Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas sudaro prielaidas

įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios

įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo

administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir

administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę

apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar

administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų

asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir

viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo

srityje.

Straipsnio

Nr.

XI-934, 2010-06-22,

Žin., 2010, Nr. 81-4228 (2010-07-10)

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokosPakeista šioje redakcijoje

1. Viešasis

administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo

administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti:

administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų

įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas,

viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto

vidaus administravimas.

2. Administracinis

reglamentavimas – viešojo administravimo subjekto veikla, apimanti

norminių administracinių aktų priėmimą įstatymams ir kitiems teisės aktams

įgyvendinti.

3. Vidaus

administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo

subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų,

personalo, turimų materialinių ir finansinių

išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

4. Viešojo administravimo subjektas

– institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar

juridinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį

administravimą.

4 dalies

redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

4. Viešojo administravimo subjektas

– valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga,

pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji

įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija,

šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

5. Viešojo administravimo institucija

– kolegialus ar vienvaldis viešojo administravimo subjektas, šio įstatymo

nustatyta tvarka įgaliotas priimti norminius administracinius aktus.

6. Viešojo

administravimo įstaiga – valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, šio

įstatymo nustatyta tvarka įgaliota atlikti viešąjį administravimą.

7. Pareigūnas

– valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo,

atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys

įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus

vykdyti nurodymus.

8.

Administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto išleistas

nustatytos formos teisės aktas.

9. Individualus

administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam

asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.

10. Norminis

administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles,

skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

11. Administracinis

sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas

nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto

valia.

12.

Administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas,

kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.

13. Asmuo –

fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, juridinis asmuo, kitas subjektas,

neturintis juridinio asmens teisių (komisija, visuotinis narių susirinkimas,

nuolatinis pasitarimas).

14. Prašymas –

su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis

į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba

atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

15. Skundas –

asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame

nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos

apginti.

16.

Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo

administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės

ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

17. Administracinė paslauga –

viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar

dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų

deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo

subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo

subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą.

18. Viešoji

paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų

juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo,

mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti

asmenys.

19. Viešųjų

paslaugų teikimo režimas – teisės aktų nustatytas atlygintinas ar nemokamas

viešųjų paslaugų teikimas nustatytais terminais ir tvarka.

20. Viešųjų

paslaugų teikimo administravimas – viešojo administravimo subjektų veikla

nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias

įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims,

taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė.

21. Tarnybinė

pagalba – viešojo administravimo subjekto veikla teikiant informacinę

ir kitokią pagalbą kitam viešojo administravimo subjektui šio prašymu.

22. Ūkio subjektas –

fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos

organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teisės aktų

reglamentuojamą ūkinę veiklą, kurią prižiūri šio ir kitų įstatymų nustatyta

tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą subjektai.

23.

Ūkio subjekto veiklos patikrinimas (toliau – veiklos patikrinimas) –

teisės aktų reglamentuoti šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgaliotų

atlikti viešąjį administravimą subjektų vykdomi veiksmai (ūkio subjekto

dokumentų, darbų patikrinimas, tyrimas, inspektavimas, dokumentų poėmis ir

kiti), kuriais tikrinama ūkio subjekto veikla.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1743,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)

Nr.

XI-283,

2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)

Nr.

XI-934,

2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4228 (2010-07-10)

Nr.

XI-1259,

2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-125 (2011-01-10)

Ankstesnė redakcija

3 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

Viešojo administravimo principai

Viešojo

administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:

1) įstatymo viršenybės. Šis principas

reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį

administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi

atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai,

susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti

pagrįsti įstatymais;

2) objektyvumo.

Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti

oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir

objektyvūs;

3) proporcingumo.

Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo

priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus;

4)

nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo

subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio

įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba

priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų

norminių teisės aktų nustatyta, tikslų;

5) tarnybinio

bendradarbiavimo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai,

rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam

reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;

5 punkto redakcija

nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

5) tarnybinės

pagalbos. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami

administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą

informacinę ir kitokią pagalbą;

6) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo

subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius

naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis;

7) subsidiarumo.

Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų

sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo

sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi;

8) „vieno

langelio“. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama,

prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į

juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą, skundą ar pranešimą

nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų,

prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą,

skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo

administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą, skundą ar

pranešimą padavusį asmenį.

Straipsnio

Nr.

XI-283,

2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)

Nr.

XI-1259,

2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-125 (2011-01-10)

Ankstesnė redakcija

4 straipsnis. Viešojo administravimo subjektų sistemaPakeista šioje redakcijoje

1. Viešojo

administravimo subjektų sistema – pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais

tarpusavyje susieti viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo

nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.

2. Viešojo

administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai,

savivaldybių administravimo subjektai, kiti viešojo administravimo subjektai.

2 dalies

redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

2. Viešojo

administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai ir

savivaldybių administravimo subjektai.

3. Valstybinio

administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip

valstybės institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.

3 dalies

redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

3. Valstybinio administravimo subjektai

– valstybės institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai,

valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra

valstybė, asociacijos, šio įstatymo nustatyta tvarka įstatymu, tiesiogiai

taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos

tarptautine sutartimi, įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės

aktu, Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos

Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi,

nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos Lietuvai

teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, įgalioti atlikti viešąjį

administravimą.

4. Valstybinio

administravimo subjektai yra:

1) centriniai –

valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa

valstybės teritorija;

2) teritoriniai

– valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra nustatyta

valstybės teritorijos dalis.

5. Savivaldybių

administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip

savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.

5 dalies

redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

5. Savivaldybių

administravimo subjektai – savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų valstybės

tarnautojai ir pareigūnai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių

savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, asociacijos, įgalioti atlikti viešąjį

administravimą. Tokius viešojo administravimo įgaliojimus suteikia įstatymų

įgaliotos savivaldybės institucijos savo priimtu teisės aktu.

6. Kiti viešojo

administravimo subjektai – fiziniai ar juridiniai asmenys (viešosios įstaigos,

valstybės įmonės, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos), šio įstatymo

nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

6 dalis netenka

galios nuo 2011 m. gegužės 1 d.

Straipsnio

Nr.

XI-283,

2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)

Nr.

XI-1259,

2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-125 (2011-01-10)

*4¹

straipsnis. Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas

1.

Institucijoms, įstaigoms, pareigūnams, valstybės tarnautojams, kitiems

fiziniams ir juridiniams asmenims viešojo administravimo įgaliojimai gali būti

suteikti:

1)

įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota

Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas

konkretus veikiantis ar numatomas steigti subjektas (prireikus jo pavadinimas,

paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais

ir kt.) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo

įgaliojimai;

2)

įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu,

kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu

bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų

sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį ar numatomą steigti subjektą

(prireikus jo pavadinimą, paskirtį, teisinę formą, santykius su kitais viešojo

administravimo subjektais ir kt.) ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo

administravimo įgaliojimus;

3)

Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos

teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi,

nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos Lietuvai

teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, ir laikantis šio straipsnio 2

dalies nuostatų.

1 dalies

redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

1. Valstybės institucijoms ar įstaigoms,

savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, jų valstybės tarnautojams ir

pareigūnams, valstybės ar savivaldybės įmonėms, viešosioms įstaigoms, kurių

savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms viešojo

administravimo įgaliojimai gali būti suteikti:

1) įstatymais, tiesiogiai taikomu

Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine

sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas

steigti subjektas (prireikus jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma,

santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir šiam subjektui

nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai;

2) įstatymų įgaliotos valstybės ar

savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte ši

institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros

visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos

tvarką, nurodo veikiantį ar numatomą steigti subjektą (prireikus jo pavadinimą,

paskirtį, teisinę formą, santykius su kitais viešojo administravimo subjektais

ir kt.) ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo administravimo

įgaliojimus;

3) Vyriausybės nutarimu, priimtu

vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota

Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, nustatančiais Europos Sąjungos ar

atskirų valstybių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar

bendrąsias taisykles, ir laikantis šio straipsnio 2 dalies nuostatų.

2. Viešojo

administravimo įgaliojimai vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 3 punkto

nuostatomis subjektams suteikiami iki 2010 m. sausio 1 d. Nuo 2010 m. sausio 1

d. tokie viešojo administravimo įgaliojimai subjektams suteikiami vadovaujantis

šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis.

Straipsnis

papildomas 3 dalimi nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

3. Valstybės ir

savivaldybių įmonėms viešojo administravimo įgaliojimai atlikti jų pačių

priimtų administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę ir teikti

administracines paslaugas gali būti suteikiami tik tuo atveju, jeigu nėra

valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai

galėtų būti suteikti, ir jeigu šie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tos

valstybės ar savivaldybės įmonės veiklos tikslais.

*Pastaba.

Valstybės ar savivaldybės įmonės ir viešosios įstaigos, kurioms viešojo

administravimo įgaliojimai buvo suteikti iki įstatymo Nr. XI-1259 įsigaliojimo,

toliau atlieka joms pavestas viešojo administravimo funkcijas. Nauji viešojo

administravimo įgaliojimai viešosioms įstaigoms nebesuteikiami.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-283,

2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)

Straipsnio

Nr.

XI-1259,

2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-125 (2011-01-10)

Ankstesnė redakcija

5 straipsnis. Pagrindinės viešojo administravimo sritys

Pagrindinės

viešojo administravimo sritys:

1)

administracinis reglamentavimas;

2) įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo

kontrolė (pavaldžių subjektų kontrolė, nepavaldžių subjektų priežiūra);

3)

administracinių paslaugų teikimas;

4) viešųjų

paslaugų teikimo administravimas;

5) viešojo

administravimo subjekto vidaus administravimas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1743,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)

6 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

Administracinis

reglamentavimas

1. Tik viešojo administravimo subjektai

turi teisę leisti administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems

teisės aktams įgyvendinti.

2. Tik viešojo administravimo

institucijos turi teisę priimti norminius administracinius aktus.

2 dalies

redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

2.

Tik viešojo administravimo institucijos turi teisę priimti norminius

administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems teisės aktams

įgyvendinti.

3. Individualius administracinius aktus

turi teisę priimti viešojo administravimo subjektai, turėdami šio

įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus.

4. Privalomus reikalavimus asmenims

nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai.

Straipsnio

Nr.

XI-283,

2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)

Nr.

XI-1259,

2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-125 (2011-01-10)

Ankstesnė redakcija

7 straipsnis. Pareiga tartis dėl administracinio reglamentavimoPakeista šioje redakcijoje

Straipsnio

pavadinimo redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

7 straipsnis. Pareiga tartis dėl administracinių sprendimų priėmimoPakeista šioje redakcijoje

1. Viešojo

administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais

teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam

tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių

sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų

atstovais), o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis.

2.

Konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti

susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu

įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas.

3. Informacija

apie konsultavimosi būdą, jo dalyvius ir rezultatus turi būti skelbiama

administracinio sprendimo projektą parengusio viešojo administravimo subjekto

tinklalapyje.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1743,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)

Nr.

XI-1259,

2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-125 (2011-01-10)

Ankstesnė redakcija

8 straipsnis. Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimaiPakeista šioje redakcijoje

Straipsnio

pavadinimo redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

8 straipsnis. Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir pranešimas apie individualaus administracinio akto priėmimąPakeista šioje redakcijoje

1. Individualus

administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir

teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

2.

Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos

nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo

tvarka.

3. Individualus

administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės

tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar

įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Straipsnis

papildomas 4 dalimi nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

4. Kiekvienam asmeniui, kuriam

individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms

šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip

per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus

administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio

akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti

įstatymai nenustato kitaip.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1743,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)

Nr.

XI-1259,

2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-125 (2011-01-10)

Ankstesnė redakcija

9 straipsnis.

Administracinių aktų įgyvendinimo priežiūra ir kontrolė

1. Administracinių aktų įgyvendinimas

turi būti prižiūrimas ar kontroliuojamas.

2. Administracinių aktų įgyvendinimo

priežiūra ir kontrolė atliekama tik pagal priežiūrą ir kontrolę atliekantiems

viešojo administravimo subjektams šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus

įgaliojimus, vadovaujantis šiuo ir kitais priežiūrą ir kontrolę

reglamentuojančiais įstatymais ir jų

įgyvendinamaisiais teisės aktais, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių

reikalavimais.

3. Jeigu priežiūros ar kontrolės

subjektas ir forma nenustatyti įstatymuose ir jų

įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse, priežiūros ar kontrolės subjektą ir

formą nustato administracinį aktą išleidęs viešojo administravimo subjektas

arba kitas jo įpareigotas ir jam atskaitingas viešojo administravimo subjektas.

Straipsnio

Nr.

XI-934,

2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4228 (2010-07-10)

9¹ straipsnis. 9¹ straipsnis. Neteko galios nuo 2010 m. liepos 10 d.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1743,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)

Straipsnio

Nr.

XI-283,

2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)

Nr.

XI-934,

2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4228 (2010-07-10)

10 straipsnis. Viešojo administravimo kokybės valdymasPakeista šioje redakcijoje

1. Viešojo

administravimo kokybės valdymas įgyvendinamas valstybės ir viešojo

administravimo subjekto lygiais.

2. Svarbiausias

valstybės lygio viešojo administravimo kokybės valdymo būdas yra viešojo

administravimo subjektų ir jų veiklos stebėsena. Šiuo būdu siekiama laiku

pastebėti viešojo administravimo pokyčius, juos įvertinti ir numatyti neigiamų

pasekmių prevencijos priemones. Stebėseną organizuoja Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija.

3. Viešojo

administravimo subjekto lygio viešojo administravimo kokybės valdymo būdai yra

viešojo administravimo subjekto veiklos planavimas, organizavimas ir vidaus

administravimo kontrolė.

4. Viešojo

administravimo subjekto veikla planuojama atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės

raidos strategiją ir kitus strateginio planavimo dokumentus.

4 dalies

redakcija, galiojanti nuo Valstybės pažangos strategijos įsigaliojimo

dienos:

4.

Viešojo administravimo subjekto veikla planuojama atsižvelgiant į Valstybės

pažangos strategiją ir kitus planavimo dokumentus.

5. Viešojo

administravimo įstaigos, kurios vadovas yra valstybės ar savivaldybės biudžeto

asignavimų valdytojas, veikla organizuojama vadovaujantis teisės aktų nustatyta

tvarka patvirtintais strateginiais veiklos planais. Viešojo administravimo

įstaigos, kurios vadovas nėra valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų

valdytojas, veikla organizuojama vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka

patvirtintais metiniais veiklos planais. Viešojo administravimo įstaigos

strateginiai ar metiniai veiklos planai skelbiami šios įstaigos arba

viešojo administravimo įstaigos, kuriai ji yra pavaldi, interneto tinklalapyje.

5 dalies

redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

5.

Viešojo administravimo įstaigos, kurios vadovas yra valstybės ar savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytojas, veikla organizuojama vadovaujantis teisės aktų

nustatyta tvarka patvirtintu valdymo sričių strateginiu veiklos planu arba

strateginiu veiklos planu. Viešojo administravimo įstaigos, kurios vadovas nėra

valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas, veikla organizuojama

vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintu metiniu veiklos planu.

Šioje dalyje nurodyti planavimo dokumentai, kuriais vadovaujantis organizuojama

viešojo administravimo įstaigos veikla, skelbiami šios įstaigos arba viešojo

administravimo įstaigos, kuriai ji yra pavaldi, interneto tinklalapyje.

6. Viešojo

administravimo įstaigos strateginių ar metinių veiklos planų vykdymą vertina

vidaus audito tarnyba.

6 dalies

redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytų

planavimo dokumentų, kuriais vadovaujantis organizuojama viešojo administravimo

įstaigų veikla, įgyvendinimo rezultatų stebėsena atliekama teisės aktų

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1725,

2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4441 (2008-10-11)

Nr.

XI-1259,

2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-125 (2011-01-10)

Ankstesnė redakcija

11 straipsnis. Vidaus administravimasPakeista šioje redakcijoje

1. Vidaus

administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas

galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas.

2. Viešojo administravimo

įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos

vadovas ar viešojo administravimo įstaigos steigėjas, vadovaudamiesi įstatymais

ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdami į nustatytus viešojo

administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius

veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybių skaičių.

2 dalies

redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

2. Viešojo administravimo

įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos

vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir

atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir

uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau –

darbuotojai), pareigybių skaičių, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

3. Viešojo administravimo įstaigos administracijos padaliniais

gali būti departamentas (valdyba), skyrius (biuras, tarnyba), poskyris (grupė).

4. Departamentas (valdyba) steigiamas, jeigu

administruojant pavestą sritį būtina spręsti sudėtingus uždavinius, atlikti

įvairias funkcijas ir dėl to atsiranda poreikis koordinuoti jų įgyvendinimą.

Departamentą (valdybą) sudaro ne mažiau kaip du skyriai (biurai, tarnybos).

Departamentui vadovauja direktorius (valdybai – viršininkas). Direktorius

(viršininkas) gali turėti pavaduotojų. Departamento (valdybos) veiklą reglamentuojančius

teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina viešojo

administravimo įstaigos vadovas.

5. Skyrius (biuras, tarnyba) paprastai yra departamento

(valdybos) struktūrinė dalis. Kai administruoti pavestoje srityje yra

nepakankama uždavinių ir funkcijų įvairovė arba kai to reikalauja įstatymas,

skyrius (biuras, tarnyba) gali nebūti departamento (valdybos) struktūrinė

dalis. Skyrių (biurą, tarnybą), kuris yra departamento (valdybos) struktūrinė

dalis, sudaro ne mažiau kaip 4 pareigybės. Skyrių (biurą, tarnybą), kuris nėra

departamento (valdybos) struktūrinė dalis, sudaro ne mažiau kaip 2 pareigybės.

Skyriui (biurui, tarnybai) vadovauja vedėjas (viršininkas). Skyriaus (biuro,

tarnybos) vedėjas (viršininkas) gali turėti pavaduotojų. Skyriaus (biuro,

tarnybos) veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus

ir kt.) tvirtina viešojo administravimo įstaigos vadovas.

6. Skyrių (biurą, tarnybą) gali sudaryti poskyriai

(grupės). Poskyris (grupė) sudaromas iš ne mažiau kaip 3 pareigybių. Poskyriui

(grupei) vadovauja vedėjas (viršininkas). Poskyrio (grupės) veiklą

reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina

viešojo administravimo įstaigos vadovas.

7. Uždaviniams ir funkcijoms,

kurie nepriskirti atskiriems viešojo administravimo įstaigos administracijos padaliniams, įgyvendinti gali būti

steigiama pareigybė (pareigybės), nepriklausanti (nepriklausančios) skyriui

(biurui, tarnybai) ar departamentui (valdybai). Tokios pareigybės aprašą

tvirtina ir pavedamas atlikti funkcijas nustato viešojo administravimo įstaigos

vadovas.

8. Šio straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatos viešojo

administravimo įstaigoms taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja statutai ar

kiti įstatymai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. X-1036,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-497 (2007-01-30)

Nr. X-1035,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-628 (2007-02-08)

Nr. X-1725,

2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4441 (2008-10-11)

Nr.

XI-1259,

2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-125 (2011-01-10)

Ankstesnė redakcija

12 straipsnis. Vidaus administravimo pagrindai

Viešojo

administravimo subjektų vidaus administravimą reglamentuoja įstatymai arba jų

pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo)

reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės).

13 straipsnis. Vidaus administravimo kontrolė

Viešojo

administravimo subjekto vidaus administravimo kontrolės formos gali būti:

1) vidaus

kontrolė ir vidaus auditas, atliekami įstatymų ir jų pagrindu priimtų teisės

aktų nustatyta tvarka;

2) išorės

auditas, vertinantis viešojo administravimo subjekto administracinės veiklos

kokybę ir efektyvumą, taip pat vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos

patikimumą.

14 straipsnis. Asmenų prašymų nagrinėjimasPakeista šioje redakcijoje

1. Asmenų

prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės

patvirtintas taisykles.

2. Nagrinėjant

asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek,

kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai, tiesioginio taikymo Europos

Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys

arba vadovaujantis šiais teisės aktais priimti kiti teisės aktai.

Straipsnio

redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

14 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

Asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimas

1.

Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės

patvirtintas taisykles.

2.

Nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos

taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai, tiesiogiai taikomi

Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys arba vadovaujantis šiais teisės aktais priimti kiti teisės aktai.

3.

Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų,

neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame

skirsnyje nustatyta tvarka. Kiti asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami

atskirų rūšių skundų ir pranešimų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, kiek tai neprieštarauja šiems

bendriesiems reikalavimams:

1)

nustatytiems šio įstatymo 23 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 dalyse ir 24, 34

straipsniuose dėl pranešimų ir skundų, kuriais skundžiami viešojo

administravimo subjekto veiksmai ar neveikimas;

2)

jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl

pranešime ar skunde išdėstyto klausimo ir nėra kito viešojo administravimo

subjekto, kuriam galėtų perduoti šį pranešimą ar skundą nagrinėti pagal

kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos

apie tai praneša asmeniui;

3) pranešimas ar skundas nenagrinėjamas,

jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs

sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų,

leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo

padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo

pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo

gavimo dienos.

Straipsnio

Nr.

XI-283,

2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)

Nr.

XI-1259,

2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-125 (2011-01-10)

Ankstesnė redakcija

15 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

Administracinių paslaugų teikimas

1. Administracinės paslaugos yra:

1) leidimų, licencijų išdavimas;

2)

dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas;

3)

deklaracijų priėmimas ir tvarkymas;

4)

asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais;

5)

įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas

asmenims;

6)

administracinės procedūros vykdymas.

2.

Administracines paslaugas teikia tik viešojo administravimo subjektai.

2 dalies

redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

2.

Administracines paslaugas teikia tik viešojo administravimo subjektai. Viešojo

administravimo subjektas sudaro teikiamų administracinių paslaugų sąrašą ir,

vadovaudamasis šių paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, parengia

informacinio pobūdžio administracinių paslaugų teikimo aprašymus ir viešai juos

paskelbia. Administracinių paslaugų teikimo aprašymai rengiami vadovaujantis

vidaus reikalų ministro patvirtintomis rekomendacijomis.

3. Rinkliavas ar kitokį atlyginimą už

administracines paslaugas nustato įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės

aktai. Rinkliava ar kitoks atlyginimas nėra nustatomi už šio straipsnio 1

dalies 3, 4 ir 6 punktuose nurodytas administracines paslaugas, taip pat už

viešojo administravimo subjekto atliekamą asmenų prašymų suteikti

administracinę paslaugą nagrinėjimą.

Straipsnio

Nr.

XI-1259,

2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-125 (2011-01-10)

Ankstesnė redakcija

16 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

Viešųjų paslaugų teikimo administravimo reikalavimai

1. Viešojo

administravimo subjektai atsako už jų administruojamų paslaugų teikimo

teisėtumą.

2. Viešojo

administravimo subjektas, kuris pagal šio įstatymo nustatytą valdymo sritį

administruoja tam tikros viešosios paslaugos teikimą, negali pats teikti šios

paslaugos.

2 dalies

redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

2. Viešojo administravimo subjektas,

kuris pagal šio įstatymo nustatytą valdymo sritį administruoja tam tikros

viešosios paslaugos teikimą, negali pats teikti šios paslaugos, išskyrus

atvejus, kai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytomis

sąlygomis ir tvarka savivaldybės administracijos padalinys teikia viešąsias

paslaugas.

3. Rinkliavas ar

kitokį atlyginimą už viešųjų paslaugų teikimo administravimą gali nustatyti tik

įstatymai.

Straipsnio

Nr.

XI-1259,

2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-125 (2011-01-10)

Ankstesnė redakcija

17 straipsnis.

Viešųjų paslaugų teikimo reglamentavimas

1. Įstatymų

numatytą viešųjų paslaugų teikimą valstybės lygiu reglamentuoja centriniai

valstybinio administravimo subjektai pagal įstatymų ar nuostatų jiems priskirtą

valdymo sritį.

2. Įstatymų

numatytą viešųjų paslaugų teikimą teritoriniu lygiu reglamentuoja pagal

įgaliojimus savivaldybių administravimo subjektai ir teritoriniai valstybinio

administravimo subjektai.

3. Teritoriniai

valstybinio administravimo subjektai negali dubliuoti ar keisti centrinių

valstybinio administravimo subjektų viešųjų paslaugų teikimo reglamentavimo, tačiau

gali jiems teikti siūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo tvarkos tobulinimo ar

naujos viešosios paslaugos nustatymo.

4. Centriniai

valstybinio administravimo subjektai negali reikalauti iš teritorinių

valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių steigti viešąsias paslaugas

teikiančias įstaigas, jeigu to nenumato įstatymai.

5. Už viešųjų

paslaugų teikimo režimo laikymąsi ir teikiamų viešųjų paslaugų kokybę atsako

paslaugas teikiančio subjekto vadovas.

18 straipsnis. Informacinių technologijų naudojimas viešajam administravimui

Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems

pavestas funkcijas, informacines technologijas naudoja įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka.

19 straipsnis.

Administracinė procedūra ir jos dalyviai

1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo

administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą

ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar

administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar

pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to

administracinės procedūros sprendimą.

2.

Administracinės procedūros dalyviai: asmuo, padavęs skundą, arba asmuo, dėl

kurio galimai pažeistų viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar

administraciniais sprendimais teisių ir teisėtų interesų yra gautas pranešimas,

ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl skundo ar gauto pranešimo

pradėjo administracinę procedūrą.

20 straipsnis. Asmens teisės ir pareigos

1. Asmuo turi

teisę:

1) susipažinti

su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija;

2) pateikti

papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus;

3) pareikšti nušalinimą administracinę procedūrą

vykdančiam pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui;

4) turėti

vertėją;

5) dalyvauti

tikrinant faktinius duomenis vietoje;

6) teikti savo

nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais;

7) prašyti

viešojo administravimo subjektą, pradėjusį administracinę procedūrą, ją

nutraukti;

8) gauti

administracinės procedūros sprendimą;

9) įstatymų

nustatyta tvarka apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą, jeigu

sprendimas neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, arba apskųsti

pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo veiksmus, jeigu jie turi

piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymių (kaip jie apibrėžti Seimo kontrolierių

įstatyme);

10) turėti

atstovą, veikiantį asmens vardu.

2. Asmuo privalo

sąžiningai naudotis jam suteiktomis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti. Jeigu

paaiškėja, kad asmuo piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ar veikė

nesąžiningai, viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu administracinė

procedūra gali būti nutraukta ir apie tai per 3 darbo dienas nuo

administracinės procedūros nutraukimo dienos pranešama asmeniui.

21 straipsnis. Pagrindas pradėti administracinę procedūrą

1. Pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra:

1)

asmens skundas;

2)

valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas;

3) kito asmens pranešimas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai pradėti

administracinę procedūrą toliau vadinami skundu.

22 straipsnis. Administracinės procedūros pradžia

1.

Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba

jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas rašytiniu pavedimu (įsakymu,

potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo 21 straipsnyje nurodytų

dokumentų gavimo dienos.

2.

Administracinei procedūrai pradėti reikalingą informaciją, kurią turi viešojo

administravimo subjektas arba kuri yra valstybės registruose ar kitose

valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose, surenka pats skundą gavęs

viešojo administravimo subjektas.

23 straipsnis. Skundo priėmimas ir nagrinėjimasPakeista šioje redakcijoje

1.

Kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos

nagrinėti pagal įgaliojimus. Skundo priėmimo faktas patvirtinamas tam tikru

dokumentu, kuriame nurodoma skundo priėmimo data, skundą priėmusio pareigūno,

valstybės tarnautojo ar darbuotojo vardas, pavardė, telefono numeris, skundo

registracijos numeris. Skundo priėmimo faktą patvirtinantis dokumentas asmeniui

įteikiamas arba siunčiamas paštu ar elektroniniu paštu. Skundo priėmimo faktą

patvirtinančio dokumento formą nustato Vyriausybė.

2. Skundai,

pateikti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Atsakymai į šiuos skundus pateikiami asmeniui

elektroniniu paštu, o asmenų pageidavimu – siunčiami paštu skunde nurodytu

adresu arba įteikiami asmeniškai. Atsakymas, siunčiamas elektroniniu paštu,

turi būti pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto

pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu elektroniniu parašu.

3. Skundai,

kuriuose nenurodytas asmens vardas, pavardė ar pavadinimas, adresas arba asmens

nepasirašyti, viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno

ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjami.

3 dalies

redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

3. Skundai, kuriuose

nenurodytas asmens vardas, pavardė ar pavadinimas, adresas arba asmens

nepasirašyti, viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno

ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjami. Apie sprendimą

nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo

skundo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai skunde nenurodyta jokių asmens

kontaktinių duomenų.

4. Jeigu viešojo

administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros

sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas

perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus

įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus

administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir

teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir

apie tai pranešama asmeniui.

5. Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo

administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti

pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra

skundžiami.

6. Skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats

viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros

sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų,

leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų

padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Apie

sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo

dienas nuo skundo gavimo dienos.

6 dalies

redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

6.

Skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau

yra priėmęs sprendimą

arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės

procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių

ginčyti viešojo

administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo

skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra

praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama

asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

7. Dėl skundo,

adresuoto keliems viešojo administravimo subjektams ir priklausančio kelių

viešojo administravimo subjektų kompetencijai, administracinę procedūrą pradeda

ir skundo nagrinėjimą organizuoja pirmasis skunde nurodytas viešojo

administravimo subjektas. Kiti administracinėje procedūroje dalyvaujantys

viešojo administravimo subjektai privalo per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo

dienos pateikti pagal kompetenciją savo pasiūlymus dėl skundo sprendimo

administracinę procedūrą pradėjusiam viešojo administravimo subjektui.

8. Viešojo

administravimo subjekto vadovas pareigūnų, valstybės tarnautojų ar darbuotojų,

dalyvaujančių administracinėje procedūroje, atostogų, komandiruočių, seminarų

metu ir kitais nebuvimo darbe atvejais paveda dalyvauti administracinėje

procedūroje kitiems pareigūnams, valstybės tarnautojams ar darbuotojams,

turintiems ne mažesnius įgaliojimus.

Straipsnio

Nr.

XI-1259,

2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-125 (2011-01-10)

Ankstesnė redakcija

24 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

Prašymų ir skundų priėmimo laikas

1. Viešojo

administravimo subjektas privalo organizuoti savo darbą taip, kad asmenys,

norintys ar privalantys pateikti prašymą ar skundą asmeniškai, galėtų tai

padaryti visą darbo dienos laiką.

2. Viešojo

administravimo subjektas privalo nustatyti ne mažiau kaip dvi papildomas

prašymų ir skundų priėmimo valandas per savaitę pasibaigus viešojo

administravimo subjekto darbo dienos laikui.

2 dalies

redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

2.

Viešojo administravimo subjektas privalo nustatyti ne mažiau kaip dvi

papildomas prašymų ir skundų priėmimo valandas per savaitę prieš arba po

viešojo administravimo subjekto darbo dienos laiko.

Straipsnio

Nr.

XI-1259,

2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-125 (2011-01-10)

Ankstesnė redakcija

25 straipsnis. Pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimas

1. Pareigūnas,

valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti

nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu:

1) pareigūnas,

valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta administracinė

procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Civiliniame kodekse),

svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę;

2) tarp

pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta

administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai;

3) pareigūno,

valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių

nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

2. Sprendimą dėl

pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo

administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas.

Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo

dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas

paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo

administravimo subjekto vadovas.

26 straipsnis.

Sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimas

1. Dokumentų ir informacijos, reikalingų administracinės

procedūros sprendimui priimti, reikalavimas iš asmenų, dėl kurių pradėta

administracinė procedūra, turi būti teisėtas ir motyvuotas.

2. Viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų

dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės

ar savivaldybių informacinėse sistemose, išskyrus atvejus, kai tokius

dokumentus ir informaciją privaloma pateikti pagal įstatymus.

3. Dokumentams ir informacijai pateikti turi būti

nustatytas konkretus terminas. Pakartotinai reikalauti dokumentų ir informacijos

iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, galima tik išimtiniais

atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos būtinumą.

27 straipsnis.

Administracinės procedūros sustabdymas

1. Jeigu

administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje

procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinė

procedūra sustabdoma ir šiems asmenims raštu pranešama apie teisę dalyvauti

šioje procedūroje, o asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, –

apie administracinės procedūros sustabdymo pagrindą.

2.

Administracinė procedūra tęsiama, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys

pareiškia norą dalyvauti procedūroje arba raštu atsisako joje dalyvauti, arba

jeigu per 10 darbo dienų nuo rašto apie administracinės procedūros sustabdymą

išsiuntimo dienos negautas iš jų atsakymas dėl pasiūlymo dalyvauti

administracinėje procedūroje.

28 straipsnis. Apklausa

1. Prieš

priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio yra pradėta

administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami siekiant

išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes, išskyrus

šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, kai apklausa privaloma.

2.

Administracinės procedūros sprendimas priimamas tik apklausus asmenį,

dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir

dėl gauto pranešimo pradėta administracinė procedūra. Jeigu šis asmuo atsisako

atvykti į apklausą arba yra kitos objektyvios priežastys, dėl kurių apklausti

asmenį per administracinei procedūrai nustatytą laiką neįmanoma, administracinė

procedūra nutraukiama.

3.

Administracinės procedūros sprendimas be apklausos priimamas, jeigu:

1) skundas

patenkinamas iš karto ir administracinės procedūros sprendimas nepažeidžia kitų

asmenų teisių ir teisėtų interesų;

2) pagal teisės

aktų reikalavimus administracinės procedūros sprendimas turi būti priimtas

nedelsiant.

29 straipsnis.

Ribotai veiksnaus fizinio asmens teisės

1. Ribotai

veiksnus fizinis asmuo jo paties ar jo rūpintojo prašymu turi teisę būti

išklausytas. Siekiant apsaugoti ribotai veiksnaus fizinio asmens interesus,

turi būti išklausomas ir jo rūpintojas.

2. Ribotai

veiksnus fizinis asmuo gali būti išklausytas dėl klausimų, susijusių su

pajamomis ar turtu, kuriais jis turi teisę disponuoti.

30 straipsnis. Faktinių duomenų patikrinimas

1. Viešojo

administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus

gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė

procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo

laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis

vietoje. Jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta informacija, kuri pagal

įstatymus negali būti vieša, asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė

procedūra, ir suinteresuotiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su

faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais.

2. Žodiniai

paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti

užfiksuoti patikrinimo akte (išvadoje) ir šis aktas (išvada) tikrintojų

pasirašytas. Rašytiniai paaiškinimai pridedami prie patikrinimo akto (išvados).

31 straipsnis. Administracinės procedūros terminai

Administracinė

procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas

per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per

šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę

procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne

ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino

pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas

elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys.

32 straipsnis.

Administracinės procedūros kalba

1.

Administracinės procedūros kalba – valstybinė lietuvių kalba.

2. Kai asmuo,

dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ar kiti suinteresuoti asmenys

nemoka ar nesupranta lietuvių kalbos arba dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo

negali suprantamai reikšti savo minčių, administracinėje procedūroje turi

dalyvauti vertėjas.

3. Vertėją

pakviečia administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas

arba asmuo, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, savo iniciatyva.

33 straipsnis. Teikimas priimti administracinės procedūros sprendimą

Pareigūnas,

valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atlikęs administracinę procedūrą, surašo

teikimą priimti administracinės procedūros sprendimą ir perduoda jį viešojo

administravimo subjekto vadovui. Teikime priimti administracinės procedūros

sprendimą turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo

nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtas administracinės

procedūros sprendimo projektas, siūlomo administracinės procedūros sprendimo

projektas ir teikimo parengimo data.

34 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

Administracinės procedūros sprendimo priėmimas

1.

Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo

priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip

per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros

sprendimą ir nurodoma sprendimo apskundimo tvarka.

1 dalies

redakcija nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

1.

Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo

priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip

per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros

sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu,

teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros

sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka.

2.

Administracinės procedūros sprendimas parengiamas dviem egzemplioriais, vienas

iš jų įteikiamas ar išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio buvo

pradėta administracinė procedūra, kitas lieka viešojo administravimo

subjektui ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio

Nr.

XI-1259,

2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-125 (2011-01-10)

Ankstesnė redakcija

35 straipsnis.

Klaidų ištaisymo procedūra

1.

Administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas,

gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito

suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo,

faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų

priemonių klaidoms ištaisyti.

2. Jeigu klaida

gali turėti esminės įtakos sprendimo vykdymui, viešojo administravimo

subjektas, priėmęs administracinės procedūros sprendimą, sustabdo sprendimo

vykdymą iki klaidų ištaisymo.

3. Klaidos turi

būti ištaisytos administracinės procedūros sprendimo egzemplioriuje, kurį saugo

administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas.

Asmeniui per 3 darbo dienas įteikiamas naujas arba pataisytas dokumentas

(administracinės procedūros sprendimas).

36 straipsnis. Administracinės procedūros sprendimo apskundimas

Asmuo turi teisę

apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros

sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba

administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas nauju ketvirtuoju skirsniu:

Nr.

XI-934,

2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4228 (2010-07-10)

36¹ straipsnis. 36¹ straipsnis. Ūkio subjektų veiklos priežiūra

1. Ūkio subjektų veiklos priežiūra – šio

įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus

veiksmus viešojo administravimo subjektų (toliau – priežiūrą atliekantys

subjektai) veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti,

kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų

reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti

kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir

mažinančias galimų pažeidimų skaičių.

2. Ūkio subjektų veiklos priežiūra

apima:

1) ūkio subjektų konsultavimą priežiūrą

atliekančio subjekto kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų,

skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą;

2) ūkio subjektų veiklos patikrinimus;

3) teisės aktų nustatyta tvarka gautos

informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą;

4) poveikio priemonių ūkio subjektams

taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

36² straipsnis. 36² straipsnis. Ūkio subjektų veiklos priežiūros principai

1. Ūkio subjektų veiklos priežiūra

atliekama vadovaujantis šiais principais:

1) minimalios ir proporcingos priežiūros

naštos. Šis principas reiškia, kad priežiūrą

atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami

siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir

administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio

subjektų veiklą;

2) nediskriminavimo. Šis principas

reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai negali

vykdyti ūkio subjektų veiklos priežiūros, kuria būtų diskriminuojami ūkio

subjektai dėl jų nuosavybės formos, pilietybės, gyvenamosios vietos ar

valstybės, kurioje ūkio subjektas yra įsisteigęs, ar pagal kitus objektyvius

šių subjektų požymius, jeigu kitos sąlygos, turinčios reikšmės ūkio subjekto

veiklos rizikingumo laipsniui, iš esmės nesiskiria;

3) planavimo. Šis principas reiškia, kad

ūkio subjektų veiklos priežiūra turi būti planuojama. Planavimo reikalavimas

taikytinas šio įstatymo 36¹ straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose

nurodytoms veiklos rūšims. Šio įstatymo 36¹ straipsnio 2 dalies 4

punkte nurodyta veikla ir šios veiklos rodikliai (poveikio priemonių skaičius,

dydis, vertė) negali būti planavimo objektas;

4) viešumo. Šis principas reiškia, kad

informacija apie ūkio subjektų veiklos priežiūros atlikimo principus,

procedūras ir rezultatus, atskleidžiamus apibendrinta forma, yra vieša. Šis

principas netaikomas, jeigu informacijos atskleidimas trukdo siekti šio

įstatymo 36¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų ūkio subjektų veiklos

priežiūros tikslų arba gali būti pažeisti kituose teisės aktuose nustatyti

konfidencialumo reikalavimai;

5) metodinės pagalbos teikimo. Šis

principas reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio

subjektais, konsultuoja ūkio subjektus priežiūrą atliekančio subjekto

kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones,

padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio

priemones taiko kaip ultima ratio priemonę. Šis principas netaikomas

ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu jo taikymas trukdo siekti ūkio

subjektų veiklos priežiūros tikslų, susijusių su

teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra, laikytis specialiuosiuose

priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų

įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse

įtvirtintų atitinkamai priežiūrai keliamų reikalavimų;

6) funkcijų atskyrimo. Šis principas

reiškia, kad šio įstatymo 36¹ straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose

nurodytus veiksmus atlieka skirtingi priežiūrą atliekančio subjekto pareigūnai

ar priežiūrą atliekančio subjekto padaliniai arba kad nurodytos funkcijos yra

priskirtos skirtingiems viešojo administravimo subjektams. Šis principas

netaikomas, jeigu kituose priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir teisės

aktuose patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo funkcijos yra priskirtos

vienam pareigūnui (padaliniui).

2. Kituose įstatymuose, Europos Sąjungos

teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse

sutartyse gali būti nustatyta ir kitų ūkio subjektų veiklos priežiūros

principų.

36³ straipsnis. 36³ straipsnis. Ūkio subjektų konsultavimas

1. Ūkio subjektų konsultavimas yra

neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis.

2. Jeigu ūkio subjektas vadovaujasi

priežiūrą atliekančio subjekto vadovo, jo įgalioto asmens ar kolegialios

priežiūrą atliekančio subjekto institucijos patvirtinta rašytine arba viešai

paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą

viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu individualiu

administraciniu aktu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti

(klaidinga) teisės aktų reikalavimų, ūkio subjektui poveikio priemonės už

netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta

išlyga dėl klaidingos konsultacijos pasekmių netaikoma, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) po konsultacijos pateikimo buvo

keičiamas teisinis reglamentavimas, dėl kurio buvo konsultuota;

2) ūkio subjektas buvo informuotas, kad

konsultacija klaidinga, ar kitu būdu turėjo realią galimybę gauti informaciją,

kad konsultacija klaidinga, ir terminas nuo šios informacijos gavimo iki ūkio

subjekto veiklos patikrinimo buvo pakankamas ūkio subjektui pažeidimams,

kuriuos lėmė klaidinga konsultacija, ištaisyti;

3) jeigu poveikio priemonės yra būtinos

ir neišvengiamos siekiant užkirsti kelią žalos visuomenei ar kitų asmenų

interesams arba aplinkai atsiradimui;

4) jeigu kituose įstatymuose

vadovavimasis klaidinga konsultacija yra numatytas kaip ūkio subjekto

atsakomybę lengvinanti aplinkybė skiriant ir (ar) taikant poveikio priemones.

36⁴ straipsnis. 36⁴ straipsnis. Ūkio subjektų veiklos patikrinimai

1. Ūkio subjektų veiklos patikrinimai

gali būti planiniai ir neplaniniai. Planinių patikrinimų pirminis tikslas –

informacijos apie ūkio subjektą vertinimas ir metodinės pagalbos ūkio subjektui

teikimas.

2. Priežiūrą atliekančio subjekto

vadovas, jo įgaliotas asmuo ar kolegiali priežiūrą atliekančio subjekto

institucija tvirtina:

1) planuojamų tikrinti ūkio subjektų

sąrašų sudarymo kriterijus, planinių patikrinimų atlikimo tvarką ir trukmę

įtvirtinančias taisykles (toliau – planinių patikrinimų taisyklės), taip pat

nustatytu laikotarpiu planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašą (toliau –

patikrinimų planas);

2) neplaninių patikrinimų atlikimo

pagrindus, tvarką ir trukmę, tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus

įtvirtinančias taisykles (toliau – neplaninių patikrinimų taisyklės).

3. Priežiūrą atliekantys subjektai savo

veiklą organizuoja taip, kad patikrinimų planas būtų įgyvendintas. Patikrinimų

plano keitimas galimas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas priežiūrą atliekančio

subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios

priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos sprendimas.

4. Planinių patikrinimų

taisyklės ir neplaninių patikrinimų taisyklės turi būti rengiamos vadovaujantis

šio įstatymo 36² straipsnyje įtvirtintais minimalios ir proporcingos

priežiūros naštos bei nediskriminavimo principais ir juos atitikti.

5. Planinių patikrinimų atlikimo

periodiškumas turi būti pagrįstas.

6. Patvirtintas patikrinimų planas ir jo

pakeitimai skelbiami priežiūrą atliekančio subjekto interneto svetainėje arba į

planą įtraukti ūkio subjektai informuojami individualiai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patikrinimų

plano patvirtinimo ar jo pakeitimo. Priežiūrą atliekantis subjektas, prieš

pradėdamas ūkio subjekto veiklos planinį patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10

darbo dienų, privalo ūkio subjektą raštu arba elektroniniu būdu informuoti apie

numatomą vykdyti patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, terminą,

dalyką ir pateikti preliminarų dokumentų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti

priežiūrą atliekančiam subjektui, sąrašą.

7. Pirmaisiais metais po ūkio subjekto

veiklos, dėl kurios atliekama priežiūra, pradžios šiam subjektui už atliekamo

pirmojo planinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus negali būti taikomos poveikio priemonės, susijusios su ūkio subjekto

veiklos ribojimu (sustabdomos ar naikinamos veiklos licencijos, leidimai).

Nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, netinkamo taikymo faktą, ūkio

subjektui nustatomas protingas (paprastai ne trumpesnis kaip vieno mėnesio)

terminas pažeidimams ištaisyti.

8. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta

išlyga netaikyti poveikio priemonių ir nustatyti terminą pažeidimams ištaisyti

netaikoma, jeigu poveikio priemonės yra būtinos ir neišvengiamos siekiant

užkirsti kelią žalos visuomenei ar kitų asmenų interesams arba aplinkai

atsiradimui.

9. Licencijas ar leidimus išduodantis

priežiūrą atliekantis subjektas po licencijos ar leidimo išdavimo ūkio

subjektui šešis mėnesius neatlieka šio subjekto planinių patikrinimų, išskyrus

atvejus, kai licencija ar leidimas ūkio subjektui išduotas be patikrinimo. Ši

nuostata netaikoma, jeigu priežiūrą atliekančio subjekto veiklos tikslams

pasiekti būtini dažni planiniai patikrinimai, grindžiami potencialia pažeidimų

rizika.

10. Vienu metu gali būti atliekami ne

daugiau kaip du ūkio subjekto veiklos planiniai patikrinimai. Priežiūrą

atliekantys subjektai, kurių priežiūros dalykas ir forma yra tarpusavyje susiję,

gali atlikti bendrą dviejų ar daugiau priežiūrą atliekančių subjektų planinį

patikrinimą, jeigu taip sumažėja priežiūros našta ūkio subjektui.

11. Ūkio subjekto veiklos

neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva,

kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus

įgaliojimus turinti priežiūrą

atliekančio subjekto kolegiali institucija priima

motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi

atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio

straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. Priežiūrą atliekantis subjektas,

pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio

subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį

patikrinimą kopiją.

12. Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas

gali būti atliekamas:

1) gavus kito kompetentingo viešojo

administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti ūkio

subjekto veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos

prašymą;

2) turint informacijos ar kilus pagrįstų

įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar

neatitikti teisės aktų reikalavimų;

3) siekiant užtikrinti, kad buvo

pašalinti ūkio subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės

aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai;

4) jeigu neplaninio

patikrinimo atlikimo pagrindą nustato įstatymas ar Vyriausybės priimtas teisės

aktas.

13. Ūkio subjekto veiklos neplaninis

patikrinimas pagal gautą anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų

ar neveikimo atliekamas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas priežiūrą

atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens

arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos sprendimas dėl konkretaus

anoniminio skundo tyrimo.

14. Informacija apie atliekamą

patikrinimą visuomenės informavimo priemonėms, kitiems su patikrinimu

nesusijusiems asmenims neteikiama tol, kol patikrinimas nėra baigtas, išskyrus atvejus, kai priežiūrą atliekantis subjektas gali teikti

informaciją apie atliekamo patikrinimo faktą, kai tai daroma ne

priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva.

15. Ūkio subjektas šio ar kitų įstatymų

nustatyta tvarka gali skųsti priežiūrą atliekančio subjekto sprendimą atlikti

neplaninį patikrinimą. Sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą apskundimas

nesustabdo patikrinimo atlikimo.

16. Šis

straipsnis mokesčių administratoriui, muitinei ir licencines finansines

paslaugas teikiančių įmonių, emitentų, investicinių bendrovių, draudimo,

perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos priežiūrą, taip pat

konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams netaikomas. Šioje dalyje

nurodytiems subjektams šio straipsnio nuostatos yra rekomendacinės.

36⁵ straipsnis. 36⁵ straipsnis. Ūkio subjektų veiklos priežiūros informacinė sistema

1. Priežiūrą atliekančių subjektų

interaktyvus sąrašas skelbiamas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos

interneto svetainėje. Kartu gali būti skelbiama kita ūkio subjektams aktuali,

su ūkio subjektų veiklos priežiūra susijusi informacija.

2. Priežiūrą atliekantis subjektas savo

interneto svetainėje skelbia:

1) nacionalinių, Europos Sąjungos ir

kitų tarptautinių teisės aktų, nustatančių atitinkamą ūkio subjektų veiklos

priežiūrą bei poveikio priemonių taikymą, įtvirtinančių priežiūrą atliekančio

subjekto įgaliojimus, sąrašą;

2) informaciją apie pagrindinius

atitinkamos srities ūkio subjektų veiklos priežiūros reikalavimus;

3) priežiūrą atliekančio subjekto

priimtų sprendimų apskundimo tvarką;

4) priežiūrą atliekančio

subjekto konsultacijas, informaciją apie konsultavimą ir kitos metodinės

pagalbos teikimą;

5) šio įstatymo 36⁴

straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas taisykles, patvirtintą

patikrinimų planą ir jo pakeitimus, 36⁷ straipsnio 2 dalies 1, 2, 3

ir 4 punktuose nurodytą informaciją.

36⁶ straipsnis. 36⁶ straipsnis. Informacijos priežiūrą atliekantiems subjektams teikimas

1. Ūkio subjektai teikia priežiūrą

atliekantiems subjektams dokumentus, kuriuos privaloma rengti vadovaujantis

teisės aktų reikalavimais, taip pat kitą informaciją ūkio subjekto turima

forma. Priežiūrą atliekantis subjektas negali reikalauti ūkio subjekto pateikti

konkrečios prašomos formos duomenų ar dokumentų, jeigu jų rengimas nenumatytas

teisės aktuose, tam reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai

būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.

2. Ūkio subjektas turi teisę neteikti

priežiūrą atliekančiam subjektui dokumentų, jeigu tuos pačius dokumentus jis

yra pateikęs nors vienam priežiūrą atliekančiam subjektui. Atsisakydamas teikti

dokumentus, ūkio subjektas turi raštu nurodyti, kokiam priežiūrą atliekančiam

subjektui šie dokumentai yra pateikti.

3. Priežiūrą atliekantys subjektai

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka tarpusavyje keičiasi jiems suteiktiems įgaliojimams

įgyvendinti būtinais dokumentais ir kita informacija, kuriuos jiems yra pateikę

ūkio subjektai.

36⁷ straipsnis. 36⁷ straipsnis. Priežiūrą atliekančių subjektų veiklos vertinimas ir atskaitomybė

1. Priežiūrą atliekančių

subjektų ir šių subjektų pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų

veiklos

efektyvumo ir rezultatyvumo vertinimo kriterijais negali būti paskirtų nuobaudų

skaičius, baudų dydis ar kiti su sankcijų ūkio subjektams taikymu susiję

rodikliai.

2. Pasibaigus kalendoriniams metams,

priežiūrą atliekantys subjektai teisės aktų ar aukštesnių pagal pavaldumą

viešojo administravimo subjektų nustatyta tvarka rengia ir aukštesniems pagal

pavaldumą viešojo administravimo subjektams teikia metines vykdytos veiklos ataskaitas,

kuriose pateikia informaciją apie:

1) konsultavimo veiklą, išskirdami

ataskaitinio laikotarpio aktualiausius ūkio subjektams klausimus, daugiausia

aiškinimo reikalingas teisės aktų nuostatas;

2) vykdytų patikrinimų skaičių, pobūdį,

trukmę;

3) ūkio subjektams įstatymuose ir

kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo

mastą, priežastis, taikytas prevencines ir poveikio priemones, dažniausia

pažeidžiamas teisės aktų nuostatas;

4) siūlomus keisti ar priimti naujus

teisės aktus, išskirdami priemones, kuriomis šalinamos teisinio reglamentavimo

spragos, efektyviau organizuojama ūkio subjektų veiklos priežiūra, mažinama

priežiūros našta ūkio subjektams.

3. Priežiūrą atliekantys subjektai,

nelaukdami ataskaitinio laikotarpio pabaigos, teikia aukštesniam pagal

pavaldumą viešojo administravimo subjektui informaciją, susijusią su ūkio

subjektų priežiūra, kai kyla abejonių dėl teisės aktų reikalavimų pagrįstumo.

4. Ūkio subjektai turi teisę kreiptis

dėl priežiūrą atliekančių subjektų korupcinio pobūdžio ar kitų teisės aktų

reikalavimų neatitinkančių veikų į aukštesnius pagal pavaldumą viešojo

administravimo subjektus, Specialiųjų tyrimų tarnybą, kitas institucijas šio ir

kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viešojo administravimo subjektai skundus

nagrinėja šio įstatymo nustatyta tvarka.

37 straipsnis. Tarnybinės pagalbos prašymo atvejai

Viešojo

administravimo subjektas gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto

tarnybinės pagalbos administracinės procedūros sprendimui priimti, jeigu:

1)

administracinės procedūros sprendimui priimti reikia informacijos, kurios jis

pats neturi;

2) reikalingi

dokumentai, kuriuos turi tik viešojo administravimo subjektas, į kurį

kreipiamasi;

3) kitais

būtinais atvejais.

38 straipsnis. Tarnybinės pagalbos neteikimo atvejai

Tarnybinė

pagalba neteikiama, jeigu:

1) nagrinėjamas

klausimas nepriklauso viešojo administravimo subjekto, į kurį kreipiamasi,

kompetencijai;

2) tarnybinės

pagalbos suteikimas iš pagalbos teikėjo pareikalautų nepagrįstai didelių

sąnaudų;

3) tarnybinė

pagalba yra susijusi su informacija, kurią teikti draudžia įstatymai.

39 straipsnis. Pagalbos teikėjo parinkimas

Kai tarnybinę

pagalbą gali suteikti keli viešojo administravimo subjektai, pirmiausia

kreipiamasi į žemesnio lygio viešojo administravimo subjektą.

40 straipsnis.

Tarnybinės pagalbos teikimo ypatumai

1. Tarnybinės

pagalbos prašantis viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už prašymo

pagrįstumą ir teisėtumą.

2. Viešojo

administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi tarnybinės pagalbos, privalo ją

suteikti, išskyrus 38 straipsnyje išvardytus atvejus. Tarnybinė pagalba

suteikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl tarnybinės

pagalbos suteikimo gavimo dienos.

3. Negalima

atsisakyti teikti tarnybinę pagalbą motyvuojant, kad ji yra netikslinga.

4. Vieno viešojo

administravimo subjekto tarnybinė pagalba kitam viešojo administravimo

subjektui teikiama nemokamai.

5. Lietuvos

Respublikos paslaugų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinį

bendradarbiavimą, gali nustatyti kitokias tarnybinės pagalbos teikimo sąlygas,

negu nustato šis įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. XI-593,

2009-12-21, Žin., 2010, Nr. 1-7 (2010-01-05)

41 straipsnis. Trečiojo skirsnio nuostatų taikymas

Šio įstatymo

trečiojo skirsnio nuostatos Valstybės kontrolei, Seimo kontrolieriams,

Vyriausybės atstovams apskrityse, kitiems viešojo administravimo subjektams,

atliekantiems funkcijas pagal atskiruose įstatymuose

ar kituose teisės aktuose nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos

priimant sprendimus dėl prašymų ar skundų nenustato jų veiklą reglamentuojantys

įstatymai ar kiti teisės aktai.

42 straipsnis. Viešojo administravimo subjektų atsakomybė

Viešojo

administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų

nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo

administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų

įstatymų nustatyta tvarka.

43 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje

Ketvirtojo skirsnio nuostatų taikymas

Jeigu kituose

įstatymuose nustatyti ūkio subjektų veiklos priežiūrai taikytini reikalavimai

prieštarauja šio įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatoms, taikomas šis

įstatymas, išskyrus atvejus, kai kiti specialūs priežiūrą reglamentuojantys

įstatymai įtvirtina privalomus Europos Sąjungos teisės aktų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba įtvirtina ūkio subjektams

palankesnį reglamentavimą.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1743,

2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)

Straipsnio

Nr.

XI-934,

2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4228 (2010-07-10)

Įstatymas

papildomas 44 straipsniu nuo 2011 m. gegužės 1 d.:

Ankstesnė redakcija

44 straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas valstybės ir savivaldybės įmonėms ir viešosioms įstaigoms, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybėPakeista šioje redakcijoje

1. Šio įstatymo 8, 14 straipsnių ir trečiojo, ketvirtojo skirsnių

nuostatos taikomos tik tai viešąjį administravimą atliekančių valstybės ar

savivaldybės įmonių ir viešųjų įstaigų veiklai, kuri tiesiogiai susijusi su

joms pavestų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu.

2. Šio įstatymo 10

straipsnio 5, 6 dalių nuostatos ir 11 straipsnio nuostatos dėl viešojo

administravimo subjektų struktūros viešąjį administravimą atliekančioms

valstybės ar savivaldybės įmonėms ir viešosioms įstaigoms netaikomos.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1259,

2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 4-125 (2011-01-10)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Ankstesnė redakcija