Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas

1 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas

Valstybinis socialinis draudimas -

valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti

apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais

apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali

dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba

dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant

valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus

ginančios organizacijos.

[1

straipsnio redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.:

1 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas

1. Valstybinis socialinis draudimas –

valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti

apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais

apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali

dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba

dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant

valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus

ginančios organizacijos.

2. Šio įstatymo sąvokos:

1) valstybinio socialinio draudimo

įmoka – šiame įstatyme draudėjui ar apdraustajam nustatyta piniginė

prievolė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

2) valstybinio

socialinio draudimo išmoka – apdraustiesiems mokamos pensijos, ligos,

motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir

profesinių ligų socialinio draudimo, Bedarbių rėmimo įstatymuose numatytos

draudimo išmokos, skiriamos įvykus draudiminiam įvykiui;

3) asmenys, kurie valstybiniu

socialiniu draudimu draudžiasi savanoriškai, – asmenys, kurie sutarčių

pagrindu moka valstybinio socialinio draudimo įmokas ir kurie turi teisę atsitikus

draudiminiam įvykiui gauti

valstybinio socialinio draudimo išmokas.]

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

2 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo reglamentavimasPakeista šioje redakcijoje

Valstybinį socialinį draudimą reglamentuoja šis, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros, Valstybinių socialinio draudimo pensijų, taip pat kiti Lietuvos Respublikos socialinio aprūpinimo įstatymai. [1 dalies redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.: Valstybinį socialinį draudimą reglamentuoja šis, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros, Mokesčių administravimo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų, taip pat kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.] Šių įstatymų nuostatų įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti teisės aktai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. IX-113, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3577 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

Ankstesnė redakcija

3 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo rūšys Lietuvos

Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio draudimo rūšys: 1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme; 2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą; 3) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal Bedarbių rėmimo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat kompensuojama už kitas nedarbo priemones, numatytas Bedarbių rėmimo įstatyme; 4) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. I-1369,

96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. VIII-1705, 00.05.23, Žin., 2000,

Nr.45-1299 (00.06.02), neteko galios nuo 2001.01.01

Nr. IX-98, 2000 12 20, Žin., 2000, Nr.

111-3570 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-113, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3577 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

4 straipsnis. Asmenys, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu

Valstybiniu socialiniu draudimu

privalomai draudžiami šie asmenys:

1) gaunantys atlyginimą

už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu

renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys žemės ūkio bendrovėse

arba kooperatinėse organizacijose, kandidatai į notarus

(asesoriai), viešojo administravimo valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės

tarnautojus, nurodytus šios dalies 3 ir 5 punktuose);

[1 dalies

1 punkto redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal

darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose

organizacijose, dirbantys žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse

organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai), valstybės tarnautojai

(išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šios dalies 3 ir 5 punktuose);]

2) valstybės politikai, Konstitucinio

Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai,

kandidatai į teisėjus, prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos

pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento

paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos

Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar

Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų,

kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai

ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų

pareigūnai. Asmenys, išvardyti šiame punkte, valstybiniu socialiniu draudimu

draudžiami tuo atveju, jei jie gauna atlyginimą už darbą;

3) Vidaus reikalų ministerijos,

policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų

pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos

puskarininkiai ir kariai, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento

prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnai;

[1 dalies

3 punkto redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

3) Vidaus reikalų

ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus

reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės

tarnybos puskarininkiai ir kariai, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų

departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam

pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnai;]

4) krašto apsaugos sistemos profesinės

karo tarnybos kariai;

5) Valstybės saugumo departamento

sistemos pareigūnai;

6) individualių (personalinių) įmonių

savininkai, individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, advokatai, advokatų

padėjėjai, notarai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių

bendrijų tikrieji nariai;

7) ūkininkai ir dirbantys ūkyje jų ūkių

nariai;

8) patentus įsigiję asmenys;

9) nedirbantys diplomatų sutuoktiniai -

tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su diplomatu, dirbančiu

Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje;

[1 dalies

9 punkto redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

9) nedirbantys valstybės tarnautojų

sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės

tarnautoju, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar

konsulinėje įstaigoje;]

10) privalomosios nuolatinės pradinės

karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai;

11) motina (tėvas), turinti (turintis)

vaiko nuo vienerių iki trejų metų priežiūros atostogas;

[1 dalies

11 punkto redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

11) motina (tėvas) – vaiko iki trejų

metų priežiūros atostogų metu, jeigu tuo laikotarpiu motina (tėvas) neturi

draudžiamųjų pajamų;]

12) motina (tėvas), nedirbanti

(nedirbantis) ir neturinti (neturintis) vaiko priežiūros atostogų, bet

auginanti (auginantis) vaiką iki trejų metų;

[1 dalies

12 punkto redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.:

12) motina (tėvas), neturinti

(neturintis) vaiko priežiūros atostogų ir draudžiamųjų pajamų, tuo laikotarpiu,

kai augina vaiką iki trejų metų;]

13) tradicinių ir kitų valstybės

pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne

dirbantys vienuoliai;

14) vienas iš visiškos negalios invalido

tėvų arba asmuo, nustatyta tvarka pripažintas visiškos negalios invalido

globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą.

Asmenys,

nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, privalomai

draudžiami visų šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų rūšių valstybiniu

socialiniu draudimu.

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3–14

punktuose nurodyti asmenys privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų

draudimu (6 punkte nurodyti asmenys privalomai draudžiami bazinei pensijai ir

papildomai pensijos daliai 34 straipsnyje nustatyta tvarka, 7 ir 8 punktuose

nurodyti asmenys privalomai draudžiami bazinei pensijai). Asmenys, nurodyti

10–14 punktuose, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami

valstybės lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Asmenų, draudžiamų privalomuoju

sveikatos draudimu, įmokų dydžius, mokėjimo šaltinius bei tvarką nustato

Sveikatos draudimo įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-361,

97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1651 (97.07.16)

Nr. VIII-1086,

99.03.16, Žin., 1999, Nr.32-900 (99.04.09)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. VIII-1573, 00.03.16, Žin., 2000,

Nr.28-763 (00.04.05)

Nr. IX-113, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3577 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

Nr. IX-615,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3657 (2001-12-07), įsigalioja nuo 2002 01 01

Nr. IX-1246,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5621 (2002-12-27)

5 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo stažas

Valstybinio socialinio draudimo stažas - tai laikas, kai asmuo pats mokėjo ar už tą asmenį buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat kiti laikotarpiai, kuriuos valstybinio socialinio draudimo stažui prilygina galiojantys įstatymai. II SKYRIUS. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPOS 1. Ligos pašalpa

17 straipsnis. Neteko galios nuo 2001 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-623,

94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)

Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1573, 00.03.16, Žin., 2000,

Nr.28-763 (00.04.05)

Nr. IX-113, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3577 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

3. Pašalpa vaiko priežiūrai

19 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-623,

94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)

4. Laidojimo pašalpa

27 straipsnis. Neteko galios nuo 2001 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-1369,

96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

Nr. IX-98, 2000 12 20, Žin., 2000, Nr.

111-3570 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01

33 straipsnis.

Neteko galios.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

*34 straipsnis. Valstybinio

socialinio draudimo įmokos

1. Drausdamas asmenis, išvardytus

šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, darbdavys privalo mokėti

nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas.

2. Įmokos skaičiuojamos

ir mokamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbą.

Atlyginimo suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, negali būti mažesnė kaip

kiekvieno kalendorinio mėnesio minimali mėnesinė alga.

[2 dalies

redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.:

2. Įmokos skaičiuojamos

ir mokamos nuo kiekvienam apdraustajam priskaičiuoto atlyginimo už darbą,

įskaitant ir kitas išmokas bei kompensacijas, taip pat nuo priskaičiuotų sumų,

kurios skiriamos darbuotojui (tarnautojui) premijuoti ir skatinti. Darbo

užmokesčio suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, negali būti mažesnė kaip

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.]

3. Asmenų, išvardytų šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose, valstybinio socialinio

draudimo įmokos mokamos taip: individualios (personalinės) įmonės moka įmokas

už šių įmonių savininkus ir nuomininkus, tikrosios ūkinės bendrijos – už jų

narius, komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius, o advokatai,

advokatų padėjėjai, notarai, patentus įsigiję asmenys už save ir ūkininkai už

save ir dirbančius ūkyje pilnamečius jų ūkio narius valstybinio socialinio

draudimo įmokas moka patys:

1) individualių

(personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų,

advokatų, advokatų padėjėjų, notarų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių,

komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių valstybinio socialinio draudimo

įmokos mokamos bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai Vyriausybės

nustatyta tvarka ir terminais. Įmokos papildomai pensijos daliai mokamos nuo jų

pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų

metinės sumos, kuri negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų. Šiame

punkte išvardyti asmenys papildomai pensijos daliai draudžiami tik tuo atveju,

jei individualių (personalinių) įmonių

savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, advokatų, advokatų

padėjėjų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų

narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto

pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o

notarų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų

pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, atėmus mokestinių metų

fizinių asmenų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba

didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų;

2) patentus

įsigiję asmenys draudžiasi valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai;

3) ūkininkai

save ir dirbančius ūkyje pilnamečius savo ūkio narius draudžia valstybinio

socialinio draudimo bazinei pensijai. Vyriausybės nustatyta tvarka ekonomiškai

silpnų ūkių ūkininkai, drausdami save ir dirbančius ūkyje pilnamečius ūkio

narius, turi teisę mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Kita

valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis dengiama iš valstybės biudžeto

lėšų.

4. Asmenų, išvardytų šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte,

valstybinio socialinio draudimo įmokų galima nemokėti

(tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik

tuo atveju, kai individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių

(personalinių) įmonių nuomininkų, advokatų, advokatų padėjėjų, tikrųjų ūkinių

bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma,

apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio

įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o notarų pajamų metinė

suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Fizinių asmenų

pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, atėmus mokestinių metų fizinių asmenų

pajamų mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 minimalių

mėnesinių algų ir šie asmenys yra:

1) Valstybinio socialinio

draudimo fondo pensininkai;

2) I ar II grupės invalidai

nuo vaikystės, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją;

3) sukakę senatvės

pensijos amžių ir gauna šalpos (socialinę) pensiją arba kompensaciją pagal

Šalpos (socialinių) pensijų įstatymą;

4) gauna

valstybinio socialinio draudimo pensiją iš tos šalies, su kuria Lietuvos

Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, ir ta sutartis yra įsigaliojusi;

5) laisvės atėmimo vietose;

6) įregistravę likviduojamos

individualios (personalinės) įmonės ar ūkinės bendrijos statusą Įmonių

rejestre, o visi įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai atleisti iš darbo;

7) draudžiami valstybiniu socialiniu

draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

5. Asmenys, išvardyti šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose, valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio

draudimo stažą) šio straipsnio 4 dalies 1–5 ir 7 punktuose numatytais

atvejais, taip pat kai jie turi būtinąjį stažą valstybinei socialinio draudimo

senatvės pensijai gauti arba yra sukakę senatvės pensijos amžių pagal Lietuvos

Respublikos pensijų įstatymus.

6. Įmokų dydis valstybinio socialinio

draudimo bazinei pensijai gauti apskaičiuojamas pagal aktuarinius skaičiavimus

ir Vyriausybės teikimu tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

7. Įmokų mokėjimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

[7 dalis

netenka galios nuo 2004 m. sausio 1 d.]

*Pastaba. Valstybinio

socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka taikoma mokant

valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo pajamų, gautų nuo 2002 m. sausio 1

d.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. I-1024,

95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1481 (95.07.19)

Nr. I-1062,

95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)

Nr. VIII-987,

98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3242 (98.12.31)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. VIII-1355, 99.10.14, Žin., 1999,

Nr.88-2583 (99.10.20)

Nr. VIII-1573, 00.03.16, Žin., 2000,

Nr.28-763 (00.04.05)

Nr. VIII-1788, 00.07.04, Žin., 2000,

Nr.56-1652 (00.07.12)

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

Nr. IX-615,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3657 (2001-12-07), įsigalioja nuo 2002 01 01

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

Nr. IX-1029,

2002-07-04, Žin., 2002, Nr. 73-3095 (2002-07-19)

36 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka

Valstybinio socialinio draudimo įmokų

mokėtojas (draudėjas) pats jas apskaičiuoja ir sumoka į Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžetą.

Draudėjai – visi

viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie privalo apskaičiuoti, išskaityti

ir įmokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš apdraustųjų

asmenų pajamų mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas, taip pat fiziniai

asmenys, kurie patys privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turi teisę

perimti akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės, siekiančios išvengti bankroto

bylos iškėlimo už nesumokėtas įmokas, turto dalį, proporcingą bendrovės

įsiskolinimui Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, ar įsigyti jos

akcijų. Bendrovės turto perėmimo, akcijų įsigijimo, jų įvertinimo, apskaitos

bei realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdyba gali atidėti privalomųjų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžetą sumokėjimą iki 1 metų.

Įmokų mokėjimo ir jų mokėjimo atidėjimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

[36

straipsnio redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.:

36 straipsnis.

Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka

1. Draudėjas pats apskaičiuoja ir sumoka

į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų surenkamąsias sąskaitas

valstybinio socialinio draudimo įmokas.

2. Draudėjai apskaičiuoja, išskaito ir

moka darbdavio bei apdraustųjų, išvardytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose valstybinio socialinio draudimo įmokas į teritorinių

valstybinių mokesčių inspekcijų surenkamąsias sąskaitas.

3. Darbdavio ir apdraustojo asmens

privalomąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir moka

draudėjas nuo tos dienos, kurią darbuotojas pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į

draudėjo įregistravimo teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje datą.

4. Asmenys, išvardyti šio įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose, valstybinio socialinio draudimo įmokas

moka nuo įmonės įregistravimo juridinių asmenų registre dienos arba įrašymo į

atitinkamus sąrašus dienos. Ūkininkai už save ir už dirbančius ūkyje jų ūkių

narius valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo ūkio įregistravimo

ūkininkų ūkių registre dienos. Patentus įsigyjantys asmenys valstybinio

socialinio draudimo įmokas sumoka nuo patento įsigijimo dienos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Apskaičiuotas valstybinio socialinio

draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos,

išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Įstaigos ir organizacijos, visiškai

išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų,

apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas turi sumokėti tą

dieną, kurią iš Lietuvos Respublikos kredito įstaigų gauna lėšas praėjusio

mėnesio darbo užmokesčiui mokėti, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15

dienos.

6.

Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai už samdomus

darbuotojus įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą gali

sumokėti iš anksto draudėjo ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos

pasirašytose sutartyse aptartu laiku. Kalendoriniais metais gali būti

pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis.

7. Asmenys, išvardyti šio įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 6 punkte, valstybinio socialinio draudimo įmokas už save

moka kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio

mėnesio 15 dienos.

8. Ūkininkai už save ir dirbančius ūkyje

jų ūkių narius įmokas gali mokėti jiems patogiu laiku, bet ne vėliau kaip iki

kiekvienų einamųjų metų lapkričio 15 dienos. Įregistravus ūkininko ūkį po

lapkričio 15 dienos, ūkininkai už save ir jų ūkių narius įmokas už einamuosius

metus sumoka ne vėliau kaip einamųjų metų paskutinę darbo dieną.

9. Asmenys, kurie draudžiasi

savanoriškai, socialinio draudimo įmokas moka draudimo sutartyje nurodyto

dydžio ir nustatytu laiku į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų

surenkamąsias sąskaitas.

10. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose išvardytų asmenų socialiniam

draudimui skirtas lėšas perveda tiesiogiai į Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžetą.

11. Valstybės biudžeto asignavimai,

skirti ekonomiškai silpnų ūkių ūkininkų ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies

11-14 punktuose išvardytų asmenų socialiniam draudimui,

tiesiogiai pervedami į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

12. Asmenys, dirbantys pagal patentus,

įgytus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo sumokėti valstybinio

socialinio draudimo įmokas už visą patento galiojimo laikotarpį iki patento

įsigijimo ar jo galiojimo laiko pratęsimo. Asmenys, dirbantys pagal patentus,

įsigytus ketvirčiui ar ilgesniam laikotarpiui, valstybinio socialinio draudimo

įmokas moka šio straipsnio 7 dalyje nustatytais terminais.

13. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

14. Valstybinio socialinio draudimo

įmokas administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos. Teritorinės valstybinės

mokesčių inspekcijos surinktas valstybinio socialinio draudimo įmokas,

delspinigius, baudas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įmokų ir su jomis

susijusių sumų gavimo perveda į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą

pagal atskiras valstybinio socialinio draudimo rūšis.

15. Valstybinė mokesčių inspekcija prie

Finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos teikia

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir jos teritoriniams skyriams

informaciją, reikalingą valstybiniam socialiniam draudimui vykdyti. Valstybinio

socialinio draudimo įmokų kontrolės, administravimo ir informacijos teikimo

tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,

suderinusi su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.]

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1086,

99.03.16, Žin., 1999, Nr.32-900 (99.04.09)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

Nr. IX-615,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3657 (2001-12-07), įsigalioja nuo 2002 01 01

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

37 straipsnis. Atsakomybė valstybiniam socialiniam draudimui

Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais buvo padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

37(1) straipsnis. 37(1) straipsnis.

Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų santykiai su Lietuvos

bankų įstaigomis

Lietuvos bankų įstaigos Valstybinio socialinio

draudimo fondo lėšų apyvartos operacijas atlieka nemokamai. Atidarydamos ūkio

subjektų sąskaitas, bankų įstaigos privalo išreikalauti pažymą apie ūkio

subjekto įregistravimą Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoje,

o uždarydamos sąskaitas, – pažymą apie tai, kad ūkio subjektas neskolingas

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Valstybinio socialinio

draudimo fondo įstaigų reikalavimus išieškoti Valstybinio socialinio draudimo

fondo lėšas pagal pateiktus mokėjimo dokumentus banko įstaigos vykdo

pagal Civilinio kodekso 6.923 straipsnyje nustatytą lėšų nurašymo eilę.

Lietuvos bankų įstaigos, pažeidusios

šio straipsnio nuostatas ir padariusios žalos Valstybinio socialinio draudimo

fondui, privalo ją atlyginti.

[37(1)

straipsnio redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.:

37(1) straipsnis. 37(1) straipsnis.

Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų santykiai su Lietuvos

Respublikos kredito įstaigomis

Lietuvos

Respublikos kredito įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo

lėšų apyvartos operacijas atlieka nemokamai.]

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. I-1353,

96.05.28, Žin., 1996, Nr. 53-1250 (96.06.05)

Nr. I-1369,

96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

Nr. VIII-384,

97.07.02, Žin., 1997, Nr.67-1665 (97.07.16)

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

38 straipsnis. Atsakomybė už įmokų mokėjimo teisingumą

Už pavėluotai pervestas į Valstybinio

socialinio draudimo fondą įmokas skaičiuojami delspinigiai pagal finansų

ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą.

Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai įmokos turėjo

būti sumokėtos arba pervestos, ir baigiami skaičiuoti įmokų sumokėjimo

(pervedimo) dieną įskaitytinai. Delspinigiai skaičiuojami Lietuvos Respublikos

mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu įmokos neteisėtai sumažintos, į

valstybinio socialinio draudimo fondą išieškoma visa suma, kuria sumažintos

įmokos, taip pat dvigubos šios sumos dydžio bauda. Jeigu draudėjas pastebėjo,

kad apskaičiavo per mažas valstybinio socialinio draudimo įmokas, bet iki

pavedimo patikrinti draudėją (jei pavedimo nėra - iki tikrinimo pradžios)

klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą įmokų sumą ir pristatė

valstybinio socialinio draudimo įstaigoms patikslintas apyskaitas bei

informaciją apie draudžiamųjų asmenų pajamas, už padarytą pažeidimą bauda

neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai

įmokos turėjo būti sumokėtos, iki įmokų sumokėjimo dienos.

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka draudėjams gali

atidėti delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotai pervestas įmokas, išieškojimo

laiką arba atleisti juos nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo, jei šie dėl

nuo jų pačių veiklos nepriklausančių priežasčių negalėjo laiku sumokėti įmokų į

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Ši lengvata netaikoma

draudėjui, kuris padarė bent vieną šiame straipsnyje nurodytą piktybinį

įstatymų pažeidimą.

Įstaigos ir organizacijos, visiškai

išlaikomos iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, gali būti atleistos

nuo delspinigių mokėjimo tik tiek, kiek jos nebuvo finansuojamos pagal Finansų

ministerijos ir savivaldybių pateiktas ataskaitas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdyba gali atleisti draudėjus nuo baudų mokėjimo, jei draudėjas įrodo, kad

apskaičiavo per mažas įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios

ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Kad kaltės nėra, draudėjas turi

įrodyti pats. Ši lengvata netaikoma draudėjui, kuris padarė bent vieną šiame

straipsnyje nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą.

Piktybiniu įstatymų pažeidimu laikoma,

jei:

1) nustatytais terminais neatvykstama į

valstybinio socialinio draudimo įstaigą įsiregistruoti draudėju ar nepranešamas

pasikeitęs draudėjo adresas;

2) draudėjas aplaidžiai ar apgaulingai

tvarko buhalterinę apskaitą arba neišsaugo, paslepia ar sunaikina apskaitos

dokumentus ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti jo komercinės,

ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto;

3) draudėjas valstybinio socialinio

draudimo įstaigai pateikiamoje apyskaitoje, ataskaitoje ir kitame dokumente

įrašo žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, sąskaitas bankuose,

darbuotojų pajamas bei įmokas;

4) draudėjas valstybinio socialinio

draudimo įstaigai laiku nepateikia apyskaitos, ataskaitos apie draudžiamųjų

asmenų pajamas ir socialinio draudimo įmokas arba nesumoka įmokų po to, kai

valstybinio socialinio draudimo įstaiga raštu priminė pareigą pateikti

apyskaitą, ataskaitą ar kitą dokumentą ir sumokėti įmokas;

5) draudėjas leidžia dirbti asmenims

neįforminus darbo santykių, nepasirašius darbo sutarčių;

6) draudėjas pažeidžia Darbo apmokėjimo

įstatymą;

7) draudėjas į buhalterinės apskaitos

dokumentus neįtraukia darbuotojams mokamų su darbo santykiais susijusių išmokų;

8) draudėjas neleidžia valstybinio

socialinio draudimo įstaigos pareigūnui susipažinti su apskaitos dokumentais;

9) draudėjas, gavęs valstybinio

socialinio draudimo įstaigos nurodymą, be svarbių priežasčių neatvyksta į ją

nurodytu laiku;

10) draudėjas klastoja arba pateikia

valstybinio socialinio draudimo įstaigų pareigūnams žinomai suklastotus

dokumentus;

11) draudėjas vengia mokėti socialinio

draudimo įmokas arba trukdo jas nustatyti ar surinkti;

12) draudėjas pažeidinėja apskaitos

taisykles.

Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos teritoriniai skyriai gali atidėti baudų išieškojimą iki vienerių metų,

nustatydami baudos mokėjimo grafiką. Delspinigiai skaičiuojami, jeigu

pažeidžiamas mokėjimo grafikas.

Apskaičiuotos, bet į valstybinio

socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos,

delspinigiai ir baudos išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino.

Pirmiausia sumokamos privalomosios įmokos, po to - baudos, o vėliausiai -

delspinigiai. Apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima ne daugiau kaip penkerių

praėjusių kalendorinių metų valstybinio socialinio draudimo fondui

priklausančias įmokas.

[38 straipsnio redakcija nuo

2004 m. sausio 1 d.:

38 straipsnis. Atsakomybė už valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos pažeidimą

1. Atsakomybę už valstybinio socialinio draudimo įmokų

neteisingą apskaičiavimą, nemokėjimą, mokėjimą ne laiku, taip pat jų

išieškojimo, atidėjimo, įskaitymo, grąžinimo tvarką nustato Mokesčių

administravimo įstatymas.

2. Už sumokėtų ar išieškotų valstybinio

socialinio draudimo įmokų nepervedimą laiku į Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžetą valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai atsako įstatymų nustatyta

tvarka. Laiku nepervedusi surinktų valstybinio socialinio draudimo įmokų į

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą teritorinė valstybinė mokesčių

inspekcija moka delspinigius pagal finansų ministro nustatytą delspinigių

normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą.]

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. I-1062,

95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)

Nr. I-1353,

96.05.28, Žin., 1996, Nr. 53-1250 (96.06.05)

Nr. VIII-1086,

99.03.16, Žin., 1999, Nr.32-900 (99.04.09)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. IX-546,

2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

39 straipsnis.

Valstybinio socialinio draudimo valdymo sistema Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemą sudaro: 1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri nustato perspektyvinius ir einamuosius valstybinio socialinio draudimo uždavinius, organizuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos patikrinimus; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai; 4) draudėjai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

40 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba

Valstybinio socialinio draudimo fondo, kaip savarankiškos finansų sistemos grandies, veiklą Lietuvos Respublikoje prižiūri 15 narių taryba. Ji sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms (profesinėms sąjungoms, susivienijimams, asociacijoms ir kt.), darbdavių organizacijoms (susivienijimams, asociacijoms ir kt.) bei valstybės valdymo institucijoms. Apdraustųjų ir darbdavių atstovus deleguoja atstovaujamos organizacijos, o valstybės valdymo institucijų atstovus (viceministrus) skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė. Tarybai vadovauja socialinės apsaugos ir darbo ministras arba jo įgaliotas tarybos narys.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

41 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos kompetencijaPakeista šioje redakcijoje

Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba: 1) prižiūri, kaip įgyvendinami socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, ir teikia išvadas bei pasiūlymus; 2) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų, asignavimų iš valstybės biudžeto skyrimo, rezervo fondo formavimo; 3) svarsto ir teikia išvadą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekto bei jo vykdymo ataskaitos; 4) svarsto ir teikia išvadą dėl darbuotojų skaičiaus ir valstybinio socialinio draudimo organizavimo išlaidų normatyvų, taip pat darbo apmokėjimo schemų; 5) pagal savo patvirtintą metodiką nustato vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas. Šias pajamas tvirtina Vyriausybė; [1 dalies 5 punkto redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.: 5) pagal savo patvirtintą metodiką tvirtina praeitų metų draudžiamąsias pajamas ir nustato einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, kurias tvirtina Vyriausybė;] 6) nagrinėja ir pareiškia nuomonę dėl kitų valstybinio socialinio draudimo bei jo organizavimo ir veiklos klausimų. Tarybos sprendimai priimami paprasta jos narių balsų dauguma. Esant vienodam balsų skaičiui, Tarybos pirmininko balsas yra lemiamas. Tarybos darbas organizuojamas pagal jos pačios patvirtintą reglamentą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-964,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3191 (98.12.30)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. VIII-1785, 00.07.04, Žin., 2000,

Nr.58-1714 (00.07.19)

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01

Ankstesnė redakcija

42 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra

Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojanti centrinė institucija,

kurios pagrindinis uždavinys - operatyvus Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžeto lėšų tvarkymas ir apskaita, užtikrinant įmokų surinkimą bei išmokų

paskyrimą ir pristatymą gavėjams.

[1 dalies redakcija nuo 2004

m. sausio 1 d.:

Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdyba yra Valstybinio socialinio draudimo fondą administruojanti centrinė

institucija, kurios pagrindinis uždavinys - operatyvus

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų tvarkymas ir apskaita,

užtikrinant teisingą duomenų apie apdraustuosius tvarkymą bei išmokų paskyrimą

ir pristatymą gavėjams.]

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra juridinis

asmuo, turintis savo sąskaitas bankuose bei antspaudą su Lietuvos valstybės

herbu.

Valdyba yra

išlaikoma iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir veikia pagal šį

įstatymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamus Valstybinio

socialinio draudimo fondo įstaigų nuostatus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos funkcijos:

1) vykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžetą;

2) sudaro sutartis su kitais juridiniais ar fiziniais

asmenimis dėl kai kurių draudimo funkcijų atlikimo, išskyrus įmokų rinkimą;

3) užtikrina šiame įstatyme numatytą apdraustųjų

aprūpinimą;

4)

priima sprendimus dėl kreditinių reikalavimų, atsiradusių dėl įmokų, baudų ir

delspinigių nesumokėjimo, vykdymo terminų atidėjimo, kreditinių reikalavimų dalinio

ar visiško atsisakymo arba atsiskaitymo už kreditinius reikalavimus Vyriausybės

nustatyta tvarka turtu, akcijomis ir vertybiniais popieriais, kai įmonei

iškelta restruktūrizavimo byla, bankrutuojanti įmonė sanuojama ar sudaroma

taikos sutartis;

5) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savanorišką

valstybinį socialinį draudimą;

6) kita veikla, numatyta Valstybinio socialinio

draudimo įstaigų nuostatuose.

[4 dalies redakcija nuo 2004

m. sausio 1 d.:

Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos funkcijos:

1) vykdo Lietuvos Respublikos

valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą;

2) sudaro sutartis su kitais juridiniais

ar fiziniais asmenimis dėl kai kurių draudimo funkcijų atlikimo;

3) užtikrina šiame įstatyme numatytą

apdraustųjų aprūpinimą;

4) tvarko, kaupia ir naudoja išmokų

apskaičiavimui duomenis apie apdraustųjų privalomojo ir savanoriškojo

valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir

valstybinio socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka;

5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka organizuoja savanoriškąjį valstybinį socialinį draudimą;

6) kita veikla, susijusi su valstybiniu

socialiniu draudimu, teisės aktų nustatyta tvarka.]

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos

teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka patikėjimo teise naudoja, valdo Valstybinio

socialinio draudimo fondo turtą bei juo disponuoja.

Valdyba turi teisę:

1) įsigyti arba išsinuomoti Lietuvoje ar užsienyje

turtą, reikalingą socialinio draudimo veiklai;

2) įsigyti vertybinių popierių ir jais disponuoti;

3) savarankiškai sudaryti sutartis su Lietuvos

Respublikos ir užsienio ūkio subjektais, atsiskaityti už pateiktas prekes,

atliktus darbus ir paslaugas bet kokia sutarta forma;

4) įstatymų nustatyta tvarka steigti įmones veiklai,

susijusiai su socialiniu draudimu;

[6 dalies 4 punkto redakcija

nuo 2004 m. sausio 1 d.:

4) įstatymų nustatyta tvarka steigti įmones, įstaigas

veiklai, susijusiai su valstybiniu socialiniu draudimu;]

5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti.

Valdybai vadovauja direktorius, kurį, įvertinęs Valstybinio

socialinio draudimo fondo tarybos rekomendacijas, skiria į pareigas ir

atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras Valstybės tarnybos

įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

direktorius yra tiesiogiai atskaitingas socialinės apsaugos ir darbo ministrui.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1086,

99.03.16, Žin., 1999, Nr.32-900 (99.04.09)

Nr. VIII-1188,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

Nr. IX-893,

2002-05-21, Žin., 2002, Nr. 56-2226 (2002-06-07)

Nr. IX-1213,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5509 (2002-12-24)

43 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinės įstaigosPakeista šioje redakcijoje

Rajonuose ir miestuose steigiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriai, kurie yra tiesiogiai atsakingi už: 1) valstybinio socialinio draudimo įmokų surinkimą; 2) pensijų išmokėjimą teisingai ir laiku; 3) kitų Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatuose numatytų funkcijų vykdymą. [1 dalies redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.: Rajonuose ir miestuose steigiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriai, kurie yra tiesiogiai atsakingi už: 1) išmokų mokėjimą teisingai ir laiku; 2) kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų nuostatuose numatytų funkcijų vykdymą.] Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra juridiniai asmenys, turi antspaudą su Lietuvos Respublikos valstybinio herbo atvaizdu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

Ankstesnė redakcija

44 straipsnis. Draudėjų pareigos

Visi draudėjai, kurie turi mokėti

valstybinio socialinio draudimo įmokas už draudžiamuosius, išvardintus šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat 4 straipsnio 1 dalies

6, 7 ir 8 punktuose nurodyti asmenys privalo registruotis Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose.

Draudėjai yra atsakingi už teisingą ir

laiku atliekamą valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą ir

įmokėjimą į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

Draudėjai išmoka apdraustiesiems

valstybinio socialinio draudimo pašalpas Valstybinio socialinio draudimo

pašalpų nuostatų numatyta tvarka.

44 straipsnio redakcija nuo

2004 m. sausio 1 d.

44 straipsnio 1 dalis

įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.:

44 straipsnis. Draudėjų pareigos

1. Visi draudėjai, kurie turi mokėti valstybinio

socialinio draudimo įmokas už save ir už draudžiamus asmenis, išvardytus šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose, privalo

registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Draudėjai yra atsakingi už teisingą

ir laiku atliekamą valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą ir

sumokėjimą į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų surenkamąsias

sąskaitas.

3. Draudėjai išmoka apdraustiems

asmenims valstybinio socialinio draudimo pašalpas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Draudėjai teikia valstybinio

socialinio draudimo lėšų finansines apyskaitas ir informaciją apie apdraustųjų

valstybinio socialinio draudimo laikotarpius bei draudžiamąsias pajamas ir

valstybinio socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. VIII-1573, 00.03.16, Žin., 2000,

Nr.28-763 (00.04.05)

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

45 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų teisė į kontrolę

Akredituota vykdyti valstybinį socialinį

draudimą įstaiga turi teisę patikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jos

žinioje esančios įmokos ir išmokos.

Vykdami valstybinio socialinio draudimo

kontrolę, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pareigūnai turi teisę:

1) gauti iš įmonių, įstaigų bei

organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant bankus ir kitas kredito bei finansų

įstaigas, pareigoms atlikti reikalingas žinias bei dokumentų nuorašus apie

tikrinamo juridinio, fizinio asmens ar neturinčio juridinio asmens teisių

asmens turtą bei pajamas;

2) norėdami nustatyti, kaip draudėjas

vykdo prievoles valstybinio socialinio draudimo fondui, be išankstinio

įspėjimo, pateikę tarnybinį pažymėjimą, įeiti į draudėjo patalpas ar teritoriją,

susijusias su jo veikla (įskaitant ir nuomojamas), tikrinti darbo sąlygas,

darbuotojų skaičių ir panašiai. Pareigūnas turi šią teisę ir tais atvejais, kai

veiklai bei pajamoms gauti naudojamos gyvenamosios patalpos ir kiti objektai.

Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai bei fiziniai asmenys, trukdantys

pareigūnui pasinaudoti šia teise, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta

tvarka. Be išankstinio įspėjimo įeiti į draudėjo patalpas ar teritoriją

(įskaitant ir nuomojamas) galima tik draudėjo darbo metu. Kitais atvejais

reikalingas draudėjo sutikimas;

3) paimti laikinai - iki 30 dienų - iš

draudėjo dokumentus, fiksuojančius darbo pajamas, nuo kurių skaičiuojamos

valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat išmokos iš valstybinio

socialinio draudimo fondo lėšų, palikus dokumentų paėmimo aktą; užantspauduoti

dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo

vietas, daryti dokumentų kopijas arba išrašus, žymas ant draudėjo dokumentų,

kad būtų išvengta jų klastojimo;

4) duoti draudėjui privalomus vykdyti

nurodymus valstybinio socialinio draudimo klausimais;

5) surašyti administracinių teisės

pažeidimų protokolus bylose, kurios pagal įstatymą priskirtos valstybinio

socialinio draudimo pareigūno kompetencijai;

6) pareikalauti iš draudėjo, kad būtų

sutvarkyta buhalterinė apskaita;

7) gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl

valstybinio socialinio draudimo įmokų ir išmokų mokėjimo bei paaiškinimus iš

draudėjo teritorijoje esančių asmenų dėl darbo santykių, tarp jų ir draudėjo

buvimo, kai yra pagrindo manyti, kad jie faktiškai ten dirba;

8) surašyti nustatytų pažeidimų aktus dėl

valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių apskaičiavimo,

žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo

arba nepriemokų išmokėjimo gavėjams, taip pat kitų Lietuvos Respublikos

valstybinio socialinio draudimo įstatymo reikalavimų vykdymo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos direktorius ir jo pavaduotojai, teritorinių skyrių vedėjai ir jų

pavaduotojai turi teisę:

1) išieškoti ne ginčo tvarka iš įmonių

sąskaitų komerciniuose bankuose laiku nesumokėtas valstybinio socialinio

draudimo įmokas bei netesybas;

2) duoti nurodymus bankams nutraukti

pinigų išdavimą bei pervedimą iš įmonių sąskaitų, jeigu jos nustatytu laiku

nepateikė valstybinio socialinio draudimo įstaigoms finansinės apyskaitos ar

nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius, neleidžia patikrinti

socialinio draudimo įmokų bei išmokų arba kai tikrinimo metu nustatyti

neteisingo įmokų apskaičiavimo faktai;

3) įstatymų nustatyta tvarka skirti

administracines nuobaudas. Paskirtos piniginės baudos išieškomos į valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžetą;

4) kreiptis į visų nuosavybės formų

įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus dėl aplinkybių ir sąlygų, trukdančių

valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnams tinkamai atlikti

pareigas. Įmonių vadovai bei kiti pareigūnai privalo išnagrinėti valstybinio

socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų nurodymus ir nedelsdami (ne vėliau

kaip kitą dieną po nurodymo gavimo) pranešti valstybinio socialinio draudimo

fondo įstaigai apie priimtas priemones.

Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę:

1) siūlyti rejestro tvarkytojui atšaukti įmonės

registravimą, jeigu ši be pateisinamų priežasčių nevykdo socialinio draudimo

įstaigų pareigūnų reikalavimų dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų

mokėjimo, finansinių ataskaitų ir duomenų apie apdraustuosius pateikimo;

2) areštuoti draudėjo turtą bei

sąskaitas bankuose Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo

nustatyta tvarka, jeigu nesumokėta (nepervesta) valstybinio socialinio draudimo

fondo įstaigoms įmokos, baudos ir delspinigiai.

Draudėjų ir apdraustųjų pretenzijas dėl

valstybinio socialinio draudimo įstaigų pareigūnų, vykdančių kontrolę, veiksmų

sprendžia atitinkamos įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas, o dėl pastarųjų

pareigūnų veiksmų - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Pareiškėjas,

nesutinkantis su Valdybos sprendimu, turi teisę per 10 dienų po sprendimo

gavimo kreiptis į teismą.

[45 straipsnio redakcija nuo

2004 m. sausio 1 d.:

45 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų teisė į kontrolę

1. Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdyba ir teritoriniai jos skyriai turi teisę patikrinti dokumentus, kuriais

grindžiamos jos administruojamos valstybinio socialinio draudimo išmokos.

2. Valstybinio socialinio draudimo fondo

įstaigų pareigūnai, atlikdami šio įstatymo jiems pavestas funkcijas, turi teisę:

1) gauti iš įmonių, įstaigų,

organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant Lietuvos Respublikos kredito bei finansų

įstaigas, savo pareigoms atlikti reikalingus duomenis bei dokumentus;

2) norėdami nustatyti, kaip mokamos

išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, be išankstinio

įspėjimo, pateikę tarnybinį pažymėjimą, įeiti į draudėjo patalpas ar

teritoriją, susijusias su jo veikla (įskaitant ir nuomojamas). Įmonių, įstaigų,

organizacijų vadovai bei fiziniai asmenys, trukdantys pareigūnui pasinaudoti

šia teise, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Be išankstinio įspėjimo įeiti į

draudėjo patalpas ar teritoriją (įskaitant ir nuomojamas) galima tik draudėjo

darbo metu. Kitais atvejais reikalingas draudėjo sutikimas;

3) paimti laikinai - iki 30 kalendorinių dienų - iš draudėjo

dokumentus, kuriuose fiksuojamos sumos, nuo kurių skaičiuojamos išmokos iš

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, palikus dokumentų paėmimo

aktą (šiuo atveju, jeigu draudėjas prašo, jam turi būti leidžiama pasidaryti

paimamų dokumentų kopijas);

4) užantspauduoti laikinai - iki 30 kalendorinių dienų - dokumentų,

vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas (jei

įmanoma, netrukdant draudėjo veiklai), daryti dokumentų kopijas arba išrašus,

žymas ant draudėjo dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo;

5) duoti draudėjui privalomus vykdyti nurodymus

valstybinio socialinio draudimo klausimais;

6) surašyti administracinių teisės

pažeidimų protokolus bylose, kurios pagal įstatymus priskirtos Valstybinio

socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų kompetencijai;

7) pareikalauti iš draudėjo sutvarkyti buhalterinę

apskaitą, kiek ji susijusi su valstybinio socialinio draudimo išmokomis;

8) gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl valstybinio

socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo;

9) surašyti nustatytų pažeidimų aktus

dėl valstybinio socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo, žalos, padarytos

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo arba nepriemokų

išmokėjimo gavėjams, taip pat kitų šio įstatymo reikalavimų vykdymo.]

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-455,

94.05.12, Žin., 1994, Nr. 39-702 (94.05.25)

Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. I-1545,

96.09.25, Žin., 1996, Nr.98-2232 (96.10.11)

Nr. VIII-1086,

99.03.16, Žin., 1999, Nr.32-900 (99.04.09)

Nr. VIII-1383, 99.11.04, Žin., 1999,

Nr.99-2844 (99.11.24)

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

46 straipsnis. Ginčų, kylančių iš valstybinio socialinio draudimo teisių santykių, sprendimas

Ginčus tarp draudėjų ir valstybinio

socialinio draudimo įstaigų sprendžia Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdyba, Valstybinis arbitražas arba teismas.

Apdraustųjų ginčai su draudėjais ir

valstybinio socialinio draudimo įstaigomis dėl pensijų, pašalpų ir kitokio

aprūpinimo yra sprendžiami Valstybinių pensijų įstatyme, kituose įstatymuose,

taip pat Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatuose numatyta tvarka.

Ginčus dėl valstybinių socialinio

draudimo pensijų stažo ir dėl draudžiamųjų bei joms prilyginamų pajamų

nagrinėja teismas.

[46 straipsnio redakcija nuo

2004 m. sausio 1 d.:

46 straipsnis. Ginčų, kylančių iš valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, sprendimas

1. Draudėjai ir apdrausti asmenys turi teisę apskųsti

Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų, atliekančių šio

įstatymo jiems pavestą kontrolę, veiksmus.

2. Skundus nagrinėja atitinkamo

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus vedėjas

arba jo pavaduotojas, o skundus dėl šių pareigūnų veiksmų - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Skundus dėl Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos veiksmų nagrinėja teismas.

3. Skundai dėl Valstybinio socialinio

draudimo fondo įstaigų pareigūnų veiksmų nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 30

kalendorinių dienų nuo tos dienos, kurią draudėjas ar apdraustas asmuo sužinojo

arba turėjo sužinoti apie pažeistą teisę. Skundą dėl nepriimto sprendimo

draudėjai ir apdrausti asmenys turi teisę pateikti per 30 kalendorinių dienų

nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas.

4. Šiame straipsnyje nustatytais

terminais pateiktą skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

teritorinio skyriaus vedėjas, jo pavaduotojas arba Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdyba pagal savo kompetenciją išnagrinėja ir priima sprendimą

ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.

5. Apdraustų asmenų ginčai su draudėjais

ir valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigomis dėl pensijų, pašalpų ir

kitų išmokų yra sprendžiami šiame įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio

draudimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme bei kituose

teisės aktuose nustatyta tvarka.

6. Draudėjų skundai dėl papildomai

priskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų,

priskaičiuotų delspinigių bei dėl kitų mokesčio administratoriaus pareigūnų

veiksmų nagrinėjami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

7. Ginčus dėl

valstybinių socialinio draudimo pensijų stažo ir dėl draudžiamųjų bei joms

prilyginamų pajamų nagrinėja teismas.]

Straipsnio

pakeitimai: Nr. I-676,

94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. IX-615,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3657 (2001-12-07), įsigalioja nuo 2002 01 01

Nr. IX-869,

2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)

Nr. IX-1229,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5521 (2002-12-24)