Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūrą, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.

2. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokosPakeista šioje redakcijoje

1. Apdraustieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (arba) už juos šias įmokas moka draudėjai.

2. Draudėjai – visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.

3. Draudiminis įvykis – juridinis faktas, dėl kurio atsiranda teisė į valstybinio socialinio draudimo išmoką įstatymų nustatyta tvarka. 4 dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

4. Draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų valstybinio socialinio draudimo pašalpos bei nedarbo valstybinio socialinio draudimo išmokos. 4 dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.: 4. Draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų valstybinio socialinio draudimo pašalpos bei nedarbo valstybinio socialinio draudimo išmokos.

5. Kaupiamoji pensijų įmoka – valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos dalis, kaupiama pagal Pensijų kaupimo įstatymą.

6. Pensijų išmokos – išmokos, nustatytos Pensijų kaupimo įstatyme, mokamos iš pensijų fonde asmens sukaupto pensijų turto.

7. Pensijų kaupimo bendrovės – pensijų fondų valdymo įmonė ar gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą leidimą ar licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje verstis Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta pensijų kaupimo veikla.

8. Savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys).

9. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Fondo administravimo įstaigos) – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (toliau – Fondo valdybos teritoriniai skyriai) ir kitos Fondo įstaigos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos yra valstybės įstaigos.

10. Valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – socialinio draudimo įmokos) – apdraustųjų asmenų ir (arba) jų draudėjų mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos.

11. Valstybinio socialinio draudimo išmokos (toliau – socialinio draudimo išmokos) – įstatymų nustatytos socialinio draudimo išmokos, į kurias, įvykus draudiminiam įvykiui, įgyja teisę apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys.

12. Valstybinis socialinio draudimo fondas (toliau – Fondas) – šio įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete ir yra naudojami valstybiniam socialiniam pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti.

13. Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraus­tiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-475 (2005-12-23)

Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

Nr. X-1396 (2007-12-20)

Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Ankstesnė redakcija

3 straipsnis. Socialinio draudimo rūšys

Šiuo įstatymu nustatomos tokios socialinio draudimo rūšys: 1) pensijų socialinis draudimas, kuriuo draudžiama pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme; 2) ligos ir motinystės socialinis draudimas, kai draudžiama ligos ir motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme; 3) nedarbo socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nedarbo socialinio draudimo įstatyme; 4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme; 5) sveikatos draudimas, kai draudėjas nuo darbo užmokesčio draudžia sveikatos priežiūros paslaugoms ir kompensacijoms, numatytoms Sveikatos draudimo įstatyme.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-475 (2005-12-23)

Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

Nr. X-656 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2673 (2006-06-28)

4 straipsnis.

Asmenys, draudžiami socialiniu draudimu pagal socialinio draudimo rūšis

1. Šio įstatymo

3 straipsnyje nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1 dalies 1

ir 2 punktų redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

1) asmenys, dirbantys pagal darbo

sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatai į notarus (asesoriai),

taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu

renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, skiriami į apygardų, miestų,

rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantys darbo užmokestį

asmenys;

2) Valstybės politikų, teisėjų ir

valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme

nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės

tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šio straipsnio 2

dalyje), taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko,

Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys.

1 dalies 1

ir 2 punktų redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

1) asmenys, dirbantys pagal darbo

sutartis, kandidatai į notarus (asesoriai) ir asmenys, atlygintinai einantys

narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirti į apygardų, miestų, rajonų,

apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas;

2) Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo

apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės

politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus

valstybės tarnautojus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje), Asmenų delegavimo į

tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių

institucijas įstatyme nurodyti asmenys, kuriems darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį

delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija (toliau – deleguoti asmenys), taip pat gaunantys darbo

užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro

Pirmininko skiriami į pareigas asmenys.

2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3

punktuose nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1) vidaus tarnybos sistemos pareigūnai,

Valstybės saugumo departamento sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam

pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai;

2) krašto apsaugos sistemos profesinės

karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto

apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai

tarnautojai;

2 dalies 3

punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

3) nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir

negaunantys pajamų, susijusių su darbo santykiais, valstybės tarnautojų ir

profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena

užsienyje kartu su valstybės tarnautoju, jeigu valstybės tarnautojas perkeltas

į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje

įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio

valstybės institucijoje, tarptautinėje

organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje,

Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir

Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje

(konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje,

pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu su profesinės

karo tarnybos kariu, jeigu profesinės karo tarnybos karys

paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje

atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie

tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar

gynybos institucijoje;

2 dalies 3

punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

3) nesukakę

senatvės pensijos amžiaus ir negaunantys pajamų, susijusių su darbo santykiais,

valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų

sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės

tarnautoju ar deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės

tarnautojas perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje

atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie

tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje, ar

užsienio valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai

jie gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, jeigu profesinės karo

tarnybos karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos

diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos

atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar

tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. Deleguotų asmenų sutuoktiniai

draudžiami tik tuo atveju, jei deleguotam asmeniui darbo užmokestį

ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos

Respublikos deleguojančioji institucija;

4) Lietuvos

Respublikos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys,

atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;

5 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė ir socialinio draudimo įmokų tarifaiPakeista šioje redakcijoje

1. Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai.

2. Asmenys, nurodyti 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte už save socialinio draudimo įmokas moka patys, o asmenys, nurodyti 4 straipsnio 3 dalyje, socialinio draudimo įmokas moka patys arba už juos moka jų draudėjai. 3 dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

3. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2–4 punktuose, pagrindinei socialinio draudimo pensijos daliai draudžiami valstybės lėšomis. Asmenys, nurodyti 4 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktuose, draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų ir neturi prievolės draustis pensijų socialiniu draudimu pagrindinei pensijos daliai. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, draudžiami nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 pareiginės algos. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte, draudžiami valstybės lėšomis pagrindinei ir papildomai socialinio draudimo pensijos dalims nuo Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. 3 dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.: 3. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte, pagrindinei socialinio draudimo pensijos daliai draudžiami valstybės lėšomis. Asmenys, nurodyti 4 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose, draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, draudžiami valstybės lėšomis nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 pareiginės algos arba pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 darbo užmokesčio. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4–6 punktuose, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka draudžiami valstybės lėšomis pagrindinei ir papildomai socialinio draudimo pensijos dalims ir nedarbo socialiniu draudimu, skaičiuojant pensijų ir nedarbo socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.

4. Asmenys, turintys meno kūrėjo statusą ir užsiimantys individualia veikla, kai jų pajamų metinė suma, apskaičiuota šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę mokėti dalį socialinio draudimo įmokos socialinio draudimo pagrindinei pensijos daliai. Kita Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta socialinio draudimo įmokos dalis socialinio draudimo pagrindinei pensijos daliai dengiama valstybės lėšomis. Šias socialinio draudimo įmokas moka nurodyti asmenys ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.

5. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 1 punkte, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka draudžiami valstybės lėšomis, skaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas privalo mokėti draudėjai.

6. Socialinio draudimo įmokų tarifai bei jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

7. Apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime, pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą nustatomas atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-475 (2005-12-23)

Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

Nr. X-656 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2673 (2006-06-28)

Nr. X-1396 (2007-12-20)

Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Nr. X-1397,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5652 (2007-12-29)

Ankstesnė redakcija

6 straipsnis. Socialinio draudimo stažo nustatymas 1 dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:Pakeista šioje redakcijoje

1. Socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų į Fondą laikotarpį bei ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pašalpų bei nedarbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius. Savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo stažas nustatomas pagal laikotarpius, už kuriuos buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos. 1 dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.: 1. Socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų į Fondą laikotarpį ir ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pašalpų ir nedarbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius. Savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo stažas nustatomas pagal laikotarpius, už kuriuos buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos.

2. Socialinio draudimo stažą atskiroms socialinio draudimo išmokoms gauti nustato atitinkamas socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys įstatymai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-656 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2673 (2006-06-28)

Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Ankstesnė redakcija

7 straipsnis. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos 1 dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:Pakeista šioje redakcijoje

1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant: 1) apdraustajam apskaičiuotą pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą; 2) apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą; 3) apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį, nustatytą Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme; 4) priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuotas 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims; 5) apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas bei atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas ar už prastovos laiką; 6) premijas, pašalpas ir kitas išmokas (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytas išmokas). 1 dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.: 1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant: 1) apdraustajam apskaičiuotą pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą; 2) apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą; 3) apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį, nustatytą Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme; 4) priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuotas šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims; 5) apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas ar už prastovos laiką; 6) premijas, pašalpas ir kitas išmokas (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytas išmokas).

2. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai skaičiuojamos nuo jų pasirinktos socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos. Ji negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų per kalendorinius metus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Ankstesnė redakcija

8 straipsnis.

Pajamos ir atvejai, kada socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos

1. Socialinio draudimo įmokos

neskaičiuojamos nuo:

1 dalies 1

punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

1) pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui

išmoka darbdavys mirus šio apdraustojo asmens sutuoktiniui, vaikams

(įvaikiams), tėvams (įtėviams), taip pat stichinių nelaimių, gaisrų ir sprogimų

atvejais, sumos, ne didesnės kaip 5 minimalios mėnesinės algos;

1 dalies 1

punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

1) pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui

išmoka darbdavys mirus šio apdraustojo asmens sutuoktiniui, vaikams

(įvaikiams), tėvams (įtėviams), taip pat stichinių nelaimių, gaisrų ir sprogimų

atvejais, sumos, ne didesnės kaip 5 minimaliosios mėnesinės algos. Suma, nuo

kurios neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, didinama tiek kartų, už kiek

mirusių apdraustojo asmens šeimos narių, nurodytų šiame punkte, išmokama

pašalpa;

2) pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui

mirus draudėjas išmoka jo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) arba tėvams

(įtėviams);

3) išmokų už buto nuomą, elektros,

šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas,

asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą ir išmokų, skirtų

kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko

sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, mokamų

įstatymuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;

4) išmokų, skirtų komandiruočių

išlaidoms atlyginti, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu, bei komandiruočių

išlaidų už asmenis, vykstančius į užsienį tarnybiniais reikalais, kai apmokamas

tik vykimas ir grįžimas (iš jų vizos įforminimas, draudimas ligos atveju ir

kitos būtinosios išlaidos, susijusios su valstybių sienų kirtimu), mokamų

teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;

5) įstatymų nustatytų išmokų turtinei

žalai dėl suluošinimo, kitokio sveikatos pakenkimo arba maitintojo mirties

atlyginti;

1 dalies 6

ir 7 punktų redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

6) įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų

sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą;

7) ligos pašalpų, mokamų iš draudėjo

lėšų už pirmąsias dvi ligos dienas;

1 dalies 6

ir 7 punktų redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

6) įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų sumų už darbuotojų

mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą. Prie šių sumų

nepriskiriamos stipendijos ar kitos papildomos išmokos, susijusios su

darbuotojų mokymu, kvalifikacijos tobulinimu ar perkvalifikavimu, kurios

mokamos darbuotojui;

7) ligos pašalpų, mokamų iš draudėjo

lėšų už pirmąsias dvi ligos dienas. Ši nuostata netaikoma dėl laikinojo

nedarbingumo mokamoms išmokoms, kurias gauna šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies

1 ir 2 punktuose išvardinti asmenys;

8) delspinigių už pavėluotą išmokų,

susijusių su darbo santykiais, mokėjimą;

9) autorinio atlyginimo pagal autorinę

sutartį, sudarytą raštu, ir autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį dėl

kūrinio paskelbimo periodiniuose leidiniuose;

1 dalies

10 punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

10) draudėjo lėšų, sumokėtų už

darbuotojų skiepijimą nuo infekcinių ligų ir privalomą profilaktinį darbuotojų

sveikatos patikrinimą;

1 dalies

10 punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

10) draudėjo lėšų, sumokėtų už

darbuotojų skiepijimą nuo užkrečiamųjų ligų ir privalomą profilaktinį

darbuotojų sveikatos patikrinimą;

11) teismų priteistos ir išieškotos

sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti;

12) švietimo įstaigų studentų ir mokinių

stipendijų, pašalpų ir kompensacijų, skirtų atlyginti kelionės ir mokymosi

(studijų) užsienyje išlaidas, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos, Lietuvos Respublikos ir

užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių

vienetų lėšos, jeigu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto

dalyvis ar darbuotojas ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos

gavėjo šiems vienetams atliktais arba numatomais atlikti darbais, suteiktomis

arba numatomomis suteikti paslaugomis;

1 dalies

13 punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

13) kompensacijų, mokamų priimant arba

perkeliant į kitoje vietovėje esantį darbą;

1 dalies

13 punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

13) kompensacijų, mokamų priimant arba

perkeliant darbuotoją į kitoje vietovėje esantį darbą;

14) kompensacijų už darbuotojams

priklausančių įrankių, darbo drabužių nusidėvėjimą;

1 dalies

15, 16 ir 17 punktų redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

15) kompensacijų, mokamų valstybės

tarnautojų ar profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniams ir vaikams

(įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su paskirtais valstybės tarnautojais

ar profesinės karo tarnybos kariais, išlaikyti;

16) su darbu užsienyje susijusių išlaidų

kompensacijų, mokamų atstovybės darbuotojams, kurie yra atstovybės diplomatinio

personalo ar administracinio techninio personalo nariai;

17) kompensacijų ir kitokių išmokų,

gautų iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kai dirbama perkėlus į

Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų institucijas, taip pat darbo užmokesčio,

gauto iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kai dirbama perkėlus į

Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų institucijas, jei nuo jo

skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, kuriais

vadovaujantis institucijos moka darbo užmokestį;

1 dalies

15, 16 ir 17 punktų redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

15) kompensacijų, mokamų valstybės tarnautojų,

deleguotų asmenų ar profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniams ir vaikams

(įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su minėtaisiais asmenimis, išlaikyti;

16) su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų,

mokamų valstybės tarnautojams, deleguotiems asmenims ir profesinės karo

tarnybos kariams, taip pat atstovybės darbuotojams, kurie yra atstovybės

diplomatinio personalo ar administracinio techninio personalo nariai;

17) kompensacijų ir kitokių išmokų, gautų iš

tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos, ar užsienio valstybių

institucijos, taip pat darbo užmokesčio, gauto iš minėtų institucijų, jei nuo

jo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, kuriais

vadovaujantis institucijos moka darbo užmokestį;

18) kompensacijų, mokamų darbuotojams už

muzikos instrumentų naudojimą, kai teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai

darbuotojai kūrybinei veiklai naudoja asmeninės nuosavybės teise jiems

priklausančius muzikos instrumentus;

19) darbuotojų naudai draudėjo mokamų

draudimo įmokų už papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą, kai draudimo

objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas;

9 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų mokėjimas 1 ir 2 dalių redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:Pakeista šioje redakcijoje

1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą. Už asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, socialinio draudimo įmokas sumoka valstybės institucija, perkėlusi valstybės tarnautoją į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės institucijoje, tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje, pasiuntusi dirbti į specialiąją misiją ar paskyrusi profesinės karo tarnybos karį atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. Socialinio draudimo įmokos mokamos iš valstybės institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

2. Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas turi sumokėti tą dieną, kurią iš Lietuvos Respublikos kredito įstaigų gauna lėšas praėjusio mėnesio darbo užmokesčiui mokėti, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. 1 ir 2 dalių redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.: 1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą. Už asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, socialinio draudimo įmokas sumoka valstybės institucija, perkėlusi ar išsiuntusi valstybės tarnautoją į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje, ar užsienio valstybės institucijoje, pasiuntusi dirbti į specialiąją misiją ar paskyrusi profesinės karo tarnybos karį atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje, taip pat asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija. Socialinio draudimo įmokos mokamos iš valstybės institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

3. Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai už samdomus darbuotojus socialinio draudimo įmokas į Fondą gali sumokėti iš anksto draudėjo ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus pasirašytose sutartyse nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Kalendoriniais metais gali būti pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis.

4. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1 punkte nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius nuo individualios įmonės ar bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo valdybos teritorinio skyriaus sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka už verslo liudijimo galiojimo laiką. 5, 6 ir 7 dalių redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

5. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos.

6. Asmenys, kurie verčiasi veikla įsigiję verslo liudijimus, išduotus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą verslo liudijimo galiojimo laikotarpį per 5 darbo dienas nuo verslo liudijimo įsigaliojimo ar jo galiojimo laiko pratęsimo. Asmenys, kurie verčiasi veikla įsigiję verslo liudijimus, išduotus ketvirčiui ar ilgesniam laikotarpiui, socialinio draudimo įmokas moka šio straipsnio 5 dalyje nustatytais terminais.

7. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 4 dalies 2-4 punktuose ir 5 dalies 1 punkte nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas bei 5 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, kurie sumokėjo jiems priklausančią socialinio draudimo įmokų dalį, kitą socialinio draudimo įmokų dalį valstybės biudžeto lėšomis sumoka Biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. 5, 6 ir 7 dalių redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.: 5. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Socialinio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai gali būti mokamos avansu tokiais pat terminais kaip yra mokamos socialinio draudimo įmokos pagrindinei pensijos daliai. Socialinio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai gauti turi būti sumokėtos iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Jeigu šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys naudojosi teise socialinio draudimo įmokų nemokėti dėl to, kad atitiko šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, tačiau jų pajamų metinė suma už mokestinius metus lygi arba didesnė už 12 minimaliųjų mėnesinių algų, socialinio draudimo įmokos pagrindinei ir papildomai pensijos dalims gauti turi būti sumokėtos iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyto termino paskutinės dienos. 6. Asmenys, ketinantys įsigyti verslo liudijimus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo iš anksto sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą verslo liudijimo galiojimo laikotarpį. Asmenys, įsigiję verslo liudijimus 3 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, socialinio draudimo įmokas moka šio straipsnio 5 dalyje nustatytais terminais. Tuo atveju, kai sumokėjusiam socialinio draudimo įmokas asmeniui verslo liudijimas neišduodamas arba už išduotą verslo liudijimą grąžinama susidariusi pajamų mokesčio permoka, socialinio draudimo įmokų suma grąžinama asmeniui arba įskaitoma į būsimąjį laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka. 7. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4–6 punktuose, 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 1 punkte nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas ir 5 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, kurie sumokėjo jiems priklausančią socialinio draudimo įmokų dalį, kitą socialinio draudimo įmokų dalį valstybės biudžeto lėšomis sumoka Biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.

8. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje, socialinio draudimo įmokas moka į Fondo valdybos teritorinio skyriaus sąskaitą. Įmokų dydis nustatomas sutartyse, sudaromose Vyriausybės nustatyta tvarka.

9. Pertvarkomų individualių įmonių savininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių prievolė mokėti socialinio draudimo įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos dalims nustatoma pagal pertvarkymo dieną socialiniam draudimui jų pačių deklaruotas pajamų sumas už mokestinį laikotarpį iki pertvarkymo pabaigos.

10. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-401 (2005-11-17)

Žin., 2005, Nr. 144-5235 (2005-12-10)

Nr. X-475 (2005-12-23)

Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

Nr. X-594 (2006-05-04)

Žin., 2006, Nr. 57-2024 (2006-05-20)

Nr. X-656 (2006-06-08)

Žin., 2006, Nr. 72-2673 (2006-06-28)

Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Nr. X-1397,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5652 (2007-12-29)

Ankstesnė redakcija

10 straipsnis. Pranešimų apie apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas pateikimas ir saugojimas 1 dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:Pakeista šioje redakcijoje

1. Socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai apskaičiuoti Fondo administravimo įstaigų informacinėje duomenų bazėje (registre) yra kaupiami duomenys apie draudėjus, apdraustuosius asmenis, socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 1 dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.: 1. Socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Draudėjai privalo pateikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas ir socialinio draudimo įmokas, kitus dokumentus, reikalingus socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Apyskaitų, ataskaitų ir kitų dokumentų formas, pateikimo terminus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3 dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

3. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus apdraustųjų įskaitos informacinėje duomenų bazėje (registre). 3 dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.: 3. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Ankstesnė redakcija

11 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos

Socialinio draudimo išmokos – tai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.

12 straipsnis.

Teisė gauti informaciją

1 dalies

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

1. Draudėjai, apdraustieji asmenys ir socialinio

draudimo išmokų gavėjai turi teisę gauti apie juos Fondo administravimo įstaigų

informacinėje duomenų bazėje sukauptą informaciją.

1 dalies

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

1. Draudėjai, apdraustieji asmenys ir

socialinio draudimo išmokų gavėjai turi teisę gauti apie juos Fondo

administravimo informacinėje sistemoje sukauptą informaciją.

2. Informacija apie draudėją,

apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją gali būti pateikta

kitiems asmenims tik esant raštiškam draudėjo, apdraustojo asmens arba

socialinio draudimo išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus

įstatymų nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio

draudimo išmokų gavėjo sutikimo nereikia. Informacijos pateikimo tvarką nustato

Fondo valdyba.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

13

straipsnio redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

13 straipsnis. Duomenų apie draudėjus, apdraustuosius asmenis ir socialinio draudimo išmokų gavėjus tvarkymas

Duomenys apie draudėją, apdraustąjį

asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją, pateikti Fondo administravimo

įstaigoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos

įstatymu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

14 straipsnis. Draudėjų pareigos

1. Visi draudėjai privalo registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų.

3. Draudėjai privalo teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.

15 straipsnis. Apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų pareigosPakeista šioje redakcijoje

Apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo išmokų gavėjai socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laiku pateikti Fondo administravimo įstaigoms teisingą informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti. 16 straipsnio redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

Ankstesnė redakcija

16 straipsnis.

Atsakomybė už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą

1. Už pavėluotai į Fondą pervestas

socialinio draudimo įmokas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka

skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos

po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami

skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai.

Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės

priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos.

2. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad

socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama

socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama dviguba šios sumos dydžio bauda.

Jeigu draudėjas pastebėjo, kad apskaičiavo per mažas socialinio draudimo

įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją (jei pavedimo

nėra, – iki tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo

trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą ir pristatė patikslintas ataskaitas

bei informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą

pažeidimą neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami šio straipsnio 1

dalyje nustatyta tvarka.

3. Fondo valdyba Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali

atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų

ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos

suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką. Pažeidus mokėjimo grafiką taikomas

išieškojimas priverstine tvarka.

4. Fondo valdyba Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali

atidėti delspinigių, apskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio

draudimo įmokas, išieškojimo laiką arba atleisti juos nuo priskaičiuotų

delspinigių mokėjimo, jei buvo aplinkybės, kurios nepriklauso nuo draudėjų

valios ir kurių jie nenumatė ir negalėjo numatyti.

5. Fondo valdyba Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali

atleisti draudėją nuo baudų mokėjimo, jei draudėjas įrodo, kad apskaičiavo per

mažas socialinio draudimo įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo

valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Nenumatytų aplinkybių buvimą

draudėjas turi įrodyti pats.

6. Fondo valdybos teritoriniai skyriai

gali atidėti baudų išieškojimą iki vienų metų, nustatydami baudos mokėjimo

grafiką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo

taisyklėse nustatyta tvarka. Pažeidus mokėjimo grafiką taikomas išieškojimas

priverstine tvarka.

7. Į Fondą nesumokėtų draudėjų ir

apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei

baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Socialinio draudimo įmokų priverstinio

išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai

išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Suėjus socialinio

draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir

delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas.

8. Socialinio draudimo įmokos gali būti

tikslinamos už ne didesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi datos.

9. Draudėjas, prieš pateikdamas

patikslintas apyskaitas (ataskaitas) ir informaciją apie draudžiamųjų asmenų

didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas

socialinio draudimo įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius

dydžius.

10. Tikrinant apskaičiuotos socialinio

draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai turi būti sumokėti Mokesčių

administravimo įstatymo nustatytais terminais.

16

straipsnio redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

16 straipsnis. Atsakomybė už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą

1. Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo

įmokas skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos

dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami

skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai.

Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės

priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos.

Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras.

2. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio

draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio

draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Šiuo

atveju delspinigiai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, neskaičiuojami. Jeigu

draudėjas pastebėjo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet

iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją (jei pavedimo nėra, – iki

tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą

socialinio draudimo įmokų sumą, pristatė patikslintas ataskaitas ir informavo

apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą

neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami šio straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka.

3. Fondo valdyba, o šio įstatymo 31 straipsnio 17

punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali

atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų

ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos

suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką. Pažeidus mokėjimo grafiką taikomas

išieškojimas priverstine tvarka.

4. Fondo valdyba, o šio įstatymo 31 straipsnio 17

punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali

atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas

socialinio draudimo įmokas, išieškojimo laiką.

5. Fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atleisti draudėją

nuo priskaičiuotų delspinigių ir (ar) baudų mokėjimo, jei draudėjas įrodo, kad

priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas dėl aplinkybių, kurios

nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

6. Fondo valdybos teritoriniai skyriai gali atidėti

baudų išieškojimą iki vienų metų, nustatydami baudos mokėjimo grafiką

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse

nustatyta tvarka. Pažeidus mokėjimo grafiką taikomas išieškojimas priverstine

tvarka.

7. Į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų

socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio

išieškojimo senaties terminas yra 5 metai.

8. Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius

ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos,

delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos. Priverstinio išieškojimo senaties

terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku

nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius atsiradimo

dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m.

sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių

skoloms.

9. Suėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų

priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su jomis susijusių

priskaičiuotų delspinigių ir (ar) baudų priverstinio išieškojimo senaties

terminas.

10. Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus

laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų priverstinio

išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos, o priverstinio išieškojimo senaties

terminas nutraukiamas. Nutrauktas priverstinio išieškojimo senaties terminas

prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas

priverstinio išieškojimo senaties terminui nutraukti. Iki senaties termino

nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.

11. Duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio

draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo

draudėjo kreipimosi dienos. Pagal apdraustojo asmens prašymą duomenys apie

draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas, draudėjui sumokėjus už

apdraustąjį priklausančias socialinio draudimo įmokas, tikslinami, netaikant 5

metų termino.

12. Draudėjas, prieš pateikdamas patikslintas

apyskaitas (ataskaitas) ir informaciją apie draudžiamųjų asmenų didesnes

pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio

draudimo įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius.

13. Tikrinant priskaičiuotos socialinio draudimo

įmokos, baudos ir delspinigiai turi būti sumokėti Mokesčių administravimo

įstatymo nustatytais terminais.

14. Kai draudėjas pavėluotai sumoka patikrinimo akte

nurodytas papildomai priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas, delspinigiai

skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai įsigalioja Valstybinės mokesčių

inspekcijos sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

17 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo būdaiPakeista šioje redakcijoje

1. Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka tokiais būdais: 1) duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) duodami nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos ar pašalpos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas į Fondą; 1 dalies 3 punkto redakcija iki 2008 m . sausio 1 d.: 3) inicijuodami bankroto bylų iškėlimą. 1 dalis papildoma nauju 3 punktu, buvęs 1 dalies 3 punktas laikomas 4 punktu nuo 2008 m. sausio 1 d.: 3) duodami nurodymą kredito įstaigai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo indėlių kredito įstaigoje ir priklausančių palūkanų; 4) inicijuodami bankroto bylų iškėlimą.

2. Fondo valdybos teritoriniai skyriai skolos išieškojimui užtikrinti gali: 1) duoti nurodymus Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš draudėjų sąskaitų, jeigu jie skolingi ir nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius; 2) kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; 3) areštuoti draudėjo turtą, jeigu Fondui nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, baudos ir (ar) delspinigiai.

3. Fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

Ankstesnė redakcija

18 straipsnis. Atsakomybė už Fondui padarytą žalą

1. Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

2. Jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

19 straipsnis. Fondo finansai ir į Fondo biudžeto apskaitą įtrauktas turtas

1. Fondo finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus.

2. Į Fondo biudžeto apskaitą yra įtraukiamas trumpalaikis ir ilgalaikis turtas, įgytas Fondo lėšomis ar gautas iš kitų subjektų neatlygintinai. Šis turtas yra valstybės nuosavybė ir gali būti naudojamas tik socialinio draudimo reikmėms bei papildomoms Fondo biudžeto pajamoms gauti. Perduodant šį turtą kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, Fondui turi būti kompensuojama jo vertė.

3. Fondo biudžeto sudarymą, vykdymą ir finansinę atskaitomybę reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

4. Fondo valdyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patikėjimo teise valdo, naudoja į Fondo biudžeto apskaitą įtrauktą turtą ir juo disponuoja.

20 straipsnis. Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto santykiaiPakeista šioje redakcijoje

1. Asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.

2. Asignavimai iš valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių gali būti skiriami išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant socialinio draudimo įmokų sumas, pervedamas į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus.

3. Valstybės biudžeto asignavimai Fondo biudžetui nustatomi atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. 21 straipsnio redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

Ankstesnė redakcija

21 straipsnis.

Fondo administravimo ir kredito įstaigų santykiai

1. Lietuvos Respublikos kredito įstaigos

Fondo lėšų apyvartos operacijas atlieka nemokamai.

2. Kredito įstaiga Fondo administravimo

įstaigos pareigūno nurodymą nurašyti iš šioje kredito įstaigoje asmens

atidarytos sąskaitos nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir

baudas privalo iki galo įvykdyti per Mokėjimų įstatyme mokėjimo nurodymo

įvykdymo terminą. Fondo administravimo įstaigos pareigūno nurodymas nurašyti iš

šioje kredito įstaigoje atidarytos asmens sąskaitos nesumokėtas socialinio

draudimo įmokas, delspinigius ir baudas turi būti priimamas bei vykdomas ir

tuomet, kai draudėjo sąskaitoje nėra pinigų ar yra mažesnė negu nurašytina

pinigų suma. Tokiu atveju nurašymas turi būti atliekamas tol, kol iš draudėjo

sąskaitos bus nurašyta visa nurodyta suma. Fondo administravimo įstaigos

pareigūnas sumažina nurodyme, kuris jau pateiktas kredito įstaigai, numatytą

nurašyti sumą, jei nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, neginčytini

delspinigiai ir neginčijamos baudos iš dalies padengiami kitokiu būdu. Šiuo

atveju Fondo administravimo įstaigos pareigūnas apie reikalavimo sumažinimą

nedelsdamas praneša kredito įstaigai, o ši pateiktą nurodymą vykdo

patikslindama sumas.

3. Jei kredito įstaigai yra pateiktas

Fondo administravimo įstaigos pareigūno nurodymas priverstine tvarka nurašyti

nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas iš draudėjo

sąskaitos ir atitinkamas antstolių patvarkymas ar kitos valstybinės

institucijos sprendimas dėl priverstinio išieškojimo, o draudėjo sąskaitoje

nėra pakankamai lėšų visiems minėtiems sprendimams ar nurodymams patenkinti,

kredito įstaiga privalo vykdyti Fondo administravimo įstaigos pareigūno

nurodymą, atsižvelgdama į Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatytą

lėšų nurašymo eilę bei minėtų dokumentų pateikimo datą. Šio straipsnio 2 dalyje

numatytu atveju Fondo administravimo įstaigos pareigūnui patikslinus nurašytiną

sumą, nurodymo pateikimo data nesikeičia.

21

straipsnio redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

21 straipsnis. Fondo administravimo įstaigų santykiai su kredito įstaigomis ir kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis

1. Lietuvos Respublikos kredito įstaigos ir kitos įstaigos, įmonės ar organizacijos Fondo lėšų

apyvartos operacijas atlieka nemokamai.

2. Kredito įstaiga Fondo administravimo įstaigos

nurodymą nurašyti iš šioje kredito įstaigoje asmens atidarytos sąskaitos laiku

nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas privalo įvykdyti

per Mokėjimų įstatyme nustatytą mokėjimo nurodymo įvykdymo terminą. Kredito

įstaiga Fondo administravimo įstaigos nurodymą nurašyti iš šioje kredito

įstaigoje esančio asmens indėlio su priklausančiomis palūkanomis nesumokėtas

socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas privalo įvykdyti pagal pirmą

indėlininko pareikalavimą arba suėjus indėlio terminui. Fondo administravimo

įstaigos nurodymas nurašyti iš šioje kredito įstaigoje atidarytos asmens

sąskaitos nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas turi

būti priimamas bei vykdomas ir tada, kai draudėjo sąskaitoje nėra pinigų ar yra

mažesnė negu nurašytina pinigų suma. Tokiu atveju nurašymas turi būti

atliekamas dalimis tol, kol iš draudėjo sąskaitos bus nurašyta visa nurodyta

suma. Fondo administravimo įstaigos nurodymas nurašyti iš šioje kredito

įstaigoje esančio asmens indėlio su priklausančiomis palūkanomis laiku

nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas turi būti

priimamas bei vykdomas ir tada, kai draudėjo indėlio suma yra mažesnė negu

nurašytina pinigų suma. Tokiu atveju nurodymas nurašyti laiku nesumokėtas

socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas įvykdomas tokia dalimi,

kokio dydžio yra asmens indėlis kartu su priklausančiomis palūkanomis. Fondo

administravimo įstaigos sumažina nurodyme, kuris jau pateiktas kredito

įstaigai, numatytą nurašyti sumą, jei laiku nesumokėtos socialinio draudimo

įmokos, neginčytini delspinigiai ir neginčijamos baudos iš dalies padengiami

kitokiu būdu. Šiuo atveju Fondo administravimo įstaigos apie reikalavimo

sumažinimą nedelsdamos praneša kredito įstaigai, o ši pateiktą nurodymą vykdo

patikslindama sumas.

3. Jei kredito įstaigai yra pateiktas Fondo administravimo

įstaigos nurodymas priverstine tvarka nurašyti nesumokėtas socialinio draudimo

įmokas, delspinigius ir baudas iš draudėjo sąskaitos ir atitinkamas antstolių

patvarkymas ar kitos valstybinės institucijos sprendimas dėl priverstinio

išieškojimo, o draudėjo sąskaitoje nėra pakankamai lėšų visiems minėtiems

sprendimams ar nurodymams patenkinti, kredito įstaiga privalo vykdyti Fondo

administravimo įstaigos nurodymą, atsižvelgdama į Civilinio proceso kodekso 754

straipsnyje nustatytą lėšų nurašymo eilę bei minėtų dokumentų pateikimo datą.

Jeigu šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju Fondo administravimo įstaiga

patikslina nurašytiną sumą, nurodymo pateikimo data nesikeičia.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

22 straipsnis. Fondo valdybos santykiai su fondais

1. Fondo valdyba gautas nedarbo socialinio draudimo įmokas, taip pat papildomai išieškotas nedarbo socialinio draudimo įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka perveda į Lietuvos darbo biržos sąskaitą.

2. Fondo valdyba Sveikatos draudimo įstatymo nustatytas ir gautas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat papildomai išieškotas privalomajam sveikatos draudimui priklausančias draudimo įmokas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Fondo valdyba atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojamų sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais.

3. Fondo valdyba kaupiamąsias pensijų įmokas pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams perveda Pensijų kaupimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-402 (2005-11-17)

Žin., 2005, Nr. 144-5236 (2005-12-10)

23 straipsnis. Fondo administravimo įstaigų delspinigiai

Fondo administravimo įstaigos moka delspinigius už draudėjams pavėluotai pervestas lėšas ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpoms mokėti ar už pensijų kaupimo bendrovėms dėl Fondo administravimo įstaigų kaltės pavėluotai pervestas kaupiamąsias pensijų įmokas. Delspinigių dydis nustatomas pagal finansų ministro nustatytą normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią draudėjas, nustatytu laiku iš Fondo negavęs lėšų, išmokėjo šią išmoką jos gavėjui iš savo lėšų ar kurią pasibaigė Pensijų kaupimo įstatymo nustatytas terminas pervesti pensijų kaupimo bendrovėms kaupiamąsias pensijų įmokas, ir skaičiuojami tol, kol bus pervesta draudėjo išmokėtų šių išmokų suma ar nesumokėtų pensijų kaupimo bendrovėms kaupiamųjų pensijų įmokų suma.

24 straipsnis. Socialinio draudimo valdymo sistema, dalyviai ir Fondo valdymo struktūra

1. Socialinio draudimo valdymo sistemą sudaro: 1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; 2) Fondo taryba; 3) Fondo valdyba; 4) Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos įstaigos.

2. Socialinio draudimo sistemos dalyviais taip pat yra: 1) draudėjai ir apdraustieji; 2) Valstybinė mokesčių inspekcija; 3) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos; 5) pensijų kaupimo bendrovės.

3. Fondo valdymo struktūrą sudaro Fondo valdyba, Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos įstaigos.

25 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos socialinio draudimo valdymo sistemoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama socialinio draudimo valdymo funkcijas ir įgyvendindama šioje srityje valstybės politiką: 1) koordinuoja socialinio draudimo bei strateginių jo krypčių plėtojimą; 2) analizuoja, ar socialinio draudimo teikiamos garantijos atitinka valstybės bei apdraustųjų asmenų ir išmokų gavėjų interesus; 3) rengia ir teikia Vyriausybei teisės aktų projektus, susijusius su socialinio draudimo politikos vykdymu; 4) nustato perspektyvinius ir artimiausius socialinio draudimo uždavinius; 5) kontroliuoja Fondo valdybos veiklą ir organizuoja šios veiklos patikrinimus; 6) pagal kompetenciją tvirtina Fondo valdybos nuostatus ir kitus teisės aktus; 7) teikia Vyriausybei Fondo biudžeto projektą ir jo įvykdymo ataskaitą.

26 straipsnis. Fondo taryba

1. Fondo taryba yra lygiateisio trišalio bendradarbiavimo pagrindu sudaryta kolegiali institucija, nagrinėjanti ir priimanti sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais.

2. Fondo tarybą sudaro 15 narių.

3. Fondo taryba sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms, darbdavių organizacijoms bei valstybės institucijoms.

4. Apdraustųjų asmenų ir darbdavių atstovus deleguoja atstovaujamos organizacijos savo susitarimu, o valstybės institucijų atstovus skiria Vyriausybė. Fondo tarybos sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.

5. Fondo tarybos veiklai rotacijos principu vadovauja jos pirmininkas. Jį Fondo tarybos nariai renka šešiems mėnesiams.

6. Fondo tarybos sprendimai priimami jos narių balsų dauguma. Esant vienodam balsų skaičiui, Fondo tarybos pirmininko balsas yra lemiamas.

7. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą reglamentą.

8. Fondo tarybos darbą techniškai aptarnauja Fondo valdyba.

9. Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičių nustato Fondo tarybos reglamentas.

10. Fondo tarybos sprendimai, pasiūlymai bei išvados teikiamos socialinio draudimo valdymo sistemoje dalyvaujančioms institucijoms.

27 straipsnis. Fondo tarybos kompetencija

Fondo taryba: 1) nagrinėja bei teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apie tai, kaip įgyvendinami socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai ir kaip vykdoma Fondo valdybos veikla; 2) teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų projektų; 3) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinio draudimo įmokų tarifų, asignavimų iš valstybės biudžeto skyrimo, Fondo rezervo sudarymo; 4) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų ar delspinigių, viršijančių 100 tūkst. Lt, mokėjimą; 5) svarsto ir pateikia išvadą Fondo valdybai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo biudžeto projekto bei jo įvykdymo ataskaitos; 6) teikia išvadą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo biudžeto audito ir Fondo valdybos veiklos audito rezultatų; 7) pagal savo patvirtintą metodiką tvirtina praeitų metų draudžiamąsias pajamas ir nustato einamųjų metų draudžiamąsias pajamas; nustatyta tvarka jas tvirtina Vyriausybė; 8) vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina kiekvieno draudėjo priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei; 9) nagrinėja ir sprendžia kitus socialinio draudimo bei turinčius įtakos jo organizavimui ir veiklos rezultatams klausimus.

28 straipsnis. Fondo valdybaPakeista šioje redakcijoje

1. Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą bei apskaitą, užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą ir išieškojimą į Fondą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Fondo valdyba yra biudžetinė įstaiga, turinti antspaudą su savo pavadinimu ir Lietuvos valstybės herbu, spaudą su pavadinimu ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta simbolika, atsiskaitomąsias bei specialiųjų lėšų sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotose kredito įstaigose ir sudaranti Fondo biudžeto finansines ataskaitas ir Fondo administravimo įstaigų veiklos sąnaudų finansines ataskaitas.

2. Fondo valdyba steigiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir yra išlaikoma iš Fondo lėšų bei veikia pagal šį įstatymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nuostatus.

3. Fondą administruoja Fondo valdyba, vadovaujama direktoriaus. Šį konkurso tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Fondo valdybos direktorius yra tiesiogiai atskaitingas socialinės apsaugos ir darbo ministrui.

4. Fondo valdyba, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nuostatais ir kitais teisės aktais, socialinio draudimo funkcijoms vykdyti steigia Fondo valdybos

teritorinius skyrius bei kitas įstaigas ir tvirtina jų nuostatus.

Ankstesnė redakcija

29 straipsnis.

Fondo valdybos funkcijos ir teisės

1. Fondo valdyba, organizuodama

socialinį draudimą ir vykdydama Fondo biudžetą:

1) rengia ir suderinusi su atitinkamomis

valstybės institucijomis teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Fondo

biudžeto projektą bei jo įvykdymo ataskaitą kartu su Fondo tarybos išvada;

2) pagal savo kompetenciją administruoja

socialinio draudimo įmokas, užtikrina socialinį draudimą reglamentuojančiuose

teisės aktuose nustatytų socialinio draudimo išmokų teisingą apskaičiavimą,

skyrimą ir organizuoja socialinio draudimo išmokų mokėjimą laiku;

3) sudaro sutartis su juridiniais ar

fiziniais asmenimis dėl socialinio draudimo funkcijų vykdymo;

4) koordinuoja ir užtikrina Fondo

valdybos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų efektyvų ir kokybišką darbą bei

juos kontroliuoja;

5) Vyriausybės nustatyta tvarka

organizuoja šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų socialinį

draudimą;

6) atsiskaito socialinės apsaugos ir

darbo ministrui bei Fondo tarybai už Fondo veiklą ir teikia informaciją apie Fondo

biudžeto vykdymą;

1 dalies 7

punkto redakcija iki 2008 m . sausio 1 d.:

7) tvarko Fondo valdyboje kaupiamą

informacinę draudėjų, apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų

duomenų bazę;

1 dalies 7

punkto redakcija nuo 2008 m . sausio 1 d.:

7) tvarko Fondo administravimo

informacinę sistemą;

8) tvarko apdraustųjų asmenų,

dalyvaujančių pensijų kaupime pagal Pensijų kaupimo įstatymą, ir pensijų

kaupimo sutarčių duomenis;

9) organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų

pervedimą į apdraustųjų asmenų pasirinktus pensijų kaupimo bendrovių valdomus

pensijų fondus bei socialinio draudimo įmokų pervedimą į Privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudžeto sąskaitą ir į Lietuvos darbo biržos sąskaitą;

10) nustato ir tvirtina Fondo

administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių;

11) tvirtina Fondo lėšų naudojimo tvarką

ir apskaitos tvarką;

12) organizuoja Fondo finansinės

atskaitomybės auditą;

13) organizuoja Fondo administravimo

įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymą;

14) užtikrina įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatytų išmokų iš valstybės biudžeto teisingą ir laiku skyrimą ir (ar)

mokėjimą;

15) nagrinėja apdraustųjų asmenų,

draudėjų, socialinio draudimo išmokų gavėjų, asmens sveikatos priežiūros

įstaigų skundus dėl Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir

darbuotojų veiksmų ir sprendimų;

16) organizuoja ir vykdo laikinojo

nedarbingumo, ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo)

nustatymo pagrįstumo, teisėtumo ir teisingumo tikrinimus, tais klausimais

teikia metodinę ir praktinę pagalbą Fondo valdybos teritoriniams skyriams;

17) teikia siūlymus Socialinės apsaugos

ir darbo ministerijai dėl socialinio draudimo teisės aktų tobulinimo ar

pakeitimo;

18) teikia nurodymus Fondo

administravimo įstaigoms dėl išmokų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių

teisės aktų taikymo;

19) teikia Valstybinei mokesčių

inspekcijai informaciją, reikalingą socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo

kontrolei užtikrinti;

20) Tarybos reglamento 1408/71/EEB ir

Tarybos reglamento 574/72/EEB bei kitais Lietuvos Respublikos sudarytų

tarptautinių sutarčių dėl socialinės apsaugos nustatytais atvejais veikia kaip

kompetentinga įstaiga ir užtikrina šių sutarčių įgyvendinimą;

21) nagrinėja, aiškina ir sprendžia

klausimus, susijusius su socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų

taikymu;

22) vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatytas funkcijas.

2. Fondo valdyba turi teisę:

1) įstatymų nustatyta tvarka įsigyti,

parduoti, nuomoti ar išsinuomoti turtą, reikalingą socialinio draudimo

funkcijoms atlikti;

2) įstatymų nustatyta tvarka įsigyti

vertybinių popierių ir juos valdyti bei jais disponuoti;

3) įstatymų nustatyta tvarka sudaryti

sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių ūkio subjektais;

4) atstovauti Fondo administravimo

įstaigoms tarptautinėse organizacijose;

5) įstatymų nustatyta tvarka steigti

įmones ar įstaigas, susijusias su valstybinio socialinio draudimo funkcijų

vykdymu arba padedančias jas vykdyti, bei tvirtinti jų nuostatus;

2 dalies 6

punkto redakcija iki 2008 m . sausio 1 d.:

6) Fondo tarybos pritarimu atsisakyti

visų ar dalies kreditorinių finansinių reikalavimų;

2 dalies 6

punkto redakcija nuo 2008 m . sausio 1 d.:

6)

Fondo tarybos pritarimu atsisakyti arba Fondo valdybos nustatyta tvarka

perleisti visus ar dalį kreditorinių finansinių reikalavimų;

7) suderinusi su Fondo taryba

įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;

2 dalies 8

punkto redakcija iki 2008 m . sausio 1 d.:

8) atidėti socialinio draudimo įmokų

įsiskolinimo mokėjimą ir priskaičiuotų delspinigių išieškojimo laiką, atleisti

nuo delspinigių, baudų;

2 dalies 8

punkto redakcija nuo 2008 m . sausio 1 d.:

8) atidėti socialinio draudimo įmokų už

apdraustuosius asmenis įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir priskaičiuotų

delspinigių nuo pavėluotai pervestų socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius

asmenis išieškojimo laiką, atleisti nuo delspinigių ir baudų mokėjimo;

9) pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių

ir baudų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių

priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba)

ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba

rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo

išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; netikslinga priverstinai išieškoti

nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis:

fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus,

neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas,

medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę

pašalpą) arba tokia parama jau teikiama;

10) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka ginčyti darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo priežasties,

atsiradimo laiko ir termino nustatymo teisingumą;

11) vykdant savo funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka

gauti reikalingą informaciją ir duomenis;

12) perleisti įmonės, kuriai iškelta bankroto ar

restruktūrizavimo byla, mokestinės nepriemokos reikalavimo teisę AB Turto

bankui abipusio susitarimo pagrindu.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-211 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

30 straipsnis. Fondo valdybos teritoriniai skyriai ir kitos įstaigos

1. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Fondo valdybos steigiamos teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys – operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Fondo valdybos teritoriniai skyriai pavaldūs ir atskaitingi Fondo valdybai. Fondo valdybos teritoriniam skyriui vadovauja direktorius. Jį skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Fondo valdybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra išlaikomi iš Fondo lėšų ir veikia pagal šį įstatymą ir Fondo valdybos tvirtinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų įstaigų nuostatus.

3. Fondo valdybos teritoriniai skyriai steigiami socialinio draudimo funkcijoms vykdyti, atsižvelgiant į klientų srautus ir jų poreikius. Fondo valdybos teritorinių skyrių veiklą reglamentuoja jų nuostatai.

4. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra biudžetinės įstaigos, turinčios antspaudą su savo pavadinimu ir Lietuvos valstybės herbu, spaudą su pavadinimu ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta simbolika, atsiskaitomąsias bei specialiųjų lėšų sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotose kredito įstaigose ir sudarančios veiklos sąnaudų ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus finansines ataskaitas.

5. Kitų Fondo įstaigų veiklą reglamentuoja jų nuostatai, tvirtinami Fondo valdybos direktoriaus. Šių įstaigų nuostatuose nustatomi įstaigų uždaviniai, funkcijos, teisės, darbo organizavimas, finansavimas, valdymas, veiklos kontrolė ir kt.

31 straipsnis.

Fondo valdybos teritorinių skyrių funkcijos

Fondo valdybos teritoriniai skyriai:

1) kontroliuoja priskaičiuotų socialinio

draudimo įmokų, baudų, delspinigių sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų

socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą;

2) priima prašymus gauti pensiją,

pašalpą ar kitą išmoką ir ją skiria;

3) tvarko apdraustųjų asmenų įskaitą ir

kontroliuoja duomenų keitimo apdraustųjų asmenų įskaitoje pagrįstumą bei

išduoda asmenims nustatytos formos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimus;

4) analizuoja socialinio draudimo

rodiklius ir įgyvendina priemones šiems rodikliams pagerinti, teikia

atitinkamus pasiūlymus Fondo valdybai;

5) Fondo valdybos nustatyta tvarka

atlieka socialinio draudimo lėšų apskaitą;

6) apskaičiuoja delspinigius;

7) priverstine tvarka išieško iš

draudėjų lėšas, jų išmokėtas iš Fondo pažeidžiant nustatytą tvarką;

8) įstatymų nustatyta tvarka išieško dėl gavėjų kaltės permokėtas

pensijų, pašalpų ir kitų išmokų sumas;

9) įformina ir saugo pensijų, pašalpų ar

kitų išmokų gavėjų bylas, išduoda jiems nustatytos formos pažymėjimus;

10) moka pensijas, pašalpas ar kitas

išmokas ir tvarko jų apskaitą;

11) nagrinėja pareiškimus ir skundus

socialinio draudimo klausimais, ypatingais atvejais padeda pareiškėjams gauti

pensijai arba pašalpai skirti reikalingus dokumentus;

12) teisės aktų nustatyta tvarka skiria

ir moka išmokas iš valstybės biudžeto lėšų;

13) pagal susitarimą su savivaldybės

valdymo institucijomis moka socialinio pobūdžio išmokas iš savivaldybių biudžetų;

14) kontroliuoja nedarbingumo pažymėjimų, profesinės

reabilitacijos pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo

ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą (laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą

ir pagrįstumą);

15) tikrina bei Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ginčija darbingumo lygio (darbingumo

netekimo), jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo pagrįstumą ir

teisingumą;

16) Fondo valdybos nustatyta tvarka

kaupia duomenis apie nesukakusių senatvės pensijos amžiaus asmenų įgytą

socialinio draudimo ir jam prilyginamą stažą bei turėtas draudžiamąsias ir joms

prilyginamas pajamas;

17 punkto

redakcija iki 2008 m . sausio 1 d.:

17) atideda baudų (išskyrus baudas,

skiriamas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu) išieškojimą

iki vienų metų;

17 punkto

redakcija nuo 2008 m . sausio 1 d.:

17) atideda baudų

(išskyrus baudas, skiriamas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų

kodeksu) išieškojimą iki vienų metų, socialinio draudimo įmokų už savarankiškai

dirbančius asmenis įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir delspinigių,

priskaičiuotų nuo pavėluotai pervestų socialinio draudimo įmokų už

savarankiškai dirbančius asmenis, išieškojimo laiką;

18) teisės aktų

nustatyta tvarka teikia duomenis apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba

socialinio draudimo išmokos gavėją;

19) sudaro sutartis

su šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytais asmenimis ir tvarko šių asmenų

įskaitą;

20) vykdo asmenų,

draudžiamų valstybės lėšomis, socialinį draudimą bei apskaitą;

21 punkto

redakcija iki 2008 m . sausio 1 d.:

21) vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatytas funkcijas.

Straipsnis

papildomas nauju 21 punktu, buvęs 21 punktas laikomas 22 punktu nuo 2008 m.

sausio 1 d.:

21) Fondo valdybos pritarimu gali

perimti draudėjų finansinius reikalavimus;

22) vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-211 (2005-05-19)

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)

32 straipsnis. Valstybinės mokesčių inspekcijos funkcijos socialinio draudimo sistemoje

Valstybinė mokesčių inspekcija šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vykdo šias su socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo kontrole, ginčų nagrinėjimu susijusias funkcijas: 1) registruoja draudėjus ir teikia jiems informaciją apie socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievoles; 2) tikrina draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, taip pat šių įmokų sumokėjimą, kiek tai susiję su tikrinamais draudėjais, skiria baudas už tikrinant nustatytus pažeidimus; 3) įformina bei patvirtina patikrinimo rezultatus; 4) nagrinėja mokestinius ginčus dėl tikrinant naujai apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų; 5) turi teisę atstovauti Fondo interesams įmonėse, viešosiose įstaigose, kurioms iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos pagal Įmonių bankroto įstatymo ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo suteiktas kreditoriaus teises Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Fondo valdybos abipusio susitarimo pagrindu; 6) teikia Fondo valdybai ir Fondo valdybos teritoriniams skyriams informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti. Socialinio draudimo įmokų kontrolės ir informacijos teikimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, suderinusi su Fondo valdyba.

33 straipsnis. Lietuvos darbo biržos funkcijos socialinio draudimo sistemoje Lietuvos darbo birža prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos: 1) disponuoja įstatymų ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš Fondo gautomis lėšomis, skirsto jas teritorinėms darbo biržoms darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti ir vykdo jų panaudojimo kontrolę; 2) įstatymų nustatyta tvarka skiria ir moka nedarbo socialinio draudimo ir kitas numatytas pinigines išmokas; 3) kas ketvirtį teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Lietuvos darbo biržos veiklos ir nedarbo socialinio draudimo lėšų panaudojimo ataskaitas.

34 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos funkcijos socialinio draudimo sistemoje

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos: 1) teisės aktų nustatyta tvarka disponuoja iš Fondo gautomis lėšomis; 2) įstatymų nustatyta vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.

35 straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovių funkcijos

Pensijų kaupimo bendrovės: 1) teisės aktų nustatyta tvarka sudaro duomenų teikimo sutartį su Fondo valdyba; 2) įstatymų nustatyta tvarka sudaro pensijų kaupimo sutartis su asmenimis, pareiškusiais norą ir turinčiais teisę tapti pensijų kaupimo dalyviais, ir apie sudarytas bei nutrauktas pensijų kaupimo sutartis praneša Fondo administravimo įstaigoms; 3) ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus praneša kiekvienam pensijų kaupimo dalyviui apie jo asmeninėje sąskaitoje apskaičiuoto pensijų turto dydį.

36 straipsnis.

Fondo administravimo įstaigų teisės

1. Fondo valdyba

ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais

grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio

draudimo išmokos.

2. Fondo administravimo įstaigų

valstybės tarnautojai, atlikdami šio įstatymo jiems pavestas funkcijas, turi

teisę:

1) neatlygintinai gauti iš įmonių,

įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant kredito įstaigas, pareigoms

atlikti reikalingą informaciją, paaiškinimus bei dokumentų socialinio draudimo

klausimais nuorašus;

2) be išankstinio įspėjimo, pateikę

tarnybinį pažymėjimą, įeiti į draudėjo patalpas (įskaitant ir nuomojamas) ar

teritoriją, susijusias su jo veikla. Be išankstinio įspėjimo įeiti į draudėjo

patalpas ar teritoriją (įskaitant ir nuomojamas) galima tik draudėjo darbo

metu. Kitais atvejais reikalingas draudėjo sutikimas;

3) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų

– paimti iš draudėjo dokumentus, kuriuose fiksuojamos darbo pajamos, nuo kurių

skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, taip pat socialinio draudimo išmokos

iš Fondo lėšų, palikus dokumentų paėmimo aktą (šiuo atveju draudėjui turi būti

leidžiama pasidaryti paimamų dokumentų kopijas);

4) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų

– užantspauduoti dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių

vertybių saugojimo vietas (jei įmanoma, netrukdant draudėjo veiklai), daryti

dokumentų kopijas arba išrašus, žymas ant draudėjo dokumentų, kad būtų išvengta

jų klastojimo;

5) duoti draudėjui privalomus vykdyti

nurodymus socialinio draudimo klausimais;

6) vadovaudamiesi Administracinių teisės

pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl

pažeidimų, kurių išaiškinimas priklauso Fondo administravimo įstaigų valstybės

tarnautojų kompetencijai;

7) pareikalauti iš draudėjo sutvarkyti

buhalterinę apskaitą;

8) gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl

socialinio draudimo įmokų ir socialinio draudimo išmokų mokėjimo, draudėjo

pateikiamų socialinio draudimo duomenų paaiškinimus bei paaiškinimus iš

draudėjo teritorijoje esančių asmenų dėl darbo santykių, kai yra pagrindas

manyti, kad jie faktiškai ten dirba;

9) surašyti nustatytų pažeidimų aktus

dėl socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo, žalos, padarytos Fondui,

atlyginimo arba nepriemokų išmokėjimo gavėjams, taip pat kitų šio įstatymo

reikalavimų vykdymo;

10) atlikti kitų teisės aktų numatytus

veiksmus.

3. Fondo valdybos direktorius ir jo

pavaduotojai, Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai

turi teisę:

1) priverstine tvarka išieškoti iš

draudėjų sąskaitų Lietuvos Respublikos kredito įstaigose laiku nesumokėtas

socialinio draudimo įmokas bei delspinigius ir baudas;

2) duoti nurodymus Lietuvos Respublikos

kredito įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš draudėjų sąskaitų,

jeigu jie skolingi ir nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius;

3) įstatymų nustatyta tvarka skirti

administracines nuobaudas. Paskirtos piniginės baudos išieškomos į Fondo

biudžetą;

4) kreiptis į įmonių, įstaigų, organizacijų

vadovus dėl aplinkybių ir sąlygų, trukdančių Fondo administravimo įstaigų

valstybės tarnautojams tinkamai atlikti pareigas. Įmonių, įstaigų, organizacijų

vadovai privalo išnagrinėti Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų nurodymus ir nedelsdami pranešti Fondo

administravimo įstaigai apie priimtas priemones;

5) duoti nurodymą skolininko darbdaviui,

pensijos, stipendijos, pašalpos mokėtojui išieškoti iš skolininko darbo

užmokesčio, pensijos, stipendijos, pašalpos nesumokėtas socialinio draudimo

įmokas, delspinigius ir baudas į Fondą;

6) teikti Juridinių asmenų registro

tvarkytojui pasiūlymus dėl draudėjo likvidavimo inicijavimo Civilinio kodekso

nustatytais atvejais;

7) inicijuoti bankroto bylų iškėlimą.

4. Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai

turi teisę:

1) kreiptis dėl draudėjo turto

priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekse

nustatyta tvarka;

2) areštuoti draudėjo turtą, jeigu

nesumokėtos Fondui socialinio draudimo įmokos, baudos ir (ar) delspinigiai;

37 straipsnis.

Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų ir

sprendimų apskundimas

1. Draudėjai, apdraustieji asmenys bei

kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo administravimo įstaigų

valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmus ir sprendimus. Fondo valdyba yra

ikiteisminio nagrinėjimo institucija.

2. Fondo valdybos ir Fondo valdybos

teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ar darbuotojų veiksmai ir sprendimai

gali būti skundžiami teismui.

3. Skundai dėl Fondo administravimo

įstaigų valstybės tarnautojų ar darbuotojų veiksmų nagrinėjami, jeigu jie

pateikti per 30 kalendorinių dienų, o dėl sprendimų – per 3 metus nuo tos

dienos, kurią juridinis ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie

pažeistą teisę arba priimtą sprendimą. Skundą dėl nepriimto sprendimo

juridiniai ar fiziniai asmenys turi teisę pateikti per 30 kalendorinių dienų

nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas.

4. Šiame straipsnyje nustatytais

terminais pateiktą skundą Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius ar jo

pavaduotojas arba Fondo valdybos direktorius ar jo pavaduotojas pagal savo

kompetenciją išnagrinėja ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių

dienų nuo skundo gavimo toje įstaigoje dienos. Šis terminas gali būti pratęstas

iki 60 dienų, jeigu skundui nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Apie tai turi

būti raštu pranešta skundą padavusiam asmeniui.

5. Fondo valdybos direktorius ar jo

pavaduotojas pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų:

1) patvirtina Fondo valdybos teritorinio

skyriaus direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimą;

2) panaikina Fondo valdybos teritorinio

skyriaus direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimą;

3) visiškai ar iš dalies pakeičia Fondo

valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimą;

4) duoda nurodymą atlikti papildomą

patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

6. Skundui paduoti nustatytas terminas,

praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais,

gali būti pratęstas Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus ar jo

pavaduotojo arba Fondo valdybos direktoriaus (ar jo pavaduotojo) sprendimu.

7. Draudėjų skundai dėl tikrinant

papildomai priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų bei dėl

kitų Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų nagrinėjami Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

8. Ginčus dėl pensijų socialinio

draudimo stažo ir dėl draudžiamųjų bei joms prilyginamų pajamų nagrinėja

teismas.

9. Fondo

administravimo įstaigos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo visais

atvejais, kai jos vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų joms priskirtas funkcijas.

37

straipsnio redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

37 straipsnis. Fondo administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų apskundimas

1. Draudėjai,

apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje –

suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir

kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo

administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo

valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka

institucija.

2. Skundai Fondo

valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių

su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų

(neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos,

kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo

veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto

sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti

nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl

svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo

valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas.

Skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais

pateiktas skundas Fondo valdyboje turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo

priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Šis

terminas gali būti pratęstas dar iki 20 darbo dienų, jeigu skundui nagrinėti

reikia papildomo tyrimo. Apie tai turi būti raštu pranešta suinteresuotam

asmeniui.

4. Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį

patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos

išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti

skundžiamas teismui.

5. Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas)

(išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai

administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos

įstatymo nustatyta tvarka.

6. Skundai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių

sprendimų pensijų klausimais paduodami ir nagrinėjami Valstybinių socialinio

draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir

mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka.

7. Draudėjų skundai dėl tikrinant papildomai

priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų ir dėl kitų

Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų nagrinėjami Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

8. Ginčus dėl pensijų socialinio draudimo stažo,

draudžiamųjų ir joms prilyginamų pajamų nagrinėja teismas.

9. Fondo administravimo įstaigos atleidžiamos nuo

žyminio mokesčio mokėjimo visais atvejais, kai jos vykdo įstatymų ir kitų

teisės aktų joms priskirtas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1396,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)