Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūrą, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.

2. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apdraustieji asmenys –

fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka valstybinio socialinio

draudimo įmokas moka patys ir (arba) už juos šias įmokas moka draudėjai.

2. Draudėjai – visi juridiniai

asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie

įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo

įmokas.

3. Draudiminis įvykis – juridinis

faktas, dėl kurio atsiranda teisė į valstybinio socialinio draudimo

išmoką įstatymų nustatyta tvarka.

4. Draudžiamosios pajamos – visos asmens

pajamos, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo

būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat priskaičiuotos ligos, motinystės,

tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos, ligos dėl

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų valstybinio socialinio draudimo pašalpos bei nedarbo valstybinio socialinio draudimo

išmokos.

5. Kaupiamoji pensijų įmoka –

valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos dalis, kaupiama pagal Pensijų

kaupimo įstatymą.

6. Pensijų išmokos – išmokos,

nustatytos Pensijų kaupimo įstatyme, mokamos iš pensijų fonde asmens sukaupto

pensijų turto.

7. Pensijų kaupimo bendrovės –

pensijų fondų valdymo įmonė ar gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros

institucijos išduotą leidimą ar licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje

verstis Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta pensijų kaupimo veikla.

8. Savarankiškai dirbantys asmenys –

individualių įmonių savininkai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių

ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla,

kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų

padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti

asmenys); ūkininkai ir jų partneriai, kai žemės ūkio valdos, įregistruotos

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ekonominis dydis

pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus

skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki

gruodžio 31 dienos yra lygus 4 europinio dydžio vienetams arba didesnis, nustatomi

vadovaujantis 1985 m. birželio 7 d. Europos Komisijos sprendimu 85/377/EEB (su

vėlesniais pakeitimais), nustatančiu Bendrijos žemės ūkio valdų tipologiją

(toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie

apibrėžti Šeimynų įstatyme (toliau – šeimynos dalyviai).

8 dalies

redakcija nuo 2011-01-01:

8. Savarankiškai dirbantys asmenys –

individualių įmonių savininkai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių

ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla,

kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų

padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti

asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai

žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio

informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų

mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 4

europinio dydžio vienetams arba didesnis, nustatomi vadovaujantis 1985 m. birželio 7 d. Europos Komisijos sprendimu 85/377/EEB (su vėlesniais pakeitimais), nustatančiu

Bendrijos žemės ūkio valdų tipologiją (toliau – ūkininkai ir jų

partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Šeimynų įstatyme (toliau –

šeimynos dalyviai).

9. Valstybinio socialinio draudimo

fondo administravimo įstaigos (toliau – Fondo administravimo įstaigos)

– Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba), Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos teritoriniai skyriai (toliau – Fondo valdybos teritoriniai

skyriai) ir kitos Fondo įstaigos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo

fondo administravimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo

įstaigos yra valstybės įstaigos.

10. Valstybinio socialinio draudimo

įmokos (toliau – socialinio draudimo įmokos) – apdraustųjų asmenų ir

(arba) jų draudėjų mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos.

11. Valstybinio socialinio draudimo

išmokos (toliau – socialinio draudimo išmokos) – įstatymų nustatytos

socialinio draudimo išmokos, į kurias, įvykus draudiminiam įvykiui, įgyja teisę

apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys.

12. Valstybinis socialinio draudimo

fondas (toliau – Fondas) – šio įstatymo nustatyta tvarka valdomi

centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra

įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete ir yra naudojami valstybiniam

socialiniam pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, sveikatos bei nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui finansuoti, valdyti ir

administruoti.

13. Valstybinis socialinis draudimas

(toliau – socialinis draudimas) – socialinės apsaugos sistemos dalis,

kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraus­tiesiems

asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių

įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-475 (2005-12-23)

Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Nr.

XI-93,

2008-12-19, Žin., 2008, Nr. 149-6019 (2008-12-30)

Nr. XI-170,

2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-972 (2009-03-05)

Nr.

XI-389,

2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3981 (2009-08-04)

Nr. XI-637,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7208 (2009-12-31)

Nr.

XI-903,

2010-06-17, Žin., 2010, Nr. 76-3867 (2010-06-30)

3 straipsnis. Socialinio draudimo rūšys

Šiuo įstatymu nustatomos tokios socialinio draudimo rūšys: 1) pensijų socialinis draudimas, kuriuo draudžiama pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme; 2) ligos ir motinystės socialinis draudimas, kai draudžiama ligos ir motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. Asmenys šio įstatymo numatytais atvejais draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, gauti; 3) nedarbo socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nedarbo socialinio draudimo įstatyme; 4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme; 5) sveikatos draudimas, kai draudėjas draudžia sveikatos priežiūros paslaugoms ir kompensacijoms, numatytoms Sveikatos draudimo įstatyme.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-475 (2005-12-23)

Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

Nr. X-656 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2673 (2006-06-28)

Nr.

XI-93,

2008-12-19, Žin., 2008, Nr. 149-6019 (2008-12-30)

4 straipsnis.

Asmenys, draudžiami socialiniu draudimu pagal socialinio draudimo rūšis

1. Šio įstatymo

3 straipsnyje nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, kandidatai

į notarus (asesoriai), asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu

renkamąsias pareigas ar paskirti į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų

ir referendumo komisijas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų

esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų

pajamų mokesčio įstatyme, tuo pat metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas iš

sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, taip pat šiame punkte ir šio straipsnio 1

dalies 2 punkte išvardyti asmenys – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie

apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys pajamas pagal autorines

sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajamų

mokesčio įstatyme. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, kurie pagal darbo

sutartį įsidarbina pirmą kartą ir kurių darbo užmokestis neviršija 3

minimaliųjų mėnesinių algų dydžio, ne daugiau kaip vienus jų darbo metus

(skaičiuojant nuo įsidarbinimo pirmą kartą pradžios ir sumuojant darbo

laikotarpius) pensijų socialiniu draudimu privalomai nedraudžiami;

1 punkto redakcija nuo 2012 m.

rugpjūčio 1 d.:

1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, kandidatai

į notarus (asesoriai), asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu

renkamąsias pareigas ar paskirti į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų

ir referendumo komisijas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų

esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų

pajamų mokesčio įstatyme, tuo pat metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas iš

sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, taip pat šiame punkte ir šio straipsnio 1

dalies 2 punkte išvardyti asmenys – nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie

apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys pajamas pagal autorines

sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų

pajamų mokesčio įstatyme;

2) Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo

apmokėjimo įstatyme, Teisėjų atlyginimų įstatyme ir Valstybės tarnybos

įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai,

valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šio straipsnio

2 dalyje), Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar

užsienio valstybių institucijas įstatyme nurodyti asmenys, kuriems darbo

užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos

Respublikos deleguojančioji institucija (toliau – deleguoti asmenys), taip pat

gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar

Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys.

2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3

punktuose nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1) vidaus tarnybos sistemos pareigūnai,

Valstybės saugumo departamento sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam

pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai;

2) krašto apsaugos sistemos profesinės

karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir aktyviojo rezervo kariai, pašaukti į

pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, Antrajame operatyvinių tarnybų

departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą

atliekantys statutiniai tarnautojai;

3) nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir

negaunantys pajamų, susijusių su darbo santykiais, valstybės tarnautojų ir

profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai – tuo

laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar

deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas

perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje,

konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės

organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio

valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie

gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, jeigu profesinės karo tarnybos

karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje,

konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės

organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos

institucijoje. Deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami tik tuo atveju, jei

deleguotam asmeniui darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos

deleguojančioji institucija. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis

draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis – Respublikos Prezidento

kadencijos laikotarpiu;

4) Lietuvos

Respublikos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys,

atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;

5) šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų

(įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką

iki trejų metų;

6) nesukakęs

senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas

specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta

tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose

nurodytą neįgalų asmenį. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių),

globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą,

pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.

3. Ūkininkai ir

jų partneriai, šeimynos dalyviai ir individualia veikla užsiimantys asmenys,

išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus,

privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai

pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės

socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės

(tėvystės) išmokoms gauti (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), ir sveikatos

draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 5 punktas). Individualių įmonių savininkai

ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai privalomai draudžiami sveikatos draudimu

(šio įstatymo 3 straipsnio 5 punktas), o gavę su darbo santykiais ar jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusias pajamas iš savo individualios įmonės ar

ūkinės bendrijos, draudžiami ir pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir

papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas).

3 dalies

redakcija nuo 2012-01-01:

3. Savarankiškai dirbantys asmenys,

išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus,

privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai

pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės

socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės

(tėvystės) išmokoms gauti (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), ir sveikatos

draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 5 punktas).

4. Pensijų socialiniu draudimu tik

pagrindinei pensijos daliai privalomai draudžiami:

1) asmenys, kurie vykdo individualią

veiklą turėdami verslo liudijimą;

2) (neteko galios nuo 2008 m. sausio 1 d.);

3) tradicinių ir kitų valstybės

pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne

dirbantys vienuoliai;

4) (neteko galios nuo 2008 m. sausio 1 d.);

5. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip

jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau šioje dalyje –

nuolatiniai Lietuvos gyventojai), kurie nėra išvardyti šio straipsnio 1

dalies 1 punkte ir gauna pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo –

Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme

(toliau šioje dalyje – Lietuvos vienetas), privalomai draudžiami pensijų

socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3

straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės socialiniu draudimu (šio įstatymo 3

straipsnio 2 punktas) ir sveikatos draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 5

punktas), išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia

veikla. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar

atlikėjo veiklos, kaip šios sąvokos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio

įstatyme, iš draudėjo – Lietuvos vieneto, su kuriuo jie nesusiję darbo

santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai

apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, privalomai draudžiami pensijų

socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3

straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama

tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti (šio įstatymo

3 straipsnio 2 punktas), ir sveikatos draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 5

punktas), išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia

veikla. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie verčiasi atitinkama (kūrybine,

atlikėjo ar sporto) individualia veikla, taikomos šio straipsnio 3 dalies

nuostatos.

6. Tik nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1) profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų

mokyklų studentai ir asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam

mokymui ar profesinei reabilitacijai, – jų profesinės veiklos praktikos

įstaigoje ar įmonėje metu;

2) gaunantys darbo užmokestį asmenys,

esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, – jų darbo laiku;

3) gaunantys darbo užmokestį nuteistieji

laisvės atėmimu – jų darbo laiku.

7. Lietuvos Respublikos ar Europos

Sąjungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų, gali

savanoriškai draustis pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ar pagrindinei ir

papildomai pensijos dalims bei ligos ir motinystės socialiniu draudimu ligos ir

motinystės pašalpoms tuo laiku, kai jie nėra privalomai draudžiami šių rūšių

socialiniu draudimu, arba įstatymų nustatyta tvarka privalomai draudžiami (draudžiasi)

pensijų socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai. Socialinio

draudimo įmokų mokėjimo ir sutarčių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

8. Asmenys, privalomai draudžiami

pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, išskyrus

sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę jų pačių pasirinkimu

kaupti pensijų socialinio draudimo įmokos dalį pensijų kaupimo bendrovėse pagal

Pensijų sistemos reformos įstatymą ir Pensijų kaupimo įstatymą. Pensijų įmokos

už asmenis, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis, neskaičiuojamos ir

nemokamos.

9. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2

dalies 1 ir 2 punktuose, privalomai draudžiami ir šio įstatymo 3 straipsnio 5

punkte nustatytos rūšies draudimu.

10. Pensijų socialiniu

draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1

punktas) ir sveikatos draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 5 punktas) privalomai

draudžiami operatyvinės veiklos slaptieji dalyviai, kuriems pagal su jais sudarytas

rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, – šiose sutartyse

nustatytu slapto bendradarbiavimo laikotarpiu.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-211 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-401 (2005-11-17)

Žin., 2005, Nr. 144-5235 (2005-12-10)

Nr. X-475 (2005-12-23)

Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

Nr. X-594 (2006-05-04)

Žin., 2006, Nr. 57-2024 (2006-05-20)

Nr. X-656 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2673 (2006-06-28)

Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Nr. X-1397,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5652 (2007-12-29)

Nr.

X-1775,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5025 (2008-11-15)

Nr.

X-1800,

2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5236 (2008-11-25)

Nr. XI-93 (2008-12-19)

Žin., 2008, Nr. 149-6019 (2008-12-30)

Nr. XI-170,

2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-972 (2009-03-05)

Nr.

XI-389,

2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3981 (2009-08-04)

Nr. XI-638,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7209 (2009-12-31)

Nr. XI-637,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7208 (2009-12-31)

Nr.

XI-903,

2010-06-17, Žin., 2010, Nr. 76-3867 (2010-06-30)

Nr. XI-959,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4517 (2010-07-20)

5 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė ir socialinio draudimo įmokų tarifaiPakeista šioje redakcijoje

1. Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 5 ir 10 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai. Asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, kurie pagal darbo sutartį įsidarbina pirmą kartą, ne daugiau kaip vienus jų darbo metus (skaičiuojant nuo įsidarbinimo pirmą kartą pradžios ir sumuojant darbo laikotarpius) socialinio draudimo įmokas šio įstatymo 3 straipsnio 2–5 dalyse nurodytoms socialinio draudimo rūšims privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai, skaičiuojant šias įmokas nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio. 1 punkto redakcija nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.: 1. Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 5 ir 10 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai.

2. Asmenys, nurodyti 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte už save socialinio draudimo įmokas moka patys, o asmenys, nurodyti 4 straipsnio 3 dalyje, socialinio draudimo įmokas moka patys arba už juos moka jų draudėjai.

3. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte, pagrindinei socialinio draudimo pensijos daliai draudžiami valstybės lėšomis. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose, draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 pareiginės algos arba pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 darbo užmokesčio, arba Respublikos Prezidento 0,5 darbo užmokesčio. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4–6 punktuose, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka draudžiami valstybės lėšomis pagrindinei ir papildomai socialinio draudimo pensijos dalims ir nedarbo socialiniu draudimu, skaičiuojant pensijų ir nedarbo socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. 3 dalies redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d.: 3. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte, pagrindinei socialinio draudimo pensijos daliai draudžiami valstybės lėšomis. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose, draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 pareiginės algos arba pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 darbo užmokesčio, arba Respublikos Prezidento 0,5 darbo užmokesčio. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktuose, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka draudžiami valstybės lėšomis pagrindinei ir papildomai socialinio draudimo pensijos dalims ir nedarbo socialiniu draudimu, skaičiuojant pensijų ir nedarbo socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės socialiniu draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas) valstybės lėšomis nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų. Meno kūrėjo statusą turintys asmenys privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per kalendorinius metus mažesnė už atitinkamų metų 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų, draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės socialiniu draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas) nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų socialinio draudimo įmokų sumą. Draudžiant valstybės lėšomis, įmokas moka valstybės biudžeto asignavimų valdytojas pagal patvirtintus draudėjo ir apdraustojo tarifus.

4. Neteko galios nuo 2009 m. sausio 1 d.

5. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkte, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka draudžiami valstybės lėšomis, skaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas privalo mokėti draudėjai.

6. Socialinio draudimo įmokų tarifai bei jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

7. Apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime, pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą nustatomas atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-475 (2005-12-23)

Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

Nr. X-656 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2673 (2006-06-28)

Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Nr. X-1397,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5652 (2007-12-29)

Nr.

X-1800,

2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5236 (2008-11-25)

Nr.

XI-93,

2008-12-19, Žin., 2008, Nr. 149-6019 (2008-12-30)

Nr. XI-959,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4517 (2010-07-20)

Nr. XI-1102,

2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 137-7003 (2010-11-23)

Ankstesnė redakcija

6 straipsnis. Socialinio draudimo stažo nustatymas

1. Socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų į Fondą laikotarpį ir ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pašalpų ir nedarbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius. Savarankiškai dirbančių asmenų ar asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Jei šios įmokos sumokėtos nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu.

2. Socialinio draudimo stažą atskiroms socialinio draudimo išmokoms gauti nustato atitinkamas socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys įstatymai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-656 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2673 (2006-06-28)

Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Nr. XI-170,

2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-972 (2009-03-05)

7 straipsnis.

Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos

1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4

straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos

skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo

užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo

santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, pajamų,

gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal

autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant:

1) apdraustajam apskaičiuotą pagrindinį darbo

užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius

atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis

sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir

įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su

darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose

teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo

atliktą darbą;

2) apdraustajam apskaičiuotą darbo

užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, nustatyti Valstybės

tarnybos įstatyme ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą;

3) apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį,

nustatytą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme

bei Teisėjų atlyginimų įstatyme;

4) priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuotas šio

įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims;

5) apskaičiuotas kompensacijas už

kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas,

tėvystės atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai),

apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas ar

už prastovos laiką;

6) premijas, pašalpas ir kitas išmokas

(išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytas išmokas);

7) apdraustajam apskaičiuotą atlygį, premijas,

pašalpas ir kitas išmokas (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytas

išmokas), mokamus operatyvinės veiklos slaptajam dalyviui, su kuriuo sudaryta

rašytinė slapto bendradarbiavimo sutartis, operatyvinės veiklos subjektų

pagrindinių institucijų vadovų nustatyta tvarka.

2. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų

socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:

1) individualios įmonės savininko, taip pat ūkinės

bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios

įmonės ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko ar ūkinės

bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama

Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip su darbo santykiais ar jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusios pajamos. Šiame punkte nurodytų asmenų

privalomojo sveikatos draudimo įmokų bazę sudaro minimalioji mėnesinė alga;

1 punkto

redakcija nuo 2012-01-01:

1) individualios įmonės savininko, taip pat ūkinės

bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios

įmonės ar ūkinės bendrijos Fondo valdybos su Valstybine mokesčių inspekcija

prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka deklaruoto ir su Fondo valdybos

teritoriniu skyriumi bei teritorine valstybine mokesčių inspekcija suderinto

dydžio lėšų suma, kuri kalendoriniais metais išsiimama individualios įmonės

savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams ir kuri

kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip minimalioji mėnesinė alga.

Šios nuostatos netaikomos, jeigu individuali įmonė ar ūkinė bendrija veiklos

laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo

įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;

2) asmenų, kurie

verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio

įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios

veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir

valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių, kai

žemės ūkio valdos ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo

sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra didesnis negu 14 europinio dydžio

vienetų, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio

veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir

valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma, tačiau ne mažesnė negu 12

minimaliųjų mėnesinių algų ir ne didesnė negu 12 Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Ūkininkų

ir jų partnerių, kai žemės ūkio valdos ekonominis dydis už praėjusių metų

mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 14

europinio dydžio vienetų arba mažesnis, socialinio draudimo įmokų baze laikoma

12 minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų

bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme.

3. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1

dalies 1 punktą ir 4 straipsnio 5 dalį socialinio draudimo įmokos

priskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo pajamų, gautų iš sporto ir (ar)

atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis. Šio įstatymo

4 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50

procentų pajamų už sporto ir (ar) atlikėjo veiklą, ir (ar) pagal autorinę

sutartį sumos.

3 dalies

redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d.:

3. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo

4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 straipsnio 5 dalyje, socialinio

draudimo įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo pajamų, gautų iš

sporto ir (ar) atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines

sutartis. Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, socialinio

draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų pajamų už sporto ir (ar) atlikėjo veiklą

ir (ar) pagal autorinę sutartį sumos. Apdraustųjų asmenų, turinčių meno kūrėjo

statusą, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų šių pajamų

pagal autorinę sutartį sumos.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų (išskyrus

ūkininkus ir jų partnerius), taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje

nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti

kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų

dydžių suma, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių

suma.

5. Valstybinio socialinio draudimo

įmokos skaičiuojamos nuo socialinio draudimo įmokų bazės, nustatytos

proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui, kai individualios įmonės, ūkinės

bendrijos ar savarankiškai dirbantys asmenys vykdė veiklą ne visus mokestinius

metus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Nr.

X-1775,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5025 (2008-11-15)

Nr.

XI-93,

2008-12-19, Žin., 2008, Nr. 149-6019 (2008-12-30)

Nr. XI-170,

2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-972 (2009-03-05)

Nr.

XI-389,

2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3981 (2009-08-04)

Nr. XI-638 (2009-12-22)

Žin., 2009, Nr. 159-7209 (2009-12-31)

Nr.

XI-903,

2010-06-17, Žin., 2010, Nr. 76-3867 (2010-06-30)

Nr. XI-959 (2010-06-30)

Žin., 2010, Nr. 86-4517 (2010-07-20)

Nr. XI-1102,

2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 137-7003 (2010-11-23)

8 straipsnis.

Pajamos ir atvejai, kada socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos

1. Socialinio draudimo įmokos

neskaičiuojamos nuo:

1) pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui

išmoka darbdavys mirus šio apdraustojo asmens sutuoktiniui, vaikams

(įvaikiams), tėvams (įtėviams), taip pat stichinių nelaimių, gaisrų ir sprogimų

atvejais, sumos, ne didesnės kaip 5 minimaliosios mėnesinės algos. Suma, nuo

kurios neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, didinama tiek kartų, už kiek

mirusių apdraustojo asmens šeimos narių, nurodytų šiame punkte, išmokama

pašalpa;

2) pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui

mirus draudėjas išmoka jo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) arba tėvams

(įtėviams);

3) išmokų už buto nuomą, elektros,

šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas,

asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą ir išmokų, skirtų

kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko

sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, mokamų

įstatymuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;

4) išmokų, skirtų komandiruočių

išlaidoms atlyginti, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu, bei

komandiruočių išlaidų už asmenis, vykstančius į užsienį tarnybiniais reikalais,

kai apmokamas tik vykimas ir grįžimas (iš jų vizos įforminimas, draudimas ligos

atveju ir kitos būtinosios išlaidos, susijusios su valstybių sienų kirtimu),

mokamų teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;

5) įstatymų nustatytų išmokų turtinei

žalai dėl suluošinimo, kitokio sveikatos pakenkimo arba maitintojo mirties

atlyginti;

6) įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų sumų už

darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą. Prie šių sumų

nepriskiriamos stipendijos ar kitos papildomos išmokos, susijusios su

darbuotojų mokymu, kvalifikacijos tobulinimu ar perkvalifikavimu, kurios

mokamos darbuotojui;

7) ligos pašalpų, mokamų iš draudėjo

lėšų už pirmąsias dvi ligos dienas. Ši nuostata netaikoma dėl laikinojo

nedarbingumo mokamoms išmokoms, kurias gauna šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies

1 ir 2 punktuose išvardinti asmenys;

8) delspinigių už pavėluotą išmokų,

susijusių su darbo santykiais, mokėjimą;

9) (neteko galios nuo 2009 m. sausio 1 d.);

10) draudėjo lėšų, sumokėtų už

darbuotojų skiepijimą nuo užkrečiamųjų ligų ir privalomą profilaktinį

darbuotojų sveikatos patikrinimą;

11) teismų priteistos ir išieškotos

sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti;

12) švietimo įstaigų studentų ir mokinių

stipendijų, pašalpų ir kompensacijų, skirtų atlyginti kelionės ir mokymosi

(studijų) užsienyje išlaidas, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos, Lietuvos Respublikos ir

užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių

vienetų lėšos, jeigu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto

dalyvis ar darbuotojas ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos

gavėjo šiems vienetams atliktais arba numatomais atlikti darbais, suteiktomis

arba numatomomis suteikti paslaugomis;

13) kompensacijų, mokamų priimant arba

perkeliant darbuotoją į kitoje vietovėje esantį darbą;

14) kompensacijų už darbuotojams

priklausančių įrankių, darbo drabužių nusidėvėjimą;

15) kompensacijų, mokamų valstybės tarnautojų,

deleguotų asmenų ar profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniams ir vaikams

(įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su minėtaisiais asmenimis, išlaikyti;

16) su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų,

mokamų valstybės tarnautojams, deleguotiems asmenims ir profesinės karo

tarnybos kariams, taip pat atstovybės darbuotojams, kurie yra atstovybės

diplomatinio personalo ar administracinio techninio personalo nariai;

17) kompensacijų ir kitokių išmokų, gautų iš

tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos, ar užsienio valstybių

institucijos, taip pat darbo užmokesčio, gauto iš minėtų institucijų, jei nuo

jo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, kuriais

vadovaujantis institucijos moka darbo užmokestį;

18) kompensacijų, mokamų darbuotojams už

muzikos instrumentų naudojimą, kai teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai

darbuotojai kūrybinei veiklai naudoja asmeninės nuosavybės teise jiems

priklausančius muzikos instrumentus;

19) darbuotojų naudai draudėjo mokamų

draudimo įmokų už papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą, kai draudimo

objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas;

20) draudimo įmokų, darbdavio mokamų

draudimo įmonei už darbuotojų gyvybės, nelaimingų atsitikimų ar civilinės

atsakomybės draudimą, kai draudimo sutartyje yra numatyta, kad įvykus

draudiminiam įvykiui draudimo suma bus išmokėta darbdaviui, o civilinės

atsakomybės draudimo atveju – darbdaviui ar trečiajam asmeniui;

21) Lietuvos mokslų akademijos savo

nariams mokamų mėnesinių išmokų už Lietuvos mokslų akademijos nario vardą ir

aukštųjų mokyklų mokamų universiteto senato nustatyto dydžio profesoriaus

emerito mėnesinių išmokų;

22) darbuotojo gautų iš darbdavio pajamų

natūra vertė, neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;

23) pensijų išmokos, mokamos iš įmonės

pensijų fondų ar tam tikslui skirtų lėšų buvusiems darbuotojams;

24) draudimo įmokų, kurių mokėjimas

privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus papildomam darbuotojo gyvybės

ir sveikatos draudimui;

25) vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo

atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama

atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės;

26) tantjemų, kurios išmokamos valdybos

ar stebėtojų tarybos nariams;

27) autoriams ir gretutinių

teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių

objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių

teisių objektus, taip pat nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo

kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose, kūrinių atgaminimą

reprografijos būdu ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais

tikslais, pajamų, gautų už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę

naudotis pramoninės nuosavybės objektu.

28) apskaičiuotos pardavimo

pridėtinės vertės mokesčio sumos už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas;

29) darbo užmokesčio, mokamo asmenims, kurie

pagal darbo sutartį įsidarbina pirmą kartą ir kurių darbo užmokestis neviršija

3 minimaliųjų algų dydžio, ne daugiau kaip vienus jų darbo metus (skaičiuojant

nuo įsidarbinimo pirmą kartą pradžios ir sumuojant darbo laikotarpius). Šio

punkto nuostata netaikoma apskaičiuojant socialinio draudimo įmokas šio

įstatymo 3 straipsnio 2–5 dalyse nurodytoms socialinio draudimo rūšims.

29 punktas

netenka galios nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d.

2. Asmenys, kurie vykdo

individualią veiklą turėdami verslo liudijimą, socialinio draudimo įmokų gali

nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą), jei

šie asmenys:

1) gauna socialinio draudimo senatvės ar

socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;

2) gauna šalpos pensiją ar šalpos

kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Valstybinių

šalpos išmokų įstatymą;

3) gauna su socialinio draudimo

santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo

(invalidumo) pensiją iš Europos Sąjungos valstybės narės, kitos Europos

ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria

Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos

taikymo;

4) yra laisvės atėmimo vietose arba

jiems Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos

priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo

poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;

5) privalomai draudžiami socialiniu

draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;

6) yra sukakę socialinio draudimo

senatvės pensijos amžių pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.

3. Ūkininkai ir jų partneriai, kai žemės

ūkio valdos ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio

1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 14 europinio dydžio vienetų arba mažesnis,

socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į

socialinio draudimo stažą) šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose numatytais

atvejais.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-211 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-401 (2005-11-17)

Žin., 2005, Nr. 144-5235 (2005-12-10)

Nr. X-475 (2005-12-23)

Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

Nr. X-1068,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1630 (2007-04-19)

Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Nr.

XI-93,

2008-12-19, Žin., 2008, Nr. 149-6019 (2008-12-30)

Nr. XI-170,

2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-972 (2009-03-05)

Nr.

XI-389,

2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3981 (2009-08-04)

Nr. XI-637,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7208 (2009-12-31)

Nr. XI-959 (2010-06-30)

Žin., 2010, Nr. 86-4517 (2010-07-20)

9 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų mokėjimasPakeista šioje redakcijoje

1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą. Už asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, socialinio draudimo įmokas sumoka valstybės institucija, perkėlusi ar išsiuntusi valstybės tarnautoją į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiuntusi dirbti į specialiąją misiją ar paskyrusi profesinės karo tarnybos karį atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija, Respublikos Prezidento kanceliarija. Socialinio draudimo įmokos mokamos iš valstybės institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Už asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, taip pat už asmenis, gaunančius pajamas iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos (šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 dalis), draudėjo ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir sumoka draudėjas atitinkamo atlygio išmokėjimo dieną, kuri yra laikoma asmens socialinio draudimo pradžios data. 1 dalies redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d.: 1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą. Už asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, socialinio draudimo įmokas sumoka valstybės institucija, perkėlusi ar išsiuntusi valstybės tarnautoją į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiuntusi dirbti į specialiąją misiją ar paskyrusi profesinės karo tarnybos karį atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija, Respublikos Prezidento kanceliarija. Socialinio draudimo įmokos mokamos iš institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Už asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, taip pat už asmenis, gaunančius pajamas iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos (šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 dalis), draudėjo ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir sumoka draudėjas atitinkamo atlygio išmokėjimo dieną, kuri yra laikoma asmens socialinio draudimo pradžios data. Už meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, nurodytus šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, socialinio draudimo įmokas į Fondą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais priskaičiuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, o sumoka Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

3. Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai už samdomus darbuotojus socialinio draudimo įmokas į Fondą gali sumokėti iš anksto draudėjo ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus pasirašytose sutartyse nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Kalendoriniais metais gali būti pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis.

4. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1 punkte nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius nuo individualios įmonės ar bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo valdybos teritorinio skyriaus sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka už verslo liudijimo galiojimo laiką.

5. Ūkininkų ir jų partnerių bei šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Kiti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys turi teisę skaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas avansu ir mokėti jas kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Ūkininkų ir jų partnerių, kai žemės ūkio valdos ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 14 europinio dydžio vienetų arba mažesnis, mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. Ūkininkų ir jų partnerių, kai žemės ūkio valdos ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra didesnis negu 14 europinio dydžio vienetų, mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga ir ne didesnės negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų per mėnesį dydis. Avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos. Socialinio draudimo įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. 5 dalies redakcija nuo 2012-01-01: 5. Individualių įmonių savininkų, ūkinių bendrijų tikrųjų narių, ūkininkų ir jų partnerių bei šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Kiti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys turi teisę skaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas avansu ir mokėti jas kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Ūkininkų ir jų partnerių, kai žemės ūkio valdos ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 14 europinio dydžio vienetų arba mažesnis, mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo minimaliosios mėnesinės algos. Ūkininkų ir jų partnerių, kai žemės ūkio valdos ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra didesnis negu 14 europinio dydžio vienetų, mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga ir ne didesnės negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų per mėnesį dydis. Avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos. Socialinio draudimo įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.

6. Asmenys, ketinantys įsigyti verslo liudijimus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo iš anksto sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą verslo liudijimo galiojimo laikotarpį. Asmenys, įsigiję verslo liudijimus 3 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, socialinio draudimo įmokas moka kartą per ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Tuo atveju, kai sumokėjusiam socialinio draudimo įmokas asmeniui verslo liudijimas neišduodamas arba už išduotą verslo liudijimą grąžinama susidariusi pajamų mokesčio permoka, socialinio draudimo įmokų suma grąžinama asmeniui arba įskaitoma į busimąjį laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka.

7. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4–6 punktuose, 4 dalies 3 punkte, 6 dalies 1 punkte nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas valstybės biudžeto lėšomis sumoka Biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.

8. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, socialinio draudimo įmokas moka į Fondo valdybos teritorinio skyriaus sąskaitą. Įmokų dydis nustatomas sutartyse, sudaromose Vyriausybės nustatyta tvarka.

9. Netenka galios nuo 2010 m. sausio 1 d.

10. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-401 (2005-11-17)

Žin., 2005, Nr. 144-5235 (2005-12-10)

Nr. X-475 (2005-12-23)

Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

Nr. X-594 (2006-05-04)

Žin., 2006, Nr. 57-2024 (2006-05-20)

Nr. X-656 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2673 (2006-06-28)

Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Nr. X-1397 (2007-12-20)

Žin., 2007, Nr. 138-5652 (2007-12-29)

Nr.

X-1800,

2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5236 (2008-11-25)

Nr. XI-92 (2008-12-19)

Žin., 2008, Nr. 149-6018 (2008-12-30)

Nr.

XI-93,

2008-12-19, Žin., 2008, Nr. 149-6019 (2008-12-30)

Nr. XI-170,

2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-972 (2009-03-05)

Nr.

XI-389,

2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3981 (2009-08-04)

Nr. XI-638,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7209 (2009-12-31)

Nr. XI-637,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7208 (2009-12-31)

Nr.

XI-903,

2010-06-17, Žin., 2010, Nr. 76-3867 (2010-06-30)

Nr. XI-1102,

2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 137-7003 (2010-11-23)

Ankstesnė redakcija

10 straipsnis. Pranešimų apie apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas pateikimas ir saugojimas

1. Socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Socialinio draudimo pranešimų ir kitų dokumentų formas, pateikimo terminus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1396 (2007-12-20)

Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Nr. XI-637,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7208 (2009-12-31)

11 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos

Socialinio draudimo išmokos – tai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.

12 straipsnis. Teisė gauti informaciją

1. Draudėjai, apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo išmokų gavėjai turi teisę gauti apie juos Fondo administravimo informacinėje sistemoje sukauptą informaciją.

2. Informacija apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant raštiškam draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokų gavėjo sutikimo nereikia. Informacijos pateikimo tvarką nustato Fondo valdyba.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

13 straipsnis. Duomenų apie draudėjus, apdraustuosius asmenis ir socialinio draudimo išmokų gavėjus tvarkymas

Duomenys apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją, pateikti Fondo administravimo įstaigoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

14 straipsnis. Draudėjų pareigos

1. Visi draudėjai privalo registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų.

3. Draudėjai privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.

15 straipsnis. Apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų pareigos

Apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo išmokų gavėjai socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laiku pateikti Fondo administravimo įstaigoms teisingą informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti.

16 straipsnis. Atsakomybė už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą

1. Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras.

2. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Šiuo atveju delspinigiai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, neskaičiuojami. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją (jei pavedimo nėra, – iki tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą, pristatė patikslintas ataskaitas ir informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3. Fondo valdyba, o šio įstatymo 31 straipsnio 17 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką. Pažeidus mokėjimo grafiką taikomas išieškojimas priverstine tvarka.

4. Fondo valdyba, o šio įstatymo 31 straipsnio 17 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimo laiką.

5. Fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atleisti draudėją nuo priskaičiuotų delspinigių ir (ar) baudų mokėjimo, jei draudėjas įrodo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

6. Fondo valdybos teritoriniai skyriai gali atidėti baudų išieškojimą iki vienų metų, nustatydami baudos mokėjimo grafiką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka. Pažeidus mokėjimo grafiką taikomas išieškojimas priverstine tvarka.

7. Į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai.

8. Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms.

9. Suėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių ir (ar) baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas.

10. Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos, o priverstinio išieškojimo senaties terminas nutraukiamas. Nutrauktas priverstinio išieškojimo senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas priverstinio išieškojimo senaties terminui nutraukti. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.

11. Duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos. Pagal apdraustojo asmens prašymą duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas, draudėjui sumokėjus už apdraustąjį priklausančias socialinio draudimo įmokas, tikslinami, netaikant 5 metų termino. Šis terminas taip pat netaikomas, kai į Fondą pervedamos lėšos už asmens įgytas pensines teises iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą.

12. Draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie draudžiamųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius.

13. Tikrinant priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai turi būti sumokėti Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais terminais.

14. Kai draudėjas pavėluotai sumoka patikrinimo akte nurodytas papildomai priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas, delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai įsigalioja Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Nr. XI-474,

2009-11-12, Žin., 2009, Nr. 141-6197 (2009-11-28)

Nr. XI-637,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7208 (2009-12-31)

17 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo būdai

1. Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka tokiais būdais: 1) duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) duodami nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos ar pašalpos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas į Fondą; 3) duodami nurodymą kredito įstaigai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo indėlių kredito įstaigoje ir priklausančių palūkanų; 4) inicijuodami bankroto bylų iškėlimą.

2. Fondo valdybos teritoriniai skyriai skolos išieškojimui užtikrinti gali: 1) duoti nurodymus Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš draudėjų sąskaitų, jeigu jie skolingi ir nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius; 2) kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; 3) areštuoti draudėjo turtą, jeigu Fondui nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, baudos ir (ar) delspinigiai.

3. Fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

18 straipsnis. Atsakomybė už Fondui padarytą žalą

1. Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

2. Jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

19 straipsnis. Fondo finansai ir į Fondo apskaitą įtrauktas turtas

1. Fondo finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus.

2. Į Fondo apskaitą yra įtraukiamas trumpalaikis ir ilgalaikis turtas, įgytas Fondo lėšomis ar gautas iš kitų subjektų neatlygintinai. Šis turtas yra valstybės nuosavybė ir gali būti naudojamas tik socialinio draudimo reikmėms bei papildomoms Fondo biudžeto pajamoms gauti. Perduodant šį turtą kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, Fondui turi būti kompensuojama jo vertė.

3. Fondo ir Fondo administravimo įstaigų finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį, jo sudarymo reikalavimus nustato Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas. Fondo biudžeto sudarymą, vykdymą, Fondo ir Fondo administravimo įstaigų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudėtį ir jo sudarymo tvarką reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

4. Fondo valdyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patikėjimo teise valdo, naudoja į Fondo apskaitą įtrauktą turtą ir juo disponuoja.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-844,

2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3343 (2010-06-10)

20 straipsnis. Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto santykiai

1. Asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.

2. Asignavimai iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių gali būti skiriami išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant socialinio draudimo įmokų sumas, pervedamas į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus.

3. Valstybės biudžeto asignavimai Fondo biudžetui nustatomi atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

22 straipsnis. Fondo valdybos santykiai su fondais

1. Fondo valdyba gautas nedarbo socialinio draudimo įmokas, taip pat papildomai išieškotas nedarbo socialinio draudimo įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka perveda į Užimtumo fondo sąskaitą.

2. Fondo valdyba Sveikatos draudimo įstatymo nustatytas ir gautas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat papildomai išieškotas privalomajam sveikatos draudimui priklausančias draudimo įmokas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Fondo valdyba atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojamų sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais.

3. Fondo valdyba kaupiamąsias pensijų įmokas pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams perveda Pensijų kaupimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-402 (2005-11-17)

Žin., 2005, Nr. 144-5236 (2005-12-10)

Nr. XI-307,

2009-06-18, Žin., 2009, Nr. 77-3171 (2009-06-30)

23 straipsnis. Fondo administravimo įstaigų delspinigiai

Fondo administravimo įstaigos moka delspinigius už draudėjams pavėluotai pervestas lėšas ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpoms mokėti ar už pensijų kaupimo bendrovėms dėl Fondo administravimo įstaigų kaltės pavėluotai pervestas kaupiamąsias pensijų įmokas. Delspinigių dydis nustatomas pagal finansų ministro nustatytą normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią draudėjas, nustatytu laiku iš Fondo negavęs lėšų, išmokėjo šią išmoką jos gavėjui iš savo lėšų ar kurią pasibaigė Pensijų kaupimo įstatymo nustatytas terminas pervesti pensijų kaupimo bendrovėms kaupiamąsias pensijų įmokas, ir skaičiuojami tol, kol bus pervesta draudėjo išmokėtų šių išmokų suma ar nesumokėtų pensijų kaupimo bendrovėms kaupiamųjų pensijų įmokų suma.

24 straipsnis. Socialinio draudimo valdymo sistema, dalyviai ir Fondo valdymo struktūra

1. Socialinio draudimo valdymo sistemą sudaro: 1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; 2) Fondo taryba; 3) Fondo valdyba; 4) Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos įstaigos.

2. Socialinio draudimo sistemos dalyviais taip pat yra: 1) draudėjai ir apdraustieji; 2) Valstybinė mokesčių inspekcija; 3) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos; 5) pensijų kaupimo bendrovės.

3. Fondo valdymo struktūrą sudaro Fondo valdyba, Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos įstaigos.

25 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos socialinio draudimo valdymo sistemoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama socialinio draudimo valdymo funkcijas ir įgyvendindama šioje srityje valstybės politiką: 1) koordinuoja socialinio draudimo bei strateginių jo krypčių plėtojimą; 2) analizuoja, ar socialinio draudimo teikiamos garantijos atitinka valstybės bei apdraustųjų asmenų ir išmokų gavėjų interesus; 3) rengia ir teikia Vyriausybei teisės aktų projektus, susijusius su socialinio draudimo politikos vykdymu; 4) nustato perspektyvinius ir artimiausius socialinio draudimo uždavinius; 5) kontroliuoja Fondo valdybos veiklą ir organizuoja šios veiklos patikrinimus; 6) pagal kompetenciją tvirtina Fondo valdybos nuostatus ir kitus teisės aktus; 7) teikia Vyriausybei Fondo biudžeto projektą ir Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-844,

2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3343 (2010-06-10)

26 straipsnis. Fondo taryba

1. Fondo taryba yra lygiateisio trišalio bendradarbiavimo pagrindu sudaryta kolegiali institucija, nagrinėjanti ir priimanti sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais.

2. Fondo tarybą sudaro 15 narių.

3. Fondo taryba sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms, darbdavių organizacijoms bei valstybės institucijoms.

4. Apdraustųjų asmenų ir darbdavių atstovus deleguoja atstovaujamos organizacijos savo susitarimu, o valstybės institucijų atstovus skiria Vyriausybė. Fondo tarybos sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.

5. Fondo tarybos veiklai rotacijos principu vadovauja jos pirmininkas. Jį Fondo tarybos nariai renka šešiems mėnesiams.

6. Fondo tarybos sprendimai priimami jos narių balsų dauguma. Esant vienodam balsų skaičiui, Fondo tarybos pirmininko balsas yra lemiamas.

7. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą reglamentą.

8. Fondo tarybos darbą techniškai aptarnauja Fondo valdyba.

9. Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičių nustato Fondo tarybos reglamentas.

10. Fondo tarybos sprendimai, pasiūlymai bei išvados teikiamos socialinio draudimo valdymo sistemoje dalyvaujančioms institucijoms.

27 straipsnis. Fondo tarybos kompetencijaPakeista šioje redakcijoje

Fondo taryba: 1) nagrinėja bei teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apie tai, kaip įgyvendinami socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai ir kaip vykdoma Fondo valdybos veikla; 2) teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų projektų; 3) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinio draudimo įmokų tarifų, asignavimų iš valstybės biudžeto skyrimo, Fondo rezervo sudarymo; 4) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų ar delspinigių, viršijančių 100 tūkst. Lt, mokėjimą; 5) svarsto ir pateikia išvadą Fondo valdybai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo biudžeto projekto, Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio; 6) teikia išvadą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio audito ir Fondo valdybos veiklos audito rezultatų; 5 ir 6 punktų redakcija nuo 2011-01-01: 5) svarsto ir pateikia išvadą Fondo valdybai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo biudžeto projekto; 6) svarsto metinių Fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį kartu su valstybinio audito išvada ir audito ataskaita bei teikia nuomonę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio. Ši nuomonė įforminama Fondo tarybos nutarimu; 7) pagal savo patvirtintą metodiką tvirtina praeitų metų draudžiamąsias pajamas ir nustato einamųjų metų draudžiamąsias pajamas; nustatyta tvarka jas tvirtina Vyriausybė; 8) vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina kiekvieno draudėjo priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei; 9) nagrinėja ir sprendžia kitus socialinio draudimo bei turinčius įtakos jo organizavimui ir veiklos rezultatams klausimus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-844,

2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3343 (2010-06-10)

Ankstesnė redakcija

28 straipsnis. Fondo valdyba

1. Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą, užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą į Fondą ir išieškojimą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Fondo valdyba yra biudžetinė įstaiga, turinti antspaudą su savo pavadinimu ir Lietuvos valstybės herbu, spaudą su savo pavadinimu ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta simbolika, atsiskaitomąsias ir specialiųjų lėšų sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotose kredito įstaigose ir sudaranti Fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį.

2. Fondo valdyba steigiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir yra išlaikoma iš Fondo lėšų bei veikia pagal šį įstatymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nuostatus.

3. Fondą administruoja Fondo valdyba, vadovaujama direktoriaus. Šį konkurso tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Fondo valdybos direktorius yra tiesiogiai atskaitingas socialinės apsaugos ir darbo ministrui.

4. Fondo valdyba, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nuostatais ir kitais teisės aktais, socialinio draudimo funkcijoms vykdyti steigia Fondo valdybos

teritorinius skyrius bei kitas įstaigas ir tvirtina jų nuostatus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-844,

2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3343 (2010-06-10)

29 straipsnis.

Fondo valdybos funkcijos ir teisės

1. Fondo valdyba, organizuodama

socialinį draudimą ir vykdydama Fondo biudžetą:

1) rengia ir suderinusi su atitinkamomis

valstybės institucijomis teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Fondo

biudžeto projektą ir Fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį kartu su Fondo

tarybos išvada;

2) pagal savo kompetenciją administruoja

socialinio draudimo įmokas, užtikrina socialinį draudimą reglamentuojančiuose

teisės aktuose nustatytų socialinio draudimo išmokų teisingą apskaičiavimą,

skyrimą ir organizuoja socialinio draudimo išmokų mokėjimą laiku;

3) sudaro sutartis su juridiniais ar

fiziniais asmenimis dėl socialinio draudimo funkcijų vykdymo;

4) koordinuoja ir užtikrina Fondo

valdybos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų efektyvų ir kokybišką darbą bei

juos kontroliuoja;

5) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja šio

įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodytų asmenų socialinį draudimą;

6) atsiskaito socialinės apsaugos ir

darbo ministrui bei Fondo tarybai už Fondo veiklą ir teikia informaciją apie

Fondo biudžeto vykdymą;

7) tvarko Fondo administravimo

informacinę sistemą;

8) tvarko apdraustųjų asmenų,

dalyvaujančių pensijų kaupime pagal Pensijų kaupimo įstatymą, ir pensijų

kaupimo sutarčių duomenis;

9) organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų

pervedimą į apdraustųjų asmenų pasirinktus pensijų kaupimo bendrovių valdomus

pensijų fondus bei socialinio draudimo įmokų pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo

fondo biudžeto sąskaitą ir į Lietuvos darbo biržos sąskaitą;

10) nustato ir tvirtina Fondo

administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių;

11) tvirtina Fondo lėšų naudojimo tvarkos aprašą;

12) organizuoja Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų

rinkinio auditą;

12 punktas

netenka galios nuo 2011-01-01

13) organizuoja Fondo administravimo

įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymą;

14) užtikrina įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatytų išmokų iš valstybės biudžeto teisingą ir laiku skyrimą ir (ar)

mokėjimą;

15) nagrinėja apdraustųjų asmenų,

draudėjų, socialinio draudimo išmokų gavėjų, asmens sveikatos priežiūros

įstaigų skundus dėl Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir

darbuotojų veiksmų ir sprendimų;

16) organizuoja ir vykdo laikinojo

nedarbingumo, ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo)

nustatymo pagrįstumo, teisėtumo ir teisingumo tikrinimus, tais klausimais

teikia metodinę ir praktinę pagalbą Fondo valdybos teritoriniams skyriams;

17) teikia siūlymus Socialinės apsaugos

ir darbo ministerijai dėl socialinio draudimo teisės aktų tobulinimo ar

pakeitimo;

18) teikia nurodymus Fondo

administravimo įstaigoms dėl išmokų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių

teisės aktų taikymo;

19) teikia Valstybinei mokesčių

inspekcijai informaciją, reikalingą socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo

kontrolei užtikrinti;

20) Tarybos reglamento 1408/71/EEB ir

Tarybos reglamento 574/72/EEB bei kitais Lietuvos Respublikos sudarytų

tarptautinių sutarčių dėl socialinės apsaugos nustatytais atvejais veikia kaip

kompetentinga įstaiga ir užtikrina šių sutarčių įgyvendinimą;

21) nagrinėja, aiškina ir sprendžia

klausimus, susijusius su socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų

taikymu;

22) vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatytas funkcijas.

2. Fondo valdyba turi teisę:

1) įstatymų nustatyta tvarka įsigyti,

parduoti, nuomoti ar išsinuomoti turtą, reikalingą socialinio draudimo

funkcijoms atlikti;

2) įstatymų nustatyta tvarka įsigyti

vertybinių popierių ir juos valdyti bei jais disponuoti;

3) įstatymų nustatyta tvarka sudaryti

sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių ūkio subjektais;

4) atstovauti Fondo administravimo

įstaigoms tarptautinėse organizacijose;

5) įstatymų nustatyta tvarka steigti

įmones ar įstaigas, susijusias su valstybinio socialinio draudimo funkcijų

vykdymu arba padedančias jas vykdyti, bei tvirtinti jų nuostatus;

6)

Fondo tarybos pritarimu atsisakyti arba Fondo valdybos nustatyta tvarka

perleisti visus ar dalį kreditorinių finansinių reikalavimų;

7) suderinusi su Fondo taryba

įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;

8) atidėti socialinio draudimo įmokų už

apdraustuosius asmenis įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir priskaičiuotų

delspinigių nuo pavėluotai pervestų socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius

asmenis išieškojimo laiką, atleisti nuo delspinigių ir baudų mokėjimo;

9) pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių

ir baudų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių

priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba)

ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba

rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo

išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; netikslinga priverstinai išieškoti

nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis:

fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus,

neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas,

medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę

pašalpą) arba tokia parama jau teikiama;

10) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka ginčyti darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo

priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo teisingumą;

11) vykdant savo funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka

gauti reikalingą informaciją ir duomenis;

12) perleisti įmonės, kuriai iškelta bankroto ar

restruktūrizavimo byla, mokestinės nepriemokos reikalavimo teisę AB Turto

bankui abipusio susitarimo pagrindu.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-211 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Nr.

XI-93,

2008-12-19, Žin., 2008, Nr. 149-6019 (2008-12-30)

Nr. XI-844,

2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3343 (2010-06-10)

30 straipsnis. Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos įstaigos

1. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Fondo valdybos steigiamos teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys – operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Fondo valdybos teritoriniai skyriai pavaldūs ir atskaitingi Fondo valdybai. Fondo valdybos teritoriniam skyriui vadovauja direktorius. Jį skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Fondo valdybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra išlaikomi iš Fondo lėšų ir veikia pagal šį įstatymą ir Fondo valdybos tvirtinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų nuostatus.

3. Fondo valdybos teritoriniai skyriai steigiami socialinio draudimo funkcijoms vykdyti, atsižvelgiant į klientų srautus ir jų poreikius. Fondo valdybos teritorinių skyrių veiklą reglamentuoja jų nuostatai.

4. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra biudžetinės įstaigos, turinčios antspaudą su savo pavadinimu ir Lietuvos valstybės herbu, spaudą su savo pavadinimu ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta simbolika, atsiskaitomąsias ir specialiųjų lėšų sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotose kredito įstaigose ir sudarančios Fondo valdybos atitinkamo teritorinio skyriaus finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius.

5. Kitų Fondo įstaigų veiklą reglamentuoja jų nuostatai, tvirtinami Fondo valdybos direktoriaus. Šių įstaigų nuostatuose nustatomi įstaigų uždaviniai, funkcijos, teisės, darbo organizavimas, finansavimas, valdymas, veiklos kontrolė ir kt.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-844,

2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3343 (2010-06-10)

31 straipsnis. Fondo valdybos teritorinių skyrių funkcijos

Fondo valdybos teritoriniai skyriai: 1) kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą; 2) priima prašymus gauti pensiją, pašalpą ar kitą išmoką ir ją skiria; 3) tvarko apdraustųjų asmenų įskaitą ir kontroliuoja duomenų keitimo apdraustųjų asmenų įskaitoje pagrįstumą bei išduoda asmenims nustatytos formos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus; 4) analizuoja socialinio draudimo rodiklius ir įgyvendina priemones šiems rodikliams pagerinti, teikia atitinkamus pasiūlymus Fondo valdybai; 5) Fondo valdybos nustatyta tvarka atlieka socialinio draudimo lėšų apskaitą; 6) apskaičiuoja delspinigius; 7) priverstine tvarka išieško iš draudėjų lėšas, jų išmokėtas iš Fondo pažeidžiant nustatytą tvarką; 8) įstatymų nustatyta tvarka išieško dėl gavėjų kaltės permokėtas pensijų, pašalpų ir kitų išmokų sumas; 9) įformina ir saugo pensijų, pašalpų ar kitų išmokų gavėjų bylas, išduoda jiems nustatytos formos pažymėjimus; 10) moka pensijas, pašalpas ar kitas išmokas ir tvarko jų apskaitą; 11) nagrinėja pareiškimus ir skundus socialinio draudimo klausimais, ypatingais atvejais padeda pareiškėjams gauti pensijai arba pašalpai skirti reikalingus dokumentus; 12) teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir moka išmokas iš valstybės biudžeto lėšų; 13) pagal susitarimą su savivaldybės valdymo institucijomis moka socialinio pobūdžio išmokas iš savivaldybių biudžetų; 14) kontroliuoja nedarbingumo pažymėjimų, profesinės reabilitacijos pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą (laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą); 15) tikrina bei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ginčija darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo pagrįstumą ir teisingumą; 16) Fondo valdybos nustatyta tvarka kaupia duomenis apie nesukakusių senatvės pensijos amžiaus asmenų įgytą socialinio draudimo ir jam prilyginamą stažą bei turėtas draudžiamąsias ir joms prilyginamas pajamas; 17) atideda baudų (išskyrus baudas, skiriamas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu) išieškojimą iki vienų metų, socialinio draudimo įmokų už savarankiškai dirbančius asmenis įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir delspinigių, priskaičiuotų nuo pavėluotai pervestų socialinio draudimo įmokų už savarankiškai dirbančius asmenis, išieškojimo laiką; 18) teisės aktų nustatyta tvarka teikia duomenis apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją; 19) sudaro sutartis su šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodytais asmenimis ir tvarko šių asmenų įskaitos duomenis; 20) vykdo asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis, socialinį draudimą bei apskaitą; 21) Fondo valdybos pritarimu gali perimti draudėjų finansinius reikalavimus; 22) vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-211 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Nr.

XI-93,

2008-12-19, Žin., 2008, Nr. 149-6019 (2008-12-30)

32 straipsnis. Valstybinės mokesčių inspekcijos funkcijos socialinio draudimo sistemojePakeista šioje redakcijoje

Valstybinė mokesčių inspekcija šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vykdo šias su socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo kontrole, ginčų nagrinėjimu susijusias funkcijas: 1) registruoja draudėjus ir teikia jiems informaciją apie socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievoles; 2) tikrina draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, taip pat šių įmokų sumokėjimą, kiek tai susiję su tikrinamais draudėjais, skiria baudas už tikrinant nustatytus pažeidimus; 3) įformina bei patvirtina patikrinimo rezultatus; 4) nagrinėja mokestinius ginčus dėl tikrinant naujai apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų; 5) turi teisę atstovauti Fondo interesams įmonėse, viešosiose įstaigose, kurioms iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos pagal Įmonių bankroto įstatymo ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo suteiktas kreditoriaus teises Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Fondo valdybos abipusio susitarimo pagrindu; 6) teikia Fondo valdybai ir Fondo valdybos teritoriniams skyriams informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti. Socialinio draudimo įmokų kontrolės ir informacijos teikimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, suderinusi su Fondo valdyba.

Ankstesnė redakcija

33 straipsnis.

Lietuvos darbo biržos funkcijos socialinio draudimo sistemoje

Lietuvos darbo birža prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos:

1) disponuoja įstatymų ir socialinės

apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš Fondo gautomis lėšomis, skirsto

jas teritorinėms darbo biržoms darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti ir

vykdo jų panaudojimo kontrolę;

2) įstatymų nustatyta tvarka skiria ir

moka nedarbo socialinio draudimo ir kitas numatytas pinigines išmokas;

3) kas ketvirtį teikia Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijai Lietuvos darbo biržos veiklos ir nedarbo

socialinio draudimo lėšų panaudojimo ataskaitas.

33

straipsnio redakcija nuo 2013 m. sausio 1 d.:

33 straipsnis. Lietuvos darbo biržos funkcijos socialinio draudimo sistemoje

Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoja ir skiria nedarbo

socialinio draudimo išmokas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-307,

2009-06-18, Žin., 2009, Nr. 77-3171 (2009-06-30)

34 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos funkcijos socialinio draudimo sistemoje

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos: 1) teisės aktų nustatyta tvarka disponuoja iš Fondo gautomis lėšomis; 2) įstatymų nustatyta vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.

35 straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovių funkcijos

Pensijų kaupimo bendrovės: 1) teisės aktų nustatyta tvarka sudaro duomenų teikimo sutartį su Fondo valdyba; 2) įstatymų nustatyta tvarka sudaro pensijų kaupimo sutartis su asmenimis, pareiškusiais norą ir turinčiais teisę tapti pensijų kaupimo dalyviais, ir apie sudarytas bei nutrauktas pensijų kaupimo sutartis praneša Fondo administravimo įstaigoms; 3) ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus praneša kiekvienam pensijų kaupimo dalyviui apie jo asmeninėje sąskaitoje apskaičiuoto pensijų turto dydį.

36 straipsnis. Fondo administravimo įstaigų teisės

1. Fondo valdyba ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos.

2. Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojai, atlikdami šio įstatymo jiems pavestas funkcijas, turi teisę: 1) neatlygintinai gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant kredito įstaigas, pareigoms atlikti reikalingą informaciją, paaiškinimus bei dokumentų socialinio draudimo klausimais nuorašus; 2) be išankstinio įspėjimo, pateikę tarnybinį pažymėjimą, įeiti į draudėjo patalpas (įskaitant ir nuomojamas) ar teritoriją, susijusias su jo veikla. Be išankstinio įspėjimo įeiti į draudėjo patalpas ar teritoriją (įskaitant ir nuomojamas) galima tik draudėjo darbo metu. Kitais atvejais reikalingas draudėjo sutikimas; 3) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti iš draudėjo dokumentus, kuriuose fiksuojamos darbo pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, taip pat socialinio draudimo išmokos iš Fondo lėšų, palikus dokumentų paėmimo aktą (šiuo atveju draudėjui turi būti leidžiama pasidaryti paimamų dokumentų kopijas); 4) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – užantspauduoti dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas (jei įmanoma, netrukdant draudėjo veiklai), daryti dokumentų kopijas arba išrašus, žymas ant draudėjo dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo; 5) duoti draudėjui privalomus vykdyti nurodymus socialinio draudimo klausimais; 6) vadovaudamiesi Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl pažeidimų, kurių išaiškinimas priklauso Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų kompetencijai; 7) pareikalauti iš draudėjo sutvarkyti buhalterinę apskaitą; 8) gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl socialinio draudimo įmokų ir socialinio draudimo išmokų mokėjimo, draudėjo pateikiamų socialinio draudimo duomenų paaiškinimus bei paaiškinimus iš draudėjo teritorijoje esančių asmenų dėl darbo santykių, kai yra pagrindas manyti, kad jie faktiškai ten dirba; 9) surašyti nustatytų pažeidimų aktus dėl socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo, žalos, padarytos Fondui, atlyginimo arba nepriemokų išmokėjimo gavėjams, taip pat kitų šio įstatymo reikalavimų vykdymo; 10) atlikti kitų teisės aktų numatytus veiksmus.

3. Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai, Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę: 1) priverstine tvarka išieškoti iš draudėjų sąskaitų Lietuvos Respublikos kredito įstaigose laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas bei delspinigius ir baudas; 2) duoti nurodymus Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš draudėjų sąskaitų, jeigu jie skolingi ir nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius; 3) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas. Paskirtos piniginės baudos išieškomos į Fondo biudžetą; 4) kreiptis į įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus dėl aplinkybių ir sąlygų, trukdančių Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojams tinkamai atlikti pareigas. Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai privalo išnagrinėti Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų nurodymus ir nedelsdami pranešti Fondo administravimo įstaigai apie priimtas priemones; 5) duoti nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos, pašalpos mokėtojui išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos, pašalpos nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas į Fondą; 6) teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui pasiūlymus dėl draudėjo likvidavimo inicijavimo Civilinio kodekso nustatytais atvejais; 7) inicijuoti bankroto bylų iškėlimą.

4. Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę: 1) kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka; 2) areštuoti draudėjo turtą, jeigu nesumokėtos Fondui socialinio draudimo įmokos, baudos ir (ar) delspinigiai; 3) atsisakyti socialinio draudimo išmokos permokos išieškojimo, jeigu išmokos permokos teisės aktų nustatyta tvarka nėra galimybės išieškoti arba jeigu ji yra susidariusi ne dėl išmokos gavėjo kaltės (nesąžiningumo) ir nėra galimybės teisės aktų nustatyta tvarka jos išieškoti iš kaltų asmenų (jų teisių ir pareigų perėmėjų), arba jeigu jos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba ją išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta asmens turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); išieškojimo išlaidos didesnės už išmokos permoką; netikslinga išieškoti išmokos permoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama.

5. Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.

6. Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, įgyvendindami įstatymų jiems suteiktas teises ir eidami pareigas, atliekamus veiksmus įformina dokumentais. Jų formas (aktas, pažyma, nurodymas, nutarimas, raginimas ir kt.) ir užpildymo tvarką nustato Fondo valdyba.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

37 straipsnis. Fondo administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų apskundimas

1. Draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

2. Skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais pateiktas skundas Fondo valdyboje turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas dar iki 20 darbo dienų, jeigu skundui nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Apie tai turi būti raštu pranešta suinteresuotam asmeniui.

4. Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

5. Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

6. Skundai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais paduodami ir nagrinėjami Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka.

7. Draudėjų skundai dėl tikrinant papildomai priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų ir dėl kitų Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų nagrinėjami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

8. Ginčus dėl pensijų socialinio draudimo stažo, draudžiamųjų ir joms prilyginamų pajamų nagrinėja teismas.

9. Fondo administravimo įstaigos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo visais atvejais, kai jos vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų joms priskirtas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)