Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas

1 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas

Valstybinis socialinis draudimas - valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų. Įgyvendinant valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir draudžiamųjų interesus ginančios organizacijos.

2 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo reguliavimasPakeista šioje redakcijoje

Valstybinį socialinį draudimą reguliuoja šis ir kiti Lietuvos Respublikos socialinio aprūpinimo įstatymai, taip pat Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatai, Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatai, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, Savanoriškojo valstybinių socialinio pensijų draudimo taisyklės.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

3 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo rūšys LietuvosPakeista šioje redakcijoje

Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio draudimo rūšys: 1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme; 2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms, numatytoms šio įstatymo 6-17 straipsniuose, taip pat laidojimo pašalpoms, numatytoms šio įstatymo 20-22 straipsniuose; 3) draudimas kompensacijoms, numatytoms šio įstatymo 26 straipsnyje; 4) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms pagal Gyventojų užimtumo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat kompensuojama už kitas nedarbo priemones, numatytas Gyventojų užimtumo įstatyme; 5) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų gamyboje, kai draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1369,

96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

Ankstesnė redakcija

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu draudimuPakeista šioje redakcijoje

Asmenų, draudžiamų kiekvienos rūšies draudimu, kategorijas nustato atitinkami įstatymai, reguliuojantys tos rūšies draudimo tvarką. Šio įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami: 1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat dirbantys narystės pagrindais renkamose institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą; 2) individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys; 3) ūkininkai ir dirbantys ūkyje pilnamečiai jų šeimų nariai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

5 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo stažas

Valstybinio socialinio draudimo stažas - tai laikas, kai asmuo pats mokėjo ar už tą asmenį buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat kiti laikotarpiai, kuriuos valstybinio socialinio draudimo stažui prilygina galiojantys įstatymai. II SKYRIUS. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPOS 1. Ligos pašalpa

6 straipsnis. Ligos pašalpos skyrimo atvejaiPakeista šioje redakcijoje

Ligos pašalpa skiriama: 1) atsiradus nedarbingumui dėl ligos ar traumos; 2) susirgus šeimos nariui, kurį būtina slaugyti; 3) epideminių situacijų atvejais; 4) esant proteziniame-ortopediniame stacionare; 5) laikinai perkėlus į kitą darbą dėl susirgimo profesine liga, tuberkulioze arba dėl užkrečiamų ligų sukėlėjų nešiojimo. Ligos pašalpa kaip nedarbingumo dėl ligos atveju (1 punktas) taip pat skiriama iškilus būtinybei gydytis tuberkuliozės arba kitoje sanatorijoje, į kurią siunčiama baigti gydymą po sunkaus susirgimo, įrašyto į Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ministerijų tvirtinamą sąrašą (24 straipsnio trečioji dalis).

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

7 straipsnis. Teisė į ligos pašalpąPakeista šioje redakcijoje

Teisę į ligos pašalpą turi apdraustieji, išvardinti šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, jei jie dėl šio įstatymo 6 straipsnyje numatytų priežasčių yra palaisvinami nuo darbo ar tarnybinių pareigų ir dėl to praranda savo darbo pajamas. Šią teisę jie įgyja nuo pirmosios darbo (draudimo) dienos. Pašalpa bendrąja tvarka mokoma, jei teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu (įskaitant bandomąjį laiką ir atleidimo iš darbo dieną), taip pat trijų kalendorinių dienų po savanoriško išėjimo iš darbo arba atleidimo su teise gauti išeitinę pašalpą laikotarpiu. Asmenys, kurie buvo draudžiami pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 punktą ir neteko darbo, turi teisę į ligos pašalpą dėl ligos arba traumos (6 straipsnio 1 punktas), jei jie prarado darbingumą laikotarpiu, kuriuo pagal įstatymus mokama išeitinė pašalpa, visas uždarbis arba jo dalis ir yra nedarbingi šiam laikotarpiui pasibaigus. Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

8 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimo trukmėPakeista šioje redakcijoje

Apdraustiesiems, netekusiems darbingumo dėl ligos arba traumos (6 straipsnio 1 punktas) šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytais laikotarpiais, ligos pašalpa mokama nuo pirmosios darbingumo netekimo dienos (neskaitant dienų, už kurias buvo gauta išeitinė pašalpa arba uždarbis) iki darbingumo atstatymo arba iki invalidumo pripažinimo. Ligos pašalpa už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos, nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar kitokio sveikatos pakenkimo, susijusio su darbu, dienas, išskyrus motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį bei šeimos nario slaugos pašalpą, moka darbdavys iš savo lėšų. Ligos atveju ši pašalpa turi būti ne mažesnė kaip 80 procentų, o nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar kitokio sveikatos pakenkimo, susijusio su darbu, atveju - ne mažesnė kaip 100 procentų jos gavėjo vidutinio mėnesinio uždarbio, apskaičiuoto pagal paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestį. Nuo trečios kalendorinės nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ir yra šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyto dydžio. Laikiniems ir sezoniniams darbuotojams, netekusiems darbingumo sutarties galiojimo laikotarpiu, pašalpa dėl bendrojo susirgimo mokama ne ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų po darbo sutarties galiojimo pabaigos. Susižalojus darbe, susirgus profesine liga arba tuberkulioze, asmenims, dirbantiems pagal laikinojo ar sezoninio darbo sutartį, pašalpa mokama šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka. Dirbantiems invalidams ligos pašalpų mokėjimo trukmė nustatoma Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatuose.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1062,

95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)

Ankstesnė redakcija

9 straipsnis. Ligos pašalpa atostogų metu

Atsiradus laikinajam nedarbingumui dėl ligos ar traumos kasmetinių apmokamų atostogų metu, pašalpa mokama už visas sirgtas darbo dienas, patvirtintas nedarbingumo pažymėjimu. Atsiradus laikinajam nedarbingumui neapmokamų atostogų metu, pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti dirbti.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

10 straipsnis. Ligos pašalpos dydisPakeista šioje redakcijoje

Ligos pašalpa mokama 80 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jei laikinasis nedarbingumas trunka ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų, nuo trisdešimt pirmosios mokama 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio laikinojo nedarbingumo pašalpa. Susižalojus darbe ar susirgus profesine liga, taip pat asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, ligos pašalpa mokama 100 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos pašalpa, skiriama pagal 6 straipsnio 1-4 punktus, negali būti mažesnė už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą darbo užmokesčio minimumą, apskaičiuotą proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1062,

95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)

Ankstesnė redakcija

11 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis pašalpai skaičiuotiPakeista šioje redakcijoje

Kompensuojamasis uždarbis ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms yra skaičiuojamas pagal visose darbo vietose gaunamas pajamas, nuo kurių skaičiuojamos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatus. Visais atvejais kompensuojamasis uždarbis pašalpai skaičiuoti negali viršyti Statistikos departamento skelbiamo užpraeito mėnesio vidutinio darbo užmokesčio trijų dydžių sumos.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1024,

95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1481 (95.07.19)

Ankstesnė redakcija

12 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant, pašalpa nemokamaPakeista šioje redakcijoje

Ligos pašalpa nemokama: 1) asmenims, laikinai nedarbingiems dėl traumų, gautų darant nusikaltimus; 2) asmenims, sužalojusiems savo arba savo globotinių sveikatą, kad išvengtų darbo ar kitokių pareigų arba apsimetusiems sergančiais (simuliantams); 3) asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo tiesioginė priežastis - alkoholio, narkotinių arba toksinių medžiagų vartojimas. Tuo atveju, kai savanoriškai gydomasi stacionare nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos, ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Asmenims, pažeidžiantiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, be svarbių priežasčių neatvykstantiems pas gydytoją arba į įstatymo nustatytą darbingumo patikrinimą, pašalpa Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų numatyta tvarka gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

13 straipsnis. Ligos pašalpa šeimos nariui slaugytiPakeista šioje redakcijoje

Pašalpa sergančiajam šeimos nariui slaugyti mokama, jeigu gydytojo nurodymu būtina ligonį slaugyti. Slaugant šeimos narį, pašalpa mokama ne ilgiau kaip septynias kalendorines dienas. Slaugant sergantį iki keturiolikos metų amžiaus vaiką, pašalpa mokama ne ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų. Slaugant stacionare sergantį iki septynerių metų vaiką, taip pat vaiką iki keturiolikos metų, sergantį onkohematologine liga, po sudėtingos operacijos, traumos ar nudegimo, pašalpa mokama visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip šimtą dvidešimt dvi dienas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

14 straipsnis. Ligos pašalpa epideminių situacijų atvejuPakeista šioje redakcijoje

Įvedus nustatyta tvarka karantino režimą ypač pavojingų infekcijų židiniuose, pašalpa mokama nušalintiems nuo darbo asmenims. Valstybiniams gydytojams higienistams laikinai nušalinus apdraustąjį kaip užkrečiamų ligų sukėlėją nešiotoją ir negalint jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa jam mokama visą nušalinimo nuo darbo laiką ir apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį tik toje darbovietėje, kurioje jis nušalintas nuo darbo. Valstybiniams gydytojams higienistams įvedus vaikų įstaigose infekcijų plitimą ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką, pašalpa mokama kaip šeimos nario slaugos atveju pagal šio įstatymo 13 straipsnio antrąją dalį.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

15 straipsnis. Pašalpa, esant proteziniame-ortopediniame stacionare

Paguldžius apdraustąjį į protezinį-ortopedinį stacionarą, pašalpa mokama už visą jame būtą laiką, taip pat vykimo į stacionarą ir atgal laiką.

16 straipsnis. Pašalpa laikinai perkėlus į kitą darbą

Jeigu apdraustasis dėl profesinės ligos, tuberkuliozės, taip pat dėl to, kad jis yra užkrečiamų ligų sukėlėjų nešiotojas (6 straipsnio 5 punktas), laikinai negali dirbti savo darbo, bet, nepažeisdamas paskirto gydymo, gali dirbti kitą darbą ir dėl to pagal medicininę išvadą perkeliamas į kitą darbą, jam pašalpa mokama už visą perkėlimo laiką, bet ne ilgiau kaip du mėnesius ir tokio dydžio, kad gaunamas uždarbis ir pašalpa neviršytų vidutinio uždarbio iki perkėlimo. 2. Motinystės (tėvystės) pašalpa

18 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

(Panaikintas)

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-623, 94.11.03,

Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)

Ankstesnė redakcija

19 straipsnis.

(Panaikintas)

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-623, 94.11.03,

Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)

4. Laidojimo pašalpa

20 straipsnis. Teisė į laidojimo pašalpą

Laidojimo pašalpa mokama, mirus pačiam apdraustajam (4 straipsnis) arba jo išlaikomajam šeimos nariui. Mirus apdraustajam, laidojimo pašalpa mokama mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo. Mirus apdraustojo šeimos nariui, pašalpa mokama pačiam apdraustajam. Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės (savivaldybės) lėšomis.

21 straipsnis. Laidojimo pašalpos dydis

Laidojimo pašalpa mokama trijų minimalių gyvenimo lygių dydžio.

22 straipsnis. Pašalpos išmokėjimas, mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gautiPakeista šioje redakcijoje

Ligos, nėštumo ir gimdymo pašalpos, negautos iki gavėjo mirties dienos, išmokamos kartu su juo gyvenusiems šeimos nariams, taip pat nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi. Pašalpa vaiko iki trejų metų priežiūrai, negauta dėl gavėjo mirties, išmokama likusiam tėvui arba asmeniui, faktiškai auginančiam vaiką. Negauta pašalpa į paveldimą turtą neįtraukiama.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

23 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

(Panaikintas)

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1369,

96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

Ankstesnė redakcija

24 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

(Panaikintas)

Straipsnio pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1062,

95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)

Nr. 1-1369,

96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

Ankstesnė redakcija

25 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

(Panaikintas)

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-2501, 92.04.16,

Žin., 1992, Nr. 13-350

Nr. 1-869, 95.04.27,

Žin., 1995, Nr. 36-889 (95.05.03)

Nr. 1-1369,

96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

Ankstesnė redakcija

26 straipsnis. Išlaidų transportui kompensavimasPakeista šioje redakcijoje

Šio įstatymo 4 straipsnyje išvardintiems apdraustiesiems, gaunantiems arba turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, jeigu jiems invalidumą nustatančių komisijų sprendimu pripažinta teisė įsigyti specialiuosius lengvuosius automobilius, kas mėnesį išmokama 25 procentų mėnesinio minimalaus gyvenimo lygio dydžio transporto išlaidų kompensacija, nepaisant to, ar jie yra įsigiję automobilį. I grupės invalidams, gaunantiems arba turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, patiems vairuojantiems specialiuosius automobilius, kas mėnesį papildomai mokama 25 procentų mėnesinio minimalaus gyvenimo lygio dydžio transporto išlaidų kompensacija. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardintiems asmenims, kuriems dėl sutrikusių judėjimo funkcijų sunku naudotis visuomeniniu transportu, mokama specialiųjų lengvųjų automobilių arba motorinių vežimėlių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacija, jeigu pagal invalidumą nustatančių komisijų sprendimą ir nustatytos formos pažymą šie asmenys turi teisę įsigyti ir gali vairuoti šiuos lengvuosius automobilius arba motorinius vežimėlius. Šių kompensacijų mokėjimo tvarką ir dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

27 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant, gydymo ir profilaktikos išmokos nemokamosPakeista šioje redakcijoje

Apdraustasis netenka teisės į 26 straipsnyje išvardintas išmokas iš valstybinio socialinio draudimo lėšų 12 straipsnyje nurodytais atvejais.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-1369,

96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

Ankstesnė redakcija

28 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į Valstybės ir savivaldybių biudžetus. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir jo vykdymo metinę ataskaitą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas sudaromas kalendoriniams metams. Biudžetas ir jo vykdymo ataskaita skelbiami viešai Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą rengia ir pateikia Vyriausybei tvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

29 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžetų santykiaiPakeista šioje redakcijoje

Asignavimai iš Valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Aukščiausiosios Tarybos priimtų įstatymų arba kitokių nenumatytų priežasčių padidėja socialinio draudimo išlaidos arba sumažėja pajamos, o įmokų socialiniam draudimui tarifai nekeičiami.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

30 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro: 1) juridinių bei fizinių asmenų privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklos pajamos; 3) asignavimai iš Valstybės biudžeto, skiriami pagal šio įstatymo 29 straipsnį; 4) valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos apskaitomos atskirose sąskaitose pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kiekvienos draudimo rūšies įmokų dydžius.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

31 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidosPakeista šioje redakcijoje

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos skirstomos ir apskaitomos pagal draudimo rūšis. Išlaidų straipsnių klasifikaciją nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

32 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo rezervasPakeista šioje redakcijoje

Valstybinio socialinio draudimo fondui stabilizuoti sudaromas fondo rezervas, kuris yra ne mažesnis kaip 15 procentų metinės pajamų sumos. Šis fondas formuojamas iš pajamų dalies, viršijančios išlaidas. Jeigu rezervo fonde susikaupia 20 ir daugiau procentų metinės pajamų sumos, Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba turi teikti Vyriausybei siūlymus dėl įmokų tarifų mažinimo arba išmokų didinimo. Rezervo lėšos Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sprendimu gali būti naudojamos išlaidoms, kurių nebuvo galima numatyti tvirtinant biudžetą, apmokėti ir pajamų laikinam trūkumui padengti. Taryba privalo užtikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo rezervo lėšų realiosios vertės išsaugojimą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

33 straipsnis. Kasos apyvartos lėšosPakeista šioje redakcijoje

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete sudaromos kasos apyvartos lėšos, būtinos pinigų cirkuliacijai užtikrinti. Šių lėšų dydis nustatomas tvirtinant fondo biudžetą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

34 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokosPakeista šioje redakcijoje

Drausdamas asmenis, išvardintus šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, darbdavys privalo mokėti nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas. Įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam priskaičiuoto atlyginimo už darbą. Atlyginimo suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, negali būti mažesnė kaip kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalus darbo užmokestis. Asmenys, išvardinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 punktuose, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys. Jie gali įmokų nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tada, jeigu jie yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai, taip pat jei yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o ūkininkai - už save ir pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, - dar ir tuo atveju, kai šie asmenys turi būtinąjį stažą pensijai gauti. Įmokų dydis bazinei valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti apskaičiuojamas pagal aktuarinius skaičiavimus ir tvirtinamas Vyriausybės. Įmokų mokėjimo terminus ir tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1024,

95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1481 (95.07.19)

Nr. 1-1062,

95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)

Ankstesnė redakcija

35 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifaiPakeista šioje redakcijoje

Bendrąjį privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą ir jo dydžius atskiroms draudimo rūšims nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tvirtindama Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Apdraustųjų, išvardintų šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, įmokų tarifus nustato Lietuvos Respublikos Seimas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

36 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkaPakeista šioje redakcijoje

Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojas (draudėjas) pats jas apskaičiuoja ir sumoka į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Draudėjai - įmonės, įstaigos ir organizacijos, kuriose dirba 4 straipsnio 1 punkte apdraustieji asmenys, apskaičiuoja, išskaito ir įmoka į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš minėtų apdraustųjų asmenų pajamų mokamas socialinio draudimo įmokas. Įmokų mokėjimo tvarka ir terminai nustatomi Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

37 straipsnis. Atsakomybė valstybiniam socialiniam draudimui

Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais buvo padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

37¹ straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

Valstybinio socialinio draudimo įstaigų santykiai su Lietuvos bankų įstaigomis Lietuvos bankų įstaigos valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų apyvartos operacijas atlieka nemokamai. Atidarydamos ūkio subjektų sąskaitas, bankų įstaigos privalo išreikalauti pažymą apie ūkio subjekto įregistravimą valstybinio socialinio draudimo įstaigoje, o uždarydamos sąskaitas, - pažymą apie tai, kad ūkio subjektas neskolingas valstybinio socialinio draudimo fondui. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų reikalavimus išieškoti valstybinio socialinio draudimo lėšas banko įstaigos vykdo pirmiau už kitus reikalavimus ir proporcingai įsiskolinimams privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo fondams. Lietuvos bankų įstaigos, pažeidusios šio straipsnio nuostatas ir padariusios žalos valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo ją atlyginti.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1353,

96.05.28, Žin., 1996, Nr. 53-1250 (96.06.05)

Nr. 1-1369,

96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

Ankstesnė redakcija

38 straipsnis. Atsakomybė už įmokų mokėjimo teisingumąPakeista šioje redakcijoje

Už pavėluotai pervestas į valstybinio socialinio draudimo fondą įmokas mokama 0,2 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną. Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba gali atleisti įmones, įstaigas ir organizacijas jų steigėjų teikimu nuo delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas įmokų sumas, mokėjimo arba atidėti šių delspinigių išieškojimo laiką, jei šios dėl nuo jų pačių veiklos nepriklausančių priežasčių negalėjo laiku sumokėti įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Jei įmokos neteisėtai sumažintos, į valstybinio socialinio draudimo fondą paimama visa suma, kuria sumažintos įmokos, taip pat dvigubos šios sumos dydžio bauda. Valstybinio socialinio draudimo fondui laiku nesumokėtos draudėjų ir jų draudžiamų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomos ne ginčo tvarka, bet už ne ilgesnį kaip paskutinių dvejų metų laikotarpį. Pirmiausiai sumokamos privalomosios įmokos, po to - baudos, o vėliausiai - delspinigiai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1062,

95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)

Nr. 1-1353,

96.05.28, Žin., 1996, Nr. 53-1250 (96.06.05)

Ankstesnė redakcija

39 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo valdymo sistema Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemą sudaro: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba priePakeista šioje redakcijoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai; 3) kitos akredituotos valstybinio socialinio draudimo įstaigos; 4) draudėjai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

40 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybaPakeista šioje redakcijoje

Valstybinio socialinio draudimo fondui, kaip savarankiškai finansų ir kredito sistemos grandžiai, Lietuvos Respublikoje vadovauja 15 narių taryba. Ji sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms (profesinėms sąjungoms, susivienijimams, asociacijoms ir kt.), darbdavių organizacijoms (susivienijimams, asociacijoms ir kt.) bei valstybės valdymo institucijoms. Apdraustųjų ir darbdavių atstovus deleguoja atstovaujamos organizacijos, o valstybės valdymo institucijų atstovus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė. Tarybai vadovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministras arba jo įgaliotas tarybos narys.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

41 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos kompetencijaPakeista šioje redakcijoje

Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba: 1) nustato perspektyvinius ir einamuosius valstybinio socialinio draudimo uždavinius; 2) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų; 3) aprobuoja valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą bei jo vykdymo ataskaitą ir teikia tvirtinti Vyriausybei; 4) tvirtina darbuotojų skaičiaus ir valstybinio socialinio draudimo organizavimo išlaidų normatyvus, taip pat darbo apmokėjimo schemas; 5) organizuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklos patikrinimus, kurie turi būti ne rečiau kaip vieną kartą per metus; 6) nagrinėja ir sprendžia kitus valstybinio socialinio draudimo klausimus. Tarybos sprendimai priimami jos narių paprasta balsų dauguma. Tarybos darbas organizuojamas pagal jos pačios patvirtintą reglamentą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

42 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybaPakeista šioje redakcijoje

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų išlaikoma įstaiga, turinti juridinio asmens teises, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas bankuose. Valdyba: 1) vykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą; 2) sudaro sutartis su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis dėl kai kurių draudimo funkcijų atlikimo, išskyrus įmokų rinkimą; 3) užtikrina šiame įstatyme numatytą apdraustųjų aprūpinimą laiku; 4) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savanorišką valstybinį socialinį draudimą; 5) užsiima kita veikla, numatyta Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatuose. Valdyba turi teisę: 1) įsigyti arba išsinuomoti Lietuvoje ar užsienyje turtą, reikalingą socialinio draudimo veiklai; 2) įsigyti vertybinių popierių ir jais disponuoti; 3) savarankiškai sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio ūkio subjektais, atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kokia sutarta forma; 4) įstatymų nustatyta tvarka steigti įmones veiklai, susijusiai su socialiniu draudimu; 5) Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos nustatyta tvarka įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti. Valdybai vadovauja direktorius, kurį skiria Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Valdyba veikia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatus.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

43 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinės įstaigosPakeista šioje redakcijoje

Rajonuose ir miestuose steigiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriai, kurie yra tiesiogiai atsakingi už: 1) valstybinio socialinio draudimo įmokų surinkimą; 2) pensijų išmokėjimą teisingai ir laiku; 3) kitų Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatuose numatytų funkcijų vykdymą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra juridiniai asmenys, turi antspaudą su Lietuvos Respublikos valstybinio herbo atvaizdu.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

44 straipsnis. Draudėjų pareigosPakeista šioje redakcijoje

Visi draudėjai, kurie turi mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už draudžiamuosius, išvardintus šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, taip pat 4 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys privalo registruotis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose. Draudėjai yra atsakingi už teisingą ir laiku atliekamą valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą ir įmokėjimą į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Draudėjai išmoka apdraustiesiems valstybinio socialinio draudimo pašalpas Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų numatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija

45 straipsnis.

Valstybinio socialinio draudimo įstaigų

teisė į kontrolę

Akredituota

vykdyti valstybinį socialinį draudimą įstaiga

turi teisę

patikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jos žinioje

esančios įmokos ir

išmokos.

Vykdami

valstybinio socialinio draudimo kontrolę,

valstybinio socialinio

draudimo įstaigų pareigūnai turi teisę:

1) gauti iš

įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų

asmenų, įskaitant

bankus ir kitas kredito bei finansų

įstaigas, pareigoms

atlikti reikalingas žinias bei dokumentų

nuorašus apie

tikrinamo juridinio, fizinio asmens ar

neturinčio juridinio

asmens teisių asmens turtą bei pajamas;

2) norėdami

nustatyti, kaip draudėjas vykdo prievoles

valstybinio

socialinio draudimo fondui, be išankstinio

įspėjimo, pateikę

tarnybinį pažymėjimą, įeiti į draudėjo

patalpas ar

teritoriją, susijusias su jo veikla (įskaitant ir

nuomojamas),

tikrinti darbo sąlygas, darbuotojų skaičių ir

panašiai.

Pareigūnas turi šią teisę ir tais atvejais, kai

veiklai bei pajamoms

gauti naudojamos gyvenamosios patalpos ir

kiti objektai.

Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai bei

fiziniai asmenys,

trukdantys pareigūnui pasinaudoti šia teise,

traukiami

atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Be

išankstinio

įspėjimo įeiti į draudėjo patalpas ar teritoriją

(įskaitant ir

nuomojamas) galima tik draudėjo darbo metu.

Kitais atvejais

reikalingas draudėjo sutikimas;

3) paimti

laikinai - iki 30 dienų - iš draudėjo

dokumentus,

fiksuojančius darbo pajamas, nuo kurių

skaičiuojamos

valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat

išmokos iš

valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, palikus

dokumentų paėmimo

aktą; užantspauduoti dokumentų, vertybinių

popierių, pinigų

ir materialinių vertybių saugojimo vietas,

daryti dokumentų

kopijas arba išrašus, žymas ant draudėjo

dokumentų, kad būtų

išvengta jų klastojimo;

4) duoti

draudėjui privalomus vykdyti nurodymus

valstybinio

socialinio draudimo klausimais;

5) surašyti

administracinių teisės pažeidimų protokolus

bylose, kurios

pagal įstatymą priskirtos valstybinio

socialinio draudimo

pareigūno kompetencijai;

6)

pareikalauti iš draudėjo, kad būtų sutvarkyta

buhalterinė

apskaita;

7) gauti iš

draudėjo paaiškinimus valstybinio socialinio

draudimo įmokų ir

išmokų klausimais;

8) surašyti

nustatytų pažeidimų aktus dėl valstybinio

socialinio draudimo

įmokų, baudų ir delspinigių apskaičiavimo,

žalos, padarytos

valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžetui,

atlyginimo arba nepriemokų išmokėjimo gavėjams,

taip pat kitų

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio

draudimo įstatymo

reikalavimų vykdymo.

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos

direktorius ir jo

pavaduotojai, teritorinių skyrių vedėjai ir

jų pavaduotojai turi

teisę:

1)

išieškoti ne ginčo tvarka iš įmonių sąskaitų

komerciniuose

bankuose laiku nesumokėtas valstybinio

socialinio draudimo

įmokas bei netesybas;

2) duoti

nurodymus bankams nutraukti pinigų išdavimą bei

pervedimą iš

įmonių sąskaitų, jeigu jos nustatytu laiku

nepateikė

valstybinio socialinio draudimo įstaigoms finansinės

apyskaitos ar nemoka

socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3

mėnesius, neleidžia

patikrinti socialinio draudimo įmokų bei

išmokų arba kai

tikrinimo metu nustatyti neteisingo įmokų

apskaičiavimo

faktai;

3) įstatymų

nustatyta tvarka skirti administracines

nuobaudas. Paskirtos

piniginės baudos išieškomos į valstybinio

socialinio draudimo

fondo biudžetą;

4) kreiptis

į visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų,

organizacijų

vadovus dėl aplinkybių ir sąlygų, trukdančių

valstybinio

socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnams

tinkamai atlikti

pareigas. Įmonių vadovai bei kiti pareigūnai

privalo

išnagrinėti valstybinio socialinio draudimo fondo

įstaigų pareigūnų

nurodymus ir nedelsdami (ne vėliau kaip kitą

dieną po nurodymo

gavimo) pranešti valstybinio socialinio

draudimo fondo

įstaigai apie priimtas priemones.

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos

direktorius ir jo

pavaduotojai turi teisę:

1) siūlyti

rejestro tvarkytojui atšaukti įmonės

registravimą,

jeigu ši be pateisinamų priežasčių nevykdo

socialinio

draudimo įstaigų pareigūnų reikalavimų dėl

valstybinio

socialinio draudimo įmokų mokėjimo, finansinių

ataskaitų ir duomenų

apie apdraustuosius pateikimo;

2) areštuoti

draudėjo turtą bei sąskaitas bankuose, jeigu

nesumokėta

(nepervesta) valstybinio socialinio draudimo fondo

įstaigoms įmokos,

baudos ir delspinigiai.

Draudėjų ir

apdraustųjų pretenzijas dėl valstybinio

socialinio

draudimo įstaigų pareigūnų, vykdančių kontrolę,

veiksmų

sprendžia atitinkamos įstaigos vadovas arba jo

pavaduotojas, o

dėl pastarųjų pareigūnų veiksmų - Valstybinio

socialinio draudimo

fondo valdyba. Pareiškėjas, nesutinkantis

su Valdybos

sprendimu, turi teisę per 10 dienų po sprendimo

gavimo kreiptis į

teismą.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. 1-455, 94.05.12,

Žin., 1994, Nr. 39-702 (94.05.25)

Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. I-1545,

96.09.25, Žin., 1996, Nr.98-2232 (96.10.11)

46 straipsnis. Ginčų, kylančių iš valstybinio socialinio draudimo teisių santykių, sprendimasPakeista šioje redakcijoje

Ginčus tarp draudėjų ir valstybinio socialinio draudimo įstaigų sprendžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinis arbitražas arba teismas. Apdraustųjų ginčai su draudėjais ir valstybinio socialinio draudimo įstaigomis dėl pensijų, pašalpų ir kitokio aprūpinimo yra sprendžiami Valstybinių pensijų įstatyme, kituose įstatymuose, taip pat Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatuose numatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. 1-676, 94.11.29,

Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Ankstesnė redakcija