Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas

1 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas

Valstybinis socialinis draudimas - valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus ginančios organizacijos.

2 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo reglamentavimas

Valstybinį socialinį draudimą reglamentuoja šis, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros, Valstybinių socialinio draudimo pensijų, taip pat kiti Lietuvos Respublikos socialinio aprūpinimo įstatymai. Šių įstatymų nuostatų įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. IX-113, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3577 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

3 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo rūšys Lietuvos

Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio draudimo rūšys: 1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme; 2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą; 3) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal Bedarbių rėmimo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat kompensuojama už kitas nedarbo priemones, numatytas Bedarbių rėmimo įstatyme; 4) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. I-1369,

96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. VIII-1705, 00.05.23, Žin., 2000,

Nr.45-1299 (00.06.02), neteko galios nuo 2001.01.01

Nr. IX-98, 2000 12 20, Žin., 2000, Nr.

111-3570 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-113, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3577 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

4 straipsnis. Asmenys, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu

Valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami

šie asmenys:

1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys

pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose

organizacijose, dirbantys narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse

arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), viešojo

administravimo valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus

šios straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose);

[1

dalies 1 punkto redakcija nuo 2002 m. sausio 1 d.:

1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys

pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose

organizacijose, dirbantys žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose,

kandidatai į notarus (asesoriai), viešojo administravimo valstybės tarnautojai

(išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šios dalies 3 ir 5 punktuose);]

2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į

teisėjus, prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo

pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti

valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento

paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos

Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų

valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir

nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų

pareigūnai. Asmenys, išvardyti šiame punkte, valstybiniu socialiniu draudimu

draudžiami tuo atveju, jei jie gauna atlyginimą už darbą;

3) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės

sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus

tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kariai,

Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnai;

4) krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos

kariai;

5) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai;

6) individualių (personalinių) įmonių savininkai ir

jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys

(išskyrus šios dalies 8 punkte nurodytus asmenis);

[1

dalies 6 punkto redakcija nuo 2002 m. sausio 1 d.:

6) individualių (personalinių) įmonių savininkai,

individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, advokatai, advokatų padėjėjai,

notarai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji

nariai;]

7) ūkininkai ir dirbantys ūkyje jų ūkių nariai;

8) patentus įsigiję asmenys;

9) nedirbantys diplomatų sutuoktiniai - tuo

laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos

Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje;

10) privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir

alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai;

11) motina (tėvas), turinti (turintis) vaiko nuo

vienerių iki trejų metų priežiūros atostogas;

12) motina (tėvas), nedirbanti (nedirbantis) ir

neturinti (neturintis) vaiko priežiūros atostogų, bet auginanti (auginantis)

vaiką iki trejų metų;

13) tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių

bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;

14) vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba

asmuo, nustatyta tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba

rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą.

Asmenys,

nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, privalomai

draudžiami visų šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų rūšių valstybiniu

socialiniu draudimu.

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose

nurodyti asmenys privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

(6, 7, 8 punktuose nurodyti asmenys privalomai draudžiami bazinei pensijai).

Asmenys, nurodyti 10–14 punktuose, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

privalomai draudžiami valstybės lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka.

[3

dalies redakcija nuo 2002 m. sausio 1 d.:

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose

nurodyti asmenys privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu

(6 punkte nurodyti asmenys privalomai draudžiami bazinei pensijai ir papildomai

pensijos daliai 34 straipsnyje nustatyta tvarka, 7 ir 8 punktuose nurodyti

asmenys privalomai draudžiami bazinei pensijai). Asmenys, nurodyti 10–14

punktuose, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami

valstybės lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.]

Asmenų, draudžiamų privalomuoju sveikatos draudimu,

įmokų dydžius, mokėjimo šaltinius bei tvarką nustato Sveikatos draudimo

įstatymas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-361,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1651 (97.07.16)

Nr. VIII-1086,

99.03.16, Žin., 1999, Nr.32-900 (99.04.09)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. VIII-1573, 00.03.16, Žin., 2000,

Nr.28-763 (00.04.05)

Nr. IX-113, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3577 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

Nr. IX-615,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3657 (2001-12-07), įsigalioja nuo 2002 01 01

5 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo stažas

Valstybinio socialinio draudimo stažas - tai laikas, kai asmuo pats mokėjo ar už tą asmenį buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat kiti laikotarpiai, kuriuos valstybinio socialinio draudimo stažui prilygina galiojantys įstatymai. II SKYRIUS. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPOS 1. Ligos pašalpa

17 straipsnis. Neteko galios nuo 2001 m.

sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-623,

94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)

Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1573, 00.03.16, Žin., 2000,

Nr.28-763 (00.04.05)

Nr. IX-113, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3577 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

3. Pašalpa vaiko priežiūrai

19 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-623,

94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)

4. Laidojimo pašalpa

27 straipsnis. Neteko galios nuo 2001 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1369,

96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

Nr. IX-98, 2000 12 20, Žin., 2000, Nr.

111-3570 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

34 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokosPakeista šioje redakcijoje

1. Drausdamas asmenis, išvardytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, darbdavys privalo mokėti nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas.

2. Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbą. Atlyginimo suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, negali būti mažesnė kaip kiekvieno kalendorinio mėnesio minimali mėnesinė alga.

3. Asmenys, išvardyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys: 1) individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys draudžiasi valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai; 2) patentus įsigiję asmenys draudžiasi valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai. Vyriausybės nustatyta tvarka atskiros šių asmenų kategorijos gali draustis pusei bazinės valstybinio socialinio draudimo pensijos ir mokėti proporcingai mažesnę valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Jiems įskaitomas draudimo stažas pagal faktiškai sumokėtas įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą; 3) ūkininkai save ir dirbančius ūkyje pilnamečius jų ūkių narius draudžia valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai. Vyriausybės nustatyta tvarka ekonomiškai silpnų ūkių ūkininkai, drausdami save ir dirbančius ūkyje pilnamečius ūkių narius, turi teisę mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Kita valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis dengiama iš valstybės biudžeto lėšų.

4. Individualių (personalinių) įmonių savininkai, įsigiję patentus asmenys ir ūkininkai už save ir dirbančius ūkyje pilnamečius jų ūkių narius gali įmokų nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tada, jeigu jie yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai arba I ar II grupių invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją, senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kurie gauna šalpos (socialinę) pensiją, taip pat jei yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba turi būtinąjį stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti. [3 ir 4 dalių redakcija nuo 2002 m. sausio 1 d.: 3. Asmenys, išvardyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys: 1) individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai. Šie asmenys moka įmokas bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Įmokas papildomai pensijos daliai jie moka nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų sumos. Valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinė suma negali būti mažesnė už metinę pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų sumą (toliau – apmokestinamųjų pajamų suma) ir ne didesnė už Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 60 dydžių sumą. Jeigu suma, nuo kurios sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, yra mažesnė už metinę apmokestinamųjų pajamų sumą, šiame punkte išvardyti asmenys papildomai sumoka valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo apmokestinamųjų pajamų sumos ir valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotos sumos skirtumo, bet ne daugiau negu nuo Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 60 dydžių sumos iš viso. Šiame punkte išvardyti asmenys papildomai pensijos daliai draudžiasi tik tuo atveju, jei apmokestinamųjų pajamų metinė suma yra didesnė už Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 3 dydžių sumą; 2) patentus įsigiję asmenys draudžiasi valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai; 3) ūkininkai save ir dirbančius ūkyje pilnamečius savo ūkio narius draudžia valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai. Vyriausybės nustatyta tvarka ekonomiškai silpnų ūkių ūkininkai, drausdami save ir dirbančius ūkyje pilnamečius ūkio narius, turi teisę mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Kita valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis dengiama iš valstybės biudžeto lėšų. 4. Asmenys, išvardyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose, gali įmokų nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tada, jeigu jie yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai arba I ar II grupės invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją, asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją arba kompensaciją pagal Šalpos (socialinių) pensijų įstatymą, o įsigiję patentus asmenys ir ūkininkai už save ir dirbančius ūkyje pilnamečius savo ūkio narius dar ir tuo atveju, jei yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba turi būtinąjį stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti.]

5. Įmokų dydis valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti apskaičiuojamas pagal aktuarinius skaičiavimus ir Vyriausybės teikimu tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

6. Įmokų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. I-1024,

95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1481 (95.07.19)

Nr. I-1062,

95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)

Nr. VIII-987,

98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3242 (98.12.31)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. VIII-1355, 99.10.14, Žin., 1999,

Nr.88-2583 (99.10.20)

Nr. VIII-1573, 00.03.16, Žin., 2000,

Nr.28-763 (00.04.05)

Nr. VIII-1788, 00.07.04, Žin., 2000,

Nr.56-1652 (00.07.12)

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

Nr. IX-615,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3657 (2001-12-07), įsigalioja nuo 2002 01 01

Ankstesnė redakcija

36 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkaPakeista šioje redakcijoje

Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojas (draudėjas) pats jas apskaičiuoja ir sumoka į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Draudėjai - įmonės, įstaigos ir organizacijos, kuriose dirba 4 straipsnio antrosios dalies 1 punkte išvardinti apdraustieji asmenys, apskaičiuoja, išskaito ir įmoka į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš minėtų apdraustųjų asmenų pajamų mokamas socialinio draudimo įmokas. [2 dalies redakcija nuo 2002 m. sausio 1 d.: Draudėjai – visi viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie privalo apskaičiuoti, išskaityti ir įmokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš apdraustųjų asmenų pajamų mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip pat fiziniai asmenys, kurie patys privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.] Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turi teisę perimti akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės, siekiančios išvengti bankroto bylos iškėlimo už nesumokėtas įmokas, turto dalį, proporcingą bendrovės įsiskolinimui Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, ar įsigyti jos akcijų. Bendrovės turto perėmimo, akcijų įsigijimo, jų įvertinimo, apskaitos bei realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba gali atidėti privalomųjų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą sumokėjimą iki 1 metų. Įmokų mokėjimo ir jų mokėjimo atidėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1086,

99.03.16, Žin., 1999, Nr.32-900 (99.04.09)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

Nr. IX-615,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3657 (2001-12-07), įsigalioja nuo 2002 01 01

Ankstesnė redakcija

37 straipsnis. Atsakomybė valstybiniam socialiniam draudimui

Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais buvo padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

38 straipsnis. Atsakomybė už įmokų mokėjimo teisingumą

Už pavėluotai pervestas į Valstybinio socialinio

draudimo fondą įmokas skaičiuojami delspinigiai pagal finansų ministro

nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą.

Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai įmokos turėjo

būti sumokėtos arba pervestos, ir baigiami skaičiuoti įmokų sumokėjimo

(pervedimo) dieną įskaitytinai. Delspinigiai skaičiuojami Lietuvos Respublikos

mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu įmokos neteisėtai sumažintos, į valstybinio

socialinio draudimo fondą išieškoma visa suma, kuria sumažintos įmokos, taip

pat dvigubos šios sumos dydžio bauda. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad

apskaičiavo per mažas valstybinio socialinio draudimo įmokas, bet iki pavedimo

patikrinti draudėją (jei pavedimo nėra - iki tikrinimo pradžios) klaidas

savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą įmokų sumą ir pristatė valstybinio

socialinio draudimo įstaigoms patikslintas apyskaitas bei informaciją apie draudžiamųjų

asmenų pajamas, už padarytą pažeidimą bauda neskiriama. Šiuo atveju

delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai įmokos turėjo būti

sumokėtos, iki įmokų sumokėjimo dienos.

Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir

vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka draudėjams gali atidėti delspinigių,

apskaičiuotų už pavėluotai pervestas įmokas, išieškojimo laiką arba atleisti

juos nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo, jei šie dėl nuo jų pačių veiklos

nepriklausančių priežasčių negalėjo laiku sumokėti įmokų į Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžetą. Ši lengvata netaikoma draudėjui, kuris

padarė bent vieną šiame straipsnyje nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą.

Įstaigos

ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš valstybės biudžeto ir savivaldybių

biudžetų, gali būti atleistos nuo delspinigių mokėjimo tik tiek, kiek jos

nebuvo finansuojamos pagal Finansų ministerijos ir savivaldybių pateiktas

ataskaitas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba gali

atleisti draudėjus nuo baudų mokėjimo, jei draudėjas įrodo, kad apskaičiavo per

mažas įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis

nenumatė ir negalėjo numatyti. Kad kaltės nėra, draudėjas turi įrodyti pats. Ši

lengvata netaikoma draudėjui, kuris padarė bent vieną šiame straipsnyje

nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą.

Piktybiniu įstatymų pažeidimu laikoma, jei:

1) nustatytais terminais neatvykstama į valstybinio

socialinio draudimo įstaigą įsiregistruoti draudėju ar nepranešamas pasikeitęs

draudėjo adresas;

2) draudėjas aplaidžiai ar apgaulingai tvarko

buhalterinę apskaitą arba neišsaugo, paslepia ar sunaikina apskaitos dokumentus

ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti jo komercinės, ūkinės,

finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto;

3) draudėjas valstybinio socialinio draudimo įstaigai

pateikiamoje apyskaitoje, ataskaitoje ir kitame dokumente įrašo žinomai

neteisingus duomenis apie savo pajamas, sąskaitas bankuose, darbuotojų pajamas

bei įmokas;

4) draudėjas valstybinio socialinio draudimo įstaigai

laiku nepateikia apyskaitos, ataskaitos apie draudžiamųjų asmenų pajamas ir

socialinio draudimo įmokas arba nesumoka įmokų po to, kai valstybinio

socialinio draudimo įstaiga raštu priminė pareigą pateikti apyskaitą, ataskaitą

ar kitą dokumentą ir sumokėti įmokas;

5) draudėjas leidžia dirbti asmenims neįforminus darbo

santykių, nepasirašius darbo sutarčių;

6) draudėjas pažeidžia Darbo apmokėjimo įstatymą;

7) draudėjas į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtraukia

darbuotojams mokamų su darbo santykiais susijusių išmokų;

8) draudėjas neleidžia valstybinio socialinio draudimo

įstaigos pareigūnui susipažinti su apskaitos dokumentais;

9) draudėjas, gavęs valstybinio socialinio draudimo

įstaigos nurodymą, be svarbių priežasčių neatvyksta į ją nurodytu laiku;

10) draudėjas klastoja arba pateikia valstybinio

socialinio draudimo įstaigų pareigūnams žinomai suklastotus dokumentus;

11) draudėjas vengia mokėti socialinio draudimo įmokas

arba trukdo jas nustatyti ar surinkti;

12) draudėjas pažeidinėja apskaitos taisykles.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

teritoriniai skyriai gali atidėti baudų išieškojimą iki vienerių metų,

nustatydami baudos mokėjimo grafiką. Delspinigiai skaičiuojami, jeigu

pažeidžiamas mokėjimo grafikas.

Apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo

fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir

baudos išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino. Pirmiausia

sumokamos privalomosios įmokos, po to - baudos, o vėliausiai - delspinigiai.

Apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima ne daugiau kaip penkerių praėjusių

kalendorinių metų valstybinio socialinio draudimo fondui priklausančias įmokas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. I-1062,

95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)

Nr. I-1353,

96.05.28, Žin., 1996, Nr. 53-1250 (96.06.05)

Nr. VIII-1086,

99.03.16, Žin., 1999, Nr.32-900 (99.04.09)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

39 straipsnis.

Valstybinio socialinio draudimo valdymo sistema Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemą sudaro: 1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri nustato perspektyvinius ir einamuosius valstybinio socialinio draudimo uždavinius, organizuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos patikrinimus; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai; 4) draudėjai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

40 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba

Valstybinio socialinio draudimo fondo, kaip savarankiškos finansų sistemos grandies, veiklą Lietuvos Respublikoje prižiūri 15 narių taryba. Ji sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms (profesinėms sąjungoms, susivienijimams, asociacijoms ir kt.), darbdavių organizacijoms (susivienijimams, asociacijoms ir kt.) bei valstybės valdymo institucijoms. Apdraustųjų ir darbdavių atstovus deleguoja atstovaujamos organizacijos, o valstybės valdymo institucijų atstovus (viceministrus) skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė. Tarybai vadovauja socialinės apsaugos ir darbo ministras arba jo įgaliotas tarybos narys.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

41 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos kompetencija

Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba: 1) prižiūri, kaip įgyvendinami socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, ir teikia išvadas bei pasiūlymus; 2) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų, asignavimų iš valstybės biudžeto skyrimo, rezervo fondo formavimo; 3) svarsto ir teikia išvadą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekto bei jo vykdymo ataskaitos; 4) svarsto ir teikia išvadą dėl darbuotojų skaičiaus ir valstybinio socialinio draudimo organizavimo išlaidų normatyvų, taip pat darbo apmokėjimo schemų; 5) pagal savo patvirtintą metodiką nustato vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas. Šias pajamas tvirtina Vyriausybė; 6) nagrinėja ir pareiškia nuomonę dėl kitų valstybinio socialinio draudimo bei jo organizavimo ir veiklos klausimų. Tarybos sprendimai priimami paprasta jos narių balsų dauguma. Esant vienodam balsų skaičiui, Tarybos pirmininko balsas yra lemiamas. Tarybos darbas organizuojamas pagal jos pačios patvirtintą reglamentą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-964,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3191 (98.12.30)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. VIII-1785, 00.07.04, Žin., 2000,

Nr.58-1714 (00.07.19)

42 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojanti centrinė institucija, kurios pagrindinis uždavinys - operatyvus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų tvarkymas ir apskaita, užtikrinant įmokų surinkimą bei išmokų paskyrimą ir pristatymą gavėjams. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra juridinis asmuo, turintis savo sąskaitas bankuose bei antspaudą su Lietuvos valstybės herbu. Valdyba yra išlaikoma iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir veikia pagal šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų nuostatus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos funkcijos: 1) vykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą; 2) sudaro sutartis su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis dėl kai kurių draudimo funkcijų atlikimo, išskyrus įmokų rinkimą; 3) užtikrina šiame įstatyme numatytą apdraustųjų aprūpinimą; 4) priima sprendimus dėl kreditinių reikalavimų, atsiradusių dėl įmokų, baudų ir delspinigių nesumokėjimo, vykdymo terminų atidėjimo arba atsiskaitymo už kreditinius reikalavimus Vyriausybės nustatyta tvarka turtu, akcijomis ir vertybiniais popieriais, kai bankrutuojanti įmonė sanuojama ar sudaroma taikos sutartis; 5) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savanorišką valstybinį socialinį draudimą; 6) kita veikla, numatyta Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatuose. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patikėjimo teise naudoja, valdo Valstybinio socialinio draudimo fondo turtą bei juo disponuoja. Valdyba turi teisę: 1) įsigyti arba išsinuomoti Lietuvoje ar užsienyje turtą, reikalingą socialinio draudimo veiklai; 2) įsigyti vertybinių popierių ir jais disponuoti; 3) savarankiškai sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio ūkio subjektais, atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kokia sutarta forma; 4) įstatymų nustatyta tvarka steigti įmones veiklai, susijusiai su socialiniu draudimu; 5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti. Valdybai vadovauja direktorius, kurį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu, įvertinusi Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos rekomendacijas, skiria Vyriausybė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius yra tiesiogiai atskaitingas socialinės apsaugos ir darbo ministrui.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1086,

99.03.16, Žin., 1999, Nr.32-900 (99.04.09)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

43 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinės įstaigos

Rajonuose ir miestuose steigiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriai, kurie yra tiesiogiai atsakingi už: 1) valstybinio socialinio draudimo įmokų surinkimą; 2) pensijų išmokėjimą teisingai ir laiku; 3) kitų Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatuose numatytų funkcijų vykdymą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra juridiniai asmenys, turi antspaudą su Lietuvos Respublikos valstybinio herbo atvaizdu.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

44 straipsnis. Draudėjų pareigos

Visi draudėjai, kurie turi mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už draudžiamuosius, išvardintus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat 4 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nurodyti asmenys privalo registruotis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose. Draudėjai yra atsakingi už teisingą ir laiku atliekamą valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą ir įmokėjimą į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Draudėjai išmoka apdraustiesiems valstybinio socialinio draudimo pašalpas Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų numatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1573, 00.03.16, Žin., 2000,

Nr.28-763 (00.04.05)

45 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų teisė į kontrolę

Akredituota

vykdyti valstybinį socialinį draudimą įstaiga turi teisę patikrinti dokumentus,

kuriais grindžiamos jos žinioje esančios įmokos ir išmokos.

Vykdami

valstybinio socialinio draudimo kontrolę, valstybinio socialinio draudimo

įstaigų pareigūnai turi teisę:

1)

gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant bankus ir

kitas kredito bei finansų įstaigas, pareigoms atlikti reikalingas žinias bei

dokumentų nuorašus apie tikrinamo juridinio, fizinio asmens ar neturinčio

juridinio asmens teisių asmens turtą bei pajamas;

2)

norėdami nustatyti, kaip draudėjas vykdo prievoles valstybinio socialinio

draudimo fondui, be išankstinio įspėjimo, pateikę tarnybinį pažymėjimą, įeiti į

draudėjo patalpas ar teritoriją, susijusias su jo veikla (įskaitant ir

nuomojamas), tikrinti darbo sąlygas, darbuotojų skaičių ir panašiai. Pareigūnas

turi šią teisę ir tais atvejais, kai veiklai bei pajamoms gauti naudojamos

gyvenamosios patalpos ir kiti objektai. Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai

bei fiziniai asmenys, trukdantys pareigūnui pasinaudoti šia teise, traukiami

atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Be išankstinio įspėjimo įeiti į draudėjo

patalpas ar teritoriją (įskaitant ir nuomojamas) galima tik draudėjo darbo

metu. Kitais atvejais reikalingas draudėjo sutikimas;

3)

paimti laikinai - iki 30 dienų - iš draudėjo dokumentus, fiksuojančius darbo

pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip

pat išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, palikus dokumentų

paėmimo aktą; užantspauduoti dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir

materialinių vertybių saugojimo vietas, daryti dokumentų kopijas arba išrašus,

žymas ant draudėjo dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo;

4)

duoti draudėjui privalomus vykdyti nurodymus valstybinio socialinio draudimo

klausimais;

5)

surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus bylose, kurios pagal

įstatymą priskirtos valstybinio socialinio draudimo pareigūno kompetencijai;

6)

pareikalauti iš draudėjo, kad būtų sutvarkyta buhalterinė apskaita;

7) gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl valstybinio

socialinio draudimo įmokų ir išmokų mokėjimo bei paaiškinimus iš draudėjo

teritorijoje esančių asmenų dėl darbo santykių, tarp jų ir draudėjo buvimo, kai

yra pagrindo manyti, kad jie faktiškai ten dirba;

8)

surašyti nustatytų pažeidimų aktus dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų,

baudų ir delspinigių apskaičiavimo, žalos, padarytos valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžetui, atlyginimo arba nepriemokų išmokėjimo gavėjams, taip

pat kitų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo

reikalavimų vykdymo.

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai, teritorinių

skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai turi teisę:

1)

išieškoti ne ginčo tvarka iš įmonių sąskaitų komerciniuose bankuose laiku

nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas bei netesybas;

2)

duoti nurodymus bankams nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš įmonių

sąskaitų, jeigu jos nustatytu laiku nepateikė valstybinio socialinio draudimo

įstaigoms finansinės apyskaitos ar nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip

3 mėnesius, neleidžia patikrinti socialinio draudimo įmokų bei išmokų arba kai

tikrinimo metu nustatyti neteisingo įmokų apskaičiavimo faktai;

3)

įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas. Paskirtos piniginės

baudos išieškomos į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą;

4)

kreiptis į visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus dėl

aplinkybių ir sąlygų, trukdančių valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų

pareigūnams tinkamai atlikti pareigas. Įmonių vadovai bei kiti pareigūnai

privalo išnagrinėti valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų

nurodymus ir nedelsdami (ne vėliau kaip kitą dieną po nurodymo gavimo) pranešti

valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigai apie priimtas priemones.

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę:

1)

siūlyti rejestro tvarkytojui atšaukti įmonės registravimą, jeigu ši be

pateisinamų priežasčių nevykdo socialinio draudimo įstaigų pareigūnų

reikalavimų dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo, finansinių

ataskaitų ir duomenų apie apdraustuosius pateikimo;

2) areštuoti draudėjo turtą bei sąskaitas bankuose

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, jeigu

nesumokėta (nepervesta) valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms įmokos,

baudos ir delspinigiai.

Draudėjų

ir apdraustųjų pretenzijas dėl valstybinio socialinio draudimo įstaigų

pareigūnų, vykdančių kontrolę, veiksmų sprendžia atitinkamos įstaigos vadovas

arba jo pavaduotojas, o dėl pastarųjų pareigūnų veiksmų - Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdyba. Pareiškėjas, nesutinkantis su Valdybos

sprendimu, turi teisę per 10 dienų po sprendimo gavimo kreiptis į teismą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-455,

94.05.12, Žin., 1994, Nr. 39-702 (94.05.25)

Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. I-1545,

96.09.25, Žin., 1996, Nr.98-2232 (96.10.11)

Nr. VIII-1086,

99.03.16, Žin., 1999, Nr.32-900 (99.04.09)

Nr. VIII-1383, 99.11.04, Žin., 1999,

Nr.99-2844 (99.11.24)

46 straipsnis. Ginčų, kylančių iš valstybinio socialinio draudimo teisių santykių, sprendimasPakeista šioje redakcijoje

Ginčus tarp draudėjų ir valstybinio socialinio draudimo įstaigų sprendžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinis arbitražas arba teismas. Apdraustųjų ginčai su draudėjais ir valstybinio socialinio draudimo įstaigomis dėl pensijų, pašalpų ir kitokio aprūpinimo yra sprendžiami Valstybinių pensijų įstatyme, kituose įstatymuose, taip pat Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatuose numatyta tvarka. [Straipsnis papildomas 3 dalimi nuo 2002 m. sausio 1 d.: Ginčus dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų stažo ir dėl draudžiamųjų bei joms prilyginamų pajamų nagrinėja teismas.]

Straipsnio pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. IX-615,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3657 (2001-12-07), įsigalioja nuo 2002 01 01

Ankstesnė redakcija