Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- galioja
- Redakcija
2010-01-05 – 2010-07-0941 redakcija
- Pakeisti straipsniai
- 40
Rodoma ne dabar galiojanti redakcija. Atidaryti dabartinę
Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 60-1945
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOSVIEŠOJO ADMINISTRAVIMOĮSTATYMAS
1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:
Nr. X-736 (2006-06-27)
Žin., 2006, Nr. 77-2975 (2006-07-14)
PIRMASIS
SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad
visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo
principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų
sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų
teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar
administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų
asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Viešasis
administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo
administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti:
administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų
įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas,
viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto
vidaus administravimas.
2. Administracinis
reglamentavimas – viešojo administravimo subjekto veikla, apimanti
norminių administracinių aktų priėmimą įstatymams ir kitiems teisės aktams
įgyvendinti.
3. Vidaus
administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo
subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų,
personalo, turimų materialinių ir finansinių
išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.
4. Viešojo administravimo subjektas
– institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar
juridinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį
administravimą.
5. Viešojo administravimo institucija
– kolegialus ar vienvaldis viešojo administravimo subjektas, šio įstatymo
nustatyta tvarka įgaliotas priimti norminius administracinius aktus.
6. Viešojo
administravimo įstaiga – valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, šio
įstatymo nustatyta tvarka įgaliota atlikti viešąjį administravimą.
7. Pareigūnas
– valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo,
atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys
įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus
vykdyti nurodymus.
8.
Administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto išleistas
nustatytos formos teisės aktas.
9. Individualus
administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam
asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.
10. Norminis
administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas
individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.
11. Administracinis
sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas
kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo
subjekto valia.
12.
Administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas,
kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.
13. Asmuo –
fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, juridinis asmuo, kitas subjektas,
neturintis juridinio asmens teisių (komisija, visuotinis narių susirinkimas,
nuolatinis pasitarimas).
14. Prašymas –
su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis
į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba
atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.
15. Skundas –
asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame
nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos
apginti.
16.
Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo
administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės
ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.
17.
Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai
išduodant asmenims leidimus (licencijas) ar dokumentus, patvirtinančius
atitinkamus juridinius faktus, teikiant įstatymų nustatytą informaciją, vykdant
administracinę procedūrą.
18. Viešoji
paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų
juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo,
mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti
asmenys.
19. Viešųjų
paslaugų teikimo režimas – teisės aktų nustatytas atlygintinas ar nemokamas
viešųjų paslaugų teikimas nustatytais terminais ir tvarka.
20. Viešųjų
paslaugų teikimo administravimas – viešojo administravimo subjektų veikla
nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias
įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims,
taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė.
21. Tarnybinė
pagalba – viešojo administravimo subjekto veikla teikiant informacinę
ir kitokią pagalbą kitam viešojo administravimo subjektui šio prašymu.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1743,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)
Nr.
XI-283,
2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)
3 straipsnis.
Viešojo administravimo principai
Viešojo
administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
1) įstatymo viršenybės. Šis principas
reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį
administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti
šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję
su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti
įstatymais;
2) objektyvumo.
Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti
oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir
objektyvūs;
3)
proporcingumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir
jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo
tikslus;
4) nepiktnaudžiavimo
valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams
draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo
nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti
administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių
teisės aktų nustatyta, tikslų;
5) tarnybinio
bendradarbiavimo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektai,
rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam
reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;
6) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo
subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius
naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis;
7) subsidiarumo.
Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų
sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo
sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi;
8) „vieno
langelio“. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija
suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą,
skundą ar pranešimą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių,
pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų
gauna pats prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį
sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai
atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusį asmenį.
Straipsnio
Nr.
XI-283,
2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)
ANTRASIS
SKIRSNISVIEŠASIS
ADMINISTRAVIMAS
4 straipsnis. Viešojo administravimo subjektų sistema
1. Viešojo
administravimo subjektų sistema – pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais
tarpusavyje susieti viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo
nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.
2. Viešojo
administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai,
savivaldybių administravimo subjektai, kiti viešojo administravimo subjektai.
3. Valstybinio
administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip
valstybės institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.
4. Valstybinio
administravimo subjektai yra:
1) centriniai –
valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa
valstybės teritorija;
2) teritoriniai
– valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra nustatyta
valstybės teritorijos dalis.
5. Savivaldybių
administravimo subjektai – viešojo administravimo subjektai, veikiantys kaip
savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų pareigūnai ar valstybės tarnautojai.
6. Kiti viešojo
administravimo subjektai – fiziniai ar juridiniai asmenys (viešosios įstaigos,
valstybės įmonės, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos), šio įstatymo
nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.
Straipsnio
Nr.
XI-283,
2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)
4¹ straipsnis. 4¹ straipsnis. Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas
1.
Institucijoms, įstaigoms, pareigūnams, valstybės tarnautojams, kitiems
fiziniams ir juridiniams asmenims viešojo administravimo įgaliojimai gali būti
suteikti:
1)
įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota
Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas
konkretus veikiantis ar numatomas steigti subjektas (prireikus jo pavadinimas, paskirtis,
teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir
šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai;
2)
įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu,
kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu
bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų
sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį ar numatomą steigti subjektą
(prireikus jo pavadinimą, paskirtį, teisinę formą, santykius su kitais viešojo
administravimo subjektais ir kt.) ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo
administravimo įgaliojimus;
3)
Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos
teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi,
nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos Lietuvai
teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, ir laikantis šio straipsnio 2
dalies nuostatų.
2. Viešojo
administravimo įgaliojimai vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 3 punkto
nuostatomis subjektams suteikiami iki 2010 m. sausio 1 d. Nuo 2010 m. sausio 1
d. tokie viešojo administravimo įgaliojimai subjektams suteikiami vadovaujantis
šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-283,
2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)
5 straipsnis. Pagrindinės viešojo administravimo sritys
Pagrindinės
viešojo administravimo sritys:
1)
administracinis reglamentavimas;
2) įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo
kontrolė (pavaldžių subjektų kontrolė, nepavaldžių subjektų priežiūra);
3)
administracinių paslaugų teikimas;
4) viešųjų
paslaugų teikimo administravimas;
5) viešojo
administravimo subjekto vidaus administravimas.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1743,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)
6 straipsnis.
Administracinis
reglamentavimas
1. Tik viešojo administravimo subjektai
turi teisę leisti administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems
teisės aktams įgyvendinti.
2. Tik viešojo administravimo
institucijos turi teisę priimti norminius administracinius aktus.
3. Individualius administracinius aktus
turi teisę priimti viešojo administravimo subjektai, turėdami šio
įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus.
4. Privalomus reikalavimus asmenims
nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai.
Straipsnio
Nr.
XI-283,
2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)
7 straipsnis. Pareiga tartis dėl administracinio reglamentavimo
1. Viešojo
administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais
teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam
tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių
sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų
atstovais), o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis.
2.
Konsultavimosi būdus (suinteresuotų asmenų sueigos, apklausos, viešai skelbti
susirinkimai, atstovų kvietimai, kiti nuomonių išaiškinimo būdai), jeigu
įstatymų nenustatyta kitaip, pasirenka pats viešojo administravimo subjektas.
3. Informacija
apie konsultavimosi būdą, jo dalyvius ir rezultatus turi būti skelbiama
administracinio sprendimo projektą parengusio viešojo administravimo subjekto
tinklalapyje.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1743,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)
8 straipsnis. Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai
1. Individualus
administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir
teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
2.
Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos
nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo
tvarka.
3. Individualus
administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės
tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar
įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1743,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)
9 straipsnis. Administracinių aktų įgyvendinimo priežiūra ar kontrolė
1.
Administracinių aktų įgyvendinimas turi būti prižiūrimas ar kontroliuojamas.
2. Priežiūros ar
kontrolės subjektą ir formą nustato administracinį aktą išleidęs viešojo
administravimo subjektas. Juo gali būti pats aktą išleidęs viešojo
administravimo subjektas arba kitas jo įpareigotas ir jam atskaitingas viešojo
administravimo subjektas.
9¹ straipsnis. 9¹ straipsnis. Verslo subjektų veiklos priežiūra
1.
Verslu užsiimančių juridinių ir fizinių asmenų (toliau – verslo subjektai)
veiklos priežiūra – šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti šio
straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų veikla,
skirta kontroliuoti, ar verslo subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės
aktuose nustatytų reikalavimų, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir
įgyvendinti priemones, mažinančias galimų pažeidimų skaičių.
2. Verslo subjektų
veiklos priežiūra apima:
1) verslo
subjektų veiklos patikrinimus;
2) teisės aktų
nustatyta tvarka gautos informacijos apie verslo subjektų veiklą vertinimą;
3) prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems
teisės pažeidimams, atlikimą ir poveikio priemonių verslo subjektams taikymą
įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Verslą
prižiūrinčių subjektų veikla, susijusi su verslo subjektų veiklos priežiūra,
turi būti atliekama tik pagal verslą prižiūrintiems subjektams šio įstatymo
nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus, vadovaujantis šiuo ir kitais verslo
subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir jų pagrindu
priimtais kitais teisės aktais. Ši veikla turi būti planuojama ir turi kuo
mažiau trikdyti verslo subjektų veiklą.
4. Verslo subjektų veiklos patikrinimai
gali būti planiniai ir neplaniniai.
5. Planinis verslo subjektų veiklos patikrinimas atliekamas
pagal verslą prižiūrinčio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą
planą, kuris vadovo sprendimu gali būti koreguojamas. Tikrintini verslo
subjektai atrenkami vadovaujantis verslą prižiūrinčio subjekto vadovo
patvirtintomis verslo subjektų veiklos priežiūros atrankos taisyklėmis, o
patikrinimų periodiškumas turi būti pagrįstas.
6. Neplaninis verslo subjekto veiklos patikrinimas
atliekamas verslą prižiūrinčio subjekto iniciatyva, jeigu verslą prižiūrinčio
subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą atlikti šį
patikrinimą. Neplaninis verslo subjekto veiklos patikrinimas gali būti atliekamas:
1) atsiradus
aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti tvirtinant verslo subjektų veiklos
patikrinimų planą;
2) gavus kito
kompetentingo viešojo administravimo subjekto prašymą ar pavedimą atlikti
verslo subjekto veiklos patikrinimą;
3) turint informacijos apie verslo subjekto veiką, kuri
gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų;
4) siekiant užtikrinti verslo
subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatytų teisės aktų
pažeidimų pašalinimą ir priimtų sprendimų įgyvendinimą;
5) esant bendram su kitomis
valstybės įstaigomis ir institucijomis patikrinimui;
6) operatyvaus patikrinimo, kuris
atliekamas viešojo administravimo subjekto nustatyta tvarka, atveju, kai kyla
įtarimas, kad pažeidžiami teisės aktai, už kurių įgyvendinimą yra atsakingas
viešojo administravimo subjektas.
7. Verslą
prižiūrintis subjektas, pradėdamas verslo subjekto veiklos planinį patikrinimą,
likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, privalo verslo subjektą raštu informuoti
apie priimtą sprendimą atlikti patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą,
terminą, dalyką ir pateikti preliminarų dokumentų, kuriuos verslo subjektas
turi pateikti verslą prižiūrinčiam subjektui, sąrašą. Verslą prižiūrintis
subjektas turi teisę pradėti verslo subjekto planinį patikrinimą be pranešimo
apie priimtą sprendimą atlikti patikrinimą tais atvejais, kai yra rizikos, kad
verslo subjektas gali paslėpti ar sunaikinti patikrinimui atlikti reikalingus
dokumentus, kitus įrodymus.
8. Verslo
subjektas turi teisę neteikti verslą prižiūrinčiam subjektui dokumentų, jei
juos jis per einamuosius finansinius metus yra pateikęs nors vienam verslą
prižiūrinčiam subjektui. Atsisakydamas teikti dokumentus, verslo
subjektas turi raštu nurodyti, kokiam verslą prižiūrinčiam subjektui šie dokumentai
yra pateikti. Verslą prižiūrintys subjektai Vyriausybės nustatyta tvarka
tarpusavyje keičiasi jiems suteiktiems įgaliojimams įgyvendinti būtinais
dokumentais, kuriuos jiems yra pateikę verslo subjektai.
9. Pasibaigus
kalendoriniams metams, verslą prižiūrintys subjektai aukštesniųjų pagal
pavaldumą viešojo administravimo subjektų nustatyta tvarka rengia ir jiems
teikia metines vykdytos veiklos ataskaitas, taip pat ataskaitas dėl verslo
subjektams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų
nesilaikymo ar netinkamo vykdymo masto, priežasčių, taikytų prevencinių ir
poveikio priemonių bei siūlymus keisti ar priimti naujus teisės aktus.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1743,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)
Straipsnio
Nr.
XI-283,
2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)
10 straipsnis. Viešojo administravimo kokybės valdymas
1. Viešojo
administravimo kokybės valdymas įgyvendinamas valstybės ir viešojo
administravimo subjekto lygiais.
2. Svarbiausias
valstybės lygio viešojo administravimo kokybės valdymo būdas yra viešojo
administravimo subjektų ir jų veiklos stebėsena. Šiuo būdu siekiama laiku
pastebėti viešojo administravimo pokyčius, juos įvertinti ir numatyti neigiamų
pasekmių prevencijos priemones. Stebėseną organizuoja Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija.
3. Viešojo
administravimo subjekto lygio viešojo administravimo kokybės valdymo būdai yra
viešojo administravimo subjekto veiklos planavimas, organizavimas ir vidaus
administravimo kontrolė.
4. Viešojo
administravimo subjekto veikla planuojama atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės
raidos strategiją ir kitus strateginio planavimo dokumentus.
5. Viešojo
administravimo įstaigos, kurios vadovas yra valstybės ar savivaldybės biudžeto
asignavimų valdytojas, veikla organizuojama vadovaujantis teisės aktų nustatyta
tvarka patvirtintais strateginiais veiklos planais. Viešojo administravimo
įstaigos, kurios vadovas nėra valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų
valdytojas, veikla organizuojama vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka
patvirtintais metiniais veiklos planais. Viešojo administravimo įstaigos
strateginiai ar metiniai veiklos planai skelbiami šios įstaigos arba
viešojo administravimo įstaigos, kuriai ji yra pavaldi, interneto tinklalapyje.
6. Viešojo
administravimo įstaigos strateginių ar metinių veiklos planų vykdymą vertina
vidaus audito tarnyba.
Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1725,
2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4441 (2008-10-11)
11 straipsnis. Vidaus administravimas
1. Vidaus
administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas
galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas.
2. Viešojo
administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo
administravimo įstaigos vadovas ar viešojo administravimo įstaigos steigėjas,
vadovaudamiesi įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir
atsižvelgdami į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir
uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą
valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau –
darbuotojai), pareigybių skaičių.
3. Viešojo administravimo įstaigos administracijos
padaliniais gali būti departamentas (valdyba), skyrius (biuras, tarnyba),
poskyris (grupė).
4. Departamentas (valdyba) steigiamas, jeigu
administruojant pavestą sritį būtina spręsti sudėtingus uždavinius, atlikti
įvairias funkcijas ir dėl to atsiranda poreikis koordinuoti jų įgyvendinimą.
Departamentą (valdybą) sudaro ne mažiau kaip du skyriai (biurai, tarnybos).
Departamentui vadovauja direktorius (valdybai – viršininkas). Direktorius (viršininkas)
gali turėti pavaduotojų. Departamento (valdybos) veiklą reglamentuojančius
teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina viešojo
administravimo įstaigos vadovas.
5. Skyrius (biuras, tarnyba) paprastai yra departamento
(valdybos) struktūrinė dalis. Kai administruoti pavestoje srityje yra
nepakankama uždavinių ir funkcijų įvairovė arba kai to reikalauja įstatymas,
skyrius (biuras, tarnyba) gali nebūti departamento (valdybos) struktūrinė
dalis. Skyrių (biurą, tarnybą), kuris yra departamento (valdybos) struktūrinė
dalis, sudaro ne mažiau kaip 4 pareigybės. Skyrių (biurą, tarnybą), kuris nėra
departamento (valdybos) struktūrinė dalis, sudaro ne mažiau kaip 2 pareigybės.
Skyriui (biurui, tarnybai) vadovauja vedėjas (viršininkas). Skyriaus (biuro,
tarnybos) vedėjas (viršininkas) gali turėti pavaduotojų. Skyriaus (biuro,
tarnybos) veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus
ir kt.) tvirtina viešojo administravimo įstaigos vadovas.
6. Skyrių (biurą, tarnybą) gali sudaryti poskyriai
(grupės). Poskyris (grupė) sudaromas iš ne mažiau kaip 3 pareigybių. Poskyriui
(grupei) vadovauja vedėjas (viršininkas). Poskyrio (grupės) veiklą
reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašus ir kt.) tvirtina
viešojo administravimo įstaigos vadovas.
7. Uždaviniams ir funkcijoms,
kurie nepriskirti atskiriems viešojo administravimo įstaigos administracijos padaliniams, įgyvendinti gali būti
steigiama pareigybė (pareigybės), nepriklausanti (nepriklausančios) skyriui
(biurui, tarnybai) ar departamentui (valdybai). Tokios pareigybės aprašą
tvirtina ir pavedamas atlikti funkcijas nustato viešojo administravimo įstaigos
vadovas.
8. Šio straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatos viešojo
administravimo įstaigoms taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja statutai ar
kiti įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. X-1036,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-497 (2007-01-30)
Nr. X-1035,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-628 (2007-02-08)
Nr. X-1725,
2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4441 (2008-10-11)
12 straipsnis. Vidaus administravimo pagrindai
Viešojo
administravimo subjektų vidaus administravimą reglamentuoja įstatymai arba jų
pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo)
reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos
taisyklės).
13 straipsnis. Vidaus administravimo kontrolė
Viešojo
administravimo subjekto vidaus administravimo kontrolės formos gali būti:
1) vidaus
kontrolė ir vidaus auditas, atliekami įstatymų ir jų pagrindu priimtų teisės
aktų nustatyta tvarka;
2) išorės
auditas, vertinantis viešojo administravimo subjekto administracinės veiklos
kokybę ir efektyvumą, taip pat vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos
patikimumą.
14 straipsnis. Asmenų prašymų nagrinėjimas
1. Asmenų
prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės
patvirtintas taisykles.
2. Nagrinėjant
asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek,
kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai, tiesioginio taikymo Europos
Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys
arba vadovaujantis šiais teisės aktais priimti kiti teisės aktai.
Straipsnio
Nr.
XI-283, 2009-06-11,
Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25)
15 straipsnis. Administracinių paslaugų teikimas
1.
Administracinės paslaugos yra:
1) leidimų
(licencijų) išdavimas;
2) dokumentų,
patvirtinančių tam tikrus juridinius faktus, išdavimas;
3) įstatymų
nustatytos viešojo administravimo subjekto turimos informacijos teikimas
asmenims;
4)
administracinės procedūros vykdymas.
2.
Administracines paslaugas teikia tik viešojo administravimo subjektai.
3. Rinkliavas ar
kitokį atlyginimą už administracines paslaugas nustato įstatymai ar jų pagrindu
priimti teisės aktai. Rinkliava ar kitoks atlyginimas nėra nustatomi už šio
straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą administracinę paslaugą, taip pat už
viešojo administravimo subjekto atliekamą asmenų prašymų suteikti administracinę
paslaugą nagrinėjimą.
16 straipsnis.
Viešųjų paslaugų teikimo administravimo reikalavimai
1. Viešojo
administravimo subjektai atsako už jų administruojamų paslaugų teikimo
teisėtumą.
2. Viešojo
administravimo subjektas, kuris pagal šio įstatymo nustatytą valdymo sritį
administruoja tam tikros viešosios paslaugos teikimą, negali pats teikti šios
paslaugos.
3. Rinkliavas ar
kitokį atlyginimą už viešųjų paslaugų teikimo administravimą gali nustatyti tik
įstatymai.
17 straipsnis.
Viešųjų paslaugų teikimo reglamentavimas
1. Įstatymų
numatytą viešųjų paslaugų teikimą valstybės lygiu reglamentuoja centriniai
valstybinio administravimo subjektai pagal įstatymų ar nuostatų jiems priskirtą
valdymo sritį.
2. Įstatymų
numatytą viešųjų paslaugų teikimą teritoriniu lygiu reglamentuoja pagal
įgaliojimus savivaldybių administravimo subjektai ir teritoriniai valstybinio
administravimo subjektai.
3. Teritoriniai
valstybinio administravimo subjektai negali dubliuoti ar keisti centrinių
valstybinio administravimo subjektų viešųjų paslaugų teikimo reglamentavimo,
tačiau gali jiems teikti siūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo tvarkos
tobulinimo ar naujos viešosios paslaugos nustatymo.
4. Centriniai
valstybinio administravimo subjektai negali reikalauti iš teritorinių valstybinio
administravimo subjektų ir savivaldybių steigti viešąsias paslaugas teikiančias
įstaigas, jeigu to nenumato įstatymai.
5. Už viešųjų
paslaugų teikimo režimo laikymąsi ir teikiamų viešųjų paslaugų kokybę atsako
paslaugas teikiančio subjekto vadovas.
18 straipsnis. Informacinių technologijų naudojimas viešajam administravimui
Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems
pavestas funkcijas, informacines technologijas naudoja įstatymų ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka.
Trečiasis skirsnisAdministracinė procedūra
19 straipsnis.
Administracinė procedūra ir jos dalyviai
1. Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo
administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą
ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar
administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar
pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to
administracinės procedūros sprendimą.
2.
Administracinės procedūros dalyviai: asmuo, padavęs skundą, arba asmuo, dėl
kurio galimai pažeistų viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar
administraciniais sprendimais teisių ir teisėtų interesų yra gautas pranešimas,
ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl skundo ar gauto pranešimo
pradėjo administracinę procedūrą.
20 straipsnis. Asmens teisės ir pareigos
1. Asmuo turi
teisę:
1) susipažinti
su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija;
2) pateikti
papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus;
3) pareikšti nušalinimą administracinę procedūrą
vykdančiam pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui;
4) turėti
vertėją;
5) dalyvauti
tikrinant faktinius duomenis vietoje;
6) teikti savo
nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais;
7) prašyti
viešojo administravimo subjektą, pradėjusį administracinę procedūrą, ją
nutraukti;
8) gauti
administracinės procedūros sprendimą;
9) įstatymų
nustatyta tvarka apskųsti priimtą administracinės procedūros sprendimą, jeigu
sprendimas neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, arba apskųsti
pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo veiksmus, jeigu jie turi
piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymių (kaip jie apibrėžti Seimo kontrolierių
įstatyme);
10) turėti
atstovą, veikiantį asmens vardu.
2. Asmuo privalo
sąžiningai naudotis jam suteiktomis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti. Jeigu
paaiškėja, kad asmuo piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ar veikė
nesąžiningai, viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu administracinė
procedūra gali būti nutraukta ir apie tai per 3 darbo dienas nuo
administracinės procedūros nutraukimo dienos pranešama asmeniui.
21 straipsnis. Pagrindas pradėti administracinę procedūrą
1. Pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra:
1)
asmens skundas;
2)
valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas;
3) kito asmens pranešimas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai pradėti
administracinę procedūrą toliau vadinami skundu.
22 straipsnis. Administracinės procedūros pradžia
1.
Administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba
jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas rašytiniu pavedimu (įsakymu,
potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo 21 straipsnyje nurodytų
dokumentų gavimo dienos.
2. Administracinei
procedūrai pradėti reikalingą informaciją, kurią turi viešojo administravimo
subjektas arba kuri yra valstybės registruose ar kitose valstybės ar
savivaldybių informacinėse sistemose, surenka pats skundą gavęs viešojo
administravimo subjektas.
23 straipsnis. Skundo priėmimas ir nagrinėjimas
1.
Kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos
nagrinėti pagal įgaliojimus. Skundo priėmimo faktas patvirtinamas tam tikru
dokumentu, kuriame nurodoma skundo priėmimo data, skundą priėmusio pareigūno,
valstybės tarnautojo ar darbuotojo vardas, pavardė, telefono numeris, skundo
registracijos numeris. Skundo priėmimo faktą patvirtinantis dokumentas asmeniui
įteikiamas arba siunčiamas paštu ar elektroniniu paštu. Skundo priėmimo faktą
patvirtinančio dokumento formą nustato Vyriausybė.
2. Skundai,
pateikti elektroniniu paštu, turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Atsakymai į šiuos skundus pateikiami asmeniui
elektroniniu paštu, o asmenų pageidavimu – siunčiami paštu skunde nurodytu
adresu arba įteikiami asmeniškai. Atsakymas, siunčiamas elektroniniu paštu,
turi būti pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto
pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu elektroniniu parašu.
3. Skundai,
kuriuose nenurodytas asmens vardas, pavardė ar pavadinimas, adresas arba asmens
nepasirašyti, viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno
ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjami.
4. Jeigu viešojo
administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros
sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas
perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus
įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus
administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir
teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir
apie tai pranešama asmeniui.
5. Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo
administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti
pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra
skundžiami.
6. Skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats
viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros
sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų,
leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų
padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Apie
sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo
dienas nuo skundo gavimo dienos.
7. Dėl skundo,
adresuoto keliems viešojo administravimo subjektams ir priklausančio kelių
viešojo administravimo subjektų kompetencijai, administracinę procedūrą pradeda
ir skundo nagrinėjimą organizuoja pirmasis skunde nurodytas viešojo
administravimo subjektas. Kiti administracinėje procedūroje dalyvaujantys
viešojo administravimo subjektai privalo per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo
dienos pateikti pagal kompetenciją savo pasiūlymus dėl skundo sprendimo
administracinę procedūrą pradėjusiam viešojo administravimo subjektui.
8. Viešojo
administravimo subjekto vadovas pareigūnų, valstybės tarnautojų ar darbuotojų,
dalyvaujančių administracinėje procedūroje, atostogų, komandiruočių, seminarų
metu ir kitais nebuvimo darbe atvejais paveda dalyvauti administracinėje
procedūroje kitiems pareigūnams, valstybės tarnautojams ar darbuotojams,
turintiems ne mažesnius įgaliojimus.
24 straipsnis.
Prašymų ir skundų priėmimo laikas
1. Viešojo
administravimo subjektas privalo organizuoti savo darbą taip, kad asmenys,
norintys ar privalantys pateikti prašymą ar skundą asmeniškai, galėtų tai
padaryti visą darbo dienos laiką.
2. Viešojo
administravimo subjektas privalo nustatyti ne mažiau kaip dvi papildomas
prašymų ir skundų priėmimo valandas per savaitę pasibaigus viešojo
administravimo subjekto darbo dienos laikui.
25 straipsnis. Pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimas
1. Pareigūnas,
valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti
nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu:
1) pareigūnas,
valstybės tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio pradėta
administracinė procedūra, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Civiliniame
kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs
partnerystę;
2) tarp
pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta
administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai;
3) pareigūno,
valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių
nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
2. Sprendimą dėl
pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo
administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas.
Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo
dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas
paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo
administravimo subjekto vadovas.
26 straipsnis.
Sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimas
1. Dokumentų ir informacijos, reikalingų administracinės
procedūros sprendimui priimti, reikalavimas iš asmenų, dėl kurių pradėta
administracinė procedūra, turi būti teisėtas ir motyvuotas.
2. Viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų
dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės
ar savivaldybių informacinėse sistemose, išskyrus atvejus, kai tokius
dokumentus ir informaciją privaloma pateikti pagal įstatymus.
3. Dokumentams ir informacijai pateikti turi būti
nustatytas konkretus terminas. Pakartotinai reikalauti dokumentų ir
informacijos iš asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedūra, galima tik
išimtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos
būtinumą.
27 straipsnis.
Administracinės procedūros sustabdymas
1. Jeigu
administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje
procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinė
procedūra sustabdoma ir šiems asmenims raštu pranešama apie teisę dalyvauti
šioje procedūroje, o asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, –
apie administracinės procedūros sustabdymo pagrindą.
2. Administracinė
procedūra tęsiama, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys pareiškia norą
dalyvauti procedūroje arba raštu atsisako joje dalyvauti, arba jeigu per 10
darbo dienų nuo rašto apie administracinės procedūros sustabdymą išsiuntimo
dienos negautas iš jų atsakymas dėl pasiūlymo dalyvauti administracinėje
procedūroje.
28 straipsnis. Apklausa
1. Prieš
priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio yra pradėta
administracinė procedūra, taip pat kiti asmenys gali būti apklausiami siekiant
išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes, išskyrus
šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, kai apklausa privaloma.
2.
Administracinės procedūros sprendimas priimamas tik apklausus asmenį,
dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir
dėl gauto pranešimo pradėta administracinė procedūra. Jeigu šis asmuo atsisako
atvykti į apklausą arba yra kitos objektyvios priežastys, dėl kurių apklausti
asmenį per administracinei procedūrai nustatytą laiką neįmanoma, administracinė
procedūra nutraukiama.
3.
Administracinės procedūros sprendimas be apklausos priimamas, jeigu:
1) skundas
patenkinamas iš karto ir administracinės procedūros sprendimas nepažeidžia kitų
asmenų teisių ir teisėtų interesų;
2) pagal teisės
aktų reikalavimus administracinės procedūros sprendimas turi būti priimtas
nedelsiant.
29 straipsnis.
Ribotai veiksnaus fizinio asmens teisės
1. Ribotai
veiksnus fizinis asmuo jo paties ar jo rūpintojo prašymu turi teisę būti
išklausytas. Siekiant apsaugoti ribotai veiksnaus fizinio asmens interesus,
turi būti išklausomas ir jo rūpintojas.
2. Ribotai
veiksnus fizinis asmuo gali būti išklausytas dėl klausimų, susijusių su
pajamomis ar turtu, kuriais jis turi teisę disponuoti.
30 straipsnis. Faktinių duomenų patikrinimas
1. Viešojo
administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus
gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta
administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie
patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant
faktinius duomenis vietoje. Jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta
informacija, kuri pagal įstatymus negali būti vieša, asmeniui, dėl kurio yra
pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims sudaroma
galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais.
2. Žodiniai
paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti
užfiksuoti patikrinimo akte (išvadoje) ir šis aktas (išvada) tikrintojų
pasirašytas. Rašytiniai paaiškinimai pridedami prie patikrinimo akto (išvados).
31 straipsnis. Administracinės procedūros terminai
Administracinė
procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per
20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį
terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą
pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip
10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą
pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu)
ir nurodomos pratęsimo priežastys.
32 straipsnis.
Administracinės procedūros kalba
1.
Administracinės procedūros kalba – valstybinė lietuvių kalba.
2. Kai asmuo,
dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ar kiti suinteresuoti asmenys
nemoka ar nesupranta lietuvių kalbos arba dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo
negali suprantamai reikšti savo minčių, administracinėje procedūroje turi
dalyvauti vertėjas.
3. Vertėją
pakviečia administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas
arba asmuo, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, savo iniciatyva.
33 straipsnis. Teikimas priimti administracinės procedūros sprendimą
Pareigūnas,
valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atlikęs administracinę procedūrą, surašo
teikimą priimti administracinės procedūros sprendimą ir perduoda jį viešojo
administravimo subjekto vadovui. Teikime priimti administracinės procedūros
sprendimą turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo
nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtas administracinės
procedūros sprendimo projektas, siūlomo administracinės procedūros sprendimo
projektas ir teikimo parengimo data.
34 straipsnis.
Administracinės procedūros sprendimo priėmimas
1.
Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo
priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip
per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros
sprendimą ir nurodoma sprendimo apskundimo tvarka.
2.
Administracinės procedūros sprendimas parengiamas dviem egzemplioriais, vienas
iš jų įteikiamas ar išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio buvo
pradėta administracinė procedūra, kitas lieka viešojo administravimo
subjektui ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka.
35 straipsnis.
Klaidų ištaisymo procedūra
1.
Administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas,
gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito
suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo,
faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų
priemonių klaidoms ištaisyti.
2. Jeigu klaida
gali turėti esminės įtakos sprendimo vykdymui, viešojo administravimo
subjektas, priėmęs administracinės procedūros sprendimą, sustabdo sprendimo
vykdymą iki klaidų ištaisymo.
3. Klaidos turi
būti ištaisytos administracinės procedūros sprendimo egzemplioriuje, kurį saugo
administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas.
Asmeniui per 3 darbo dienas įteikiamas naujas arba pataisytas dokumentas
(administracinės procedūros sprendimas).
36 straipsnis. Administracinės procedūros sprendimo apskundimas
Asmuo turi teisę
apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros
sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba
administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNISTARNYBINĖS
PAGALBOS SĄLYGOS
37 straipsnis. Tarnybinės pagalbos prašymo atvejai
Viešojo
administravimo subjektas gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto
tarnybinės pagalbos administracinės procedūros sprendimui priimti, jeigu:
1)
administracinės procedūros sprendimui priimti reikia informacijos, kurios jis
pats neturi;
2) reikalingi
dokumentai, kuriuos turi tik viešojo administravimo subjektas, į kurį
kreipiamasi;
3) kitais
būtinais atvejais.
38 straipsnis. Tarnybinės pagalbos neteikimo atvejai
Tarnybinė
pagalba neteikiama, jeigu:
1) nagrinėjamas
klausimas nepriklauso viešojo administravimo subjekto, į kurį kreipiamasi,
kompetencijai;
2) tarnybinės
pagalbos suteikimas iš pagalbos teikėjo pareikalautų nepagrįstai didelių
sąnaudų;
3) tarnybinė
pagalba yra susijusi su informacija, kurią teikti draudžia įstatymai.
39 straipsnis. Pagalbos teikėjo parinkimas
Kai tarnybinę
pagalbą gali suteikti keli viešojo administravimo subjektai, pirmiausia
kreipiamasi į žemesnio lygio viešojo administravimo subjektą.
40 straipsnis. Pakeista šioje redakcijoje
Tarnybinės pagalbos teikimo ypatumai
1. Tarnybinės
pagalbos prašantis viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už prašymo
pagrįstumą ir teisėtumą.
2. Viešojo
administravimo subjektas, į kurį kreipiamasi tarnybinės pagalbos, privalo ją
suteikti, išskyrus 38 straipsnyje išvardytus atvejus. Tarnybinė pagalba
suteikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dėl tarnybinės
pagalbos suteikimo gavimo dienos.
3. Negalima
atsisakyti teikti tarnybinę pagalbą motyvuojant, kad ji yra netikslinga.
4. Vieno viešojo
administravimo subjekto tarnybinė pagalba kitam viešojo administravimo
subjektui teikiama nemokamai.
5. Lietuvos
Respublikos paslaugų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinį
bendradarbiavimą, gali nustatyti kitokias tarnybinės pagalbos teikimo sąlygas,
negu nustato šis įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai: Nr. XI-593,
2009-12-21, Žin., 2010, Nr. 1-7 (2010-01-05)
PENKTASIS SKIRSNISBAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
41 straipsnis. Trečiojo skirsnio nuostatų taikymas
Šio įstatymo
trečiojo skirsnio nuostatos Valstybės kontrolei, Seimo kontrolieriams,
Vyriausybės atstovams apskrityse, kitiems viešojo administravimo subjektams,
atliekantiems funkcijas pagal atskiruose įstatymuose
ar kituose teisės aktuose nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos
priimant sprendimus dėl prašymų ar skundų nenustato jų veiklą reglamentuojantys
įstatymai ar kiti teisės aktai.
42 straipsnis. Viešojo administravimo subjektų atsakomybė
Viešojo
administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų
nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo
administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų
įstatymų nustatyta tvarka.
43 straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas verslą prižiūrintiems subjektams
Šio
įstatymo nuostatos verslo
subjektų veiklos priežiūrą, įskaitant dokumentų teikimą bei verslą prižiūrinčių
subjektų metinių ataskaitų rengimą ir teikimą, vykdantiems viešojo
administravimo subjektams taikomos, jei šios priežiūros nereglamentuoja kiti
įstatymai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1743,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOSPREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. IX-1281,; 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5557 (2002-12-24); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 39 STRAIPSNIO; PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. IX-1765,; 2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4637 (2003-11-05); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO; PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. X-239 (2005-06-09); Žin., 2005, Nr. 76-2746 (2005-06-18); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO; PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. X-736 (2006-06-27); Žin., 2006, Nr. 77-2975 (2006-07-14); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO; PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Nauja įstatymo redakcija; Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.; Šio Įstatymo įsigaliojimas; keistas: 1); Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. X-915 (2006-11-21); Žin., 2006, Nr. 132-4990 (2006-12-05); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO; PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS; 2); Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. X-1036,; 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-497 (2007-01-30); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO; PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. X-1036,; 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-497 (2007-01-30); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO; PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. X-1035,; 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 17-628 (2007-02-08); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO; 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS; Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. X-1725,; 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4441 (2008-10-11); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 10 IR 11 STRAIPSNIŲ; PAKEITIMO ĮSTATYMAS; Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
8. Lietuvos Respublikos Seimas,; Įstatymas; Nr. X-1743,; 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 123-4657 (2008-10-25); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO; 2, 5, 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 9(1) IR 43; STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS; Šis įstatymas,; išskyrus 7 straipsnį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
9. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XI-283 (2009-06-11); Žin., 2009, Nr. 75-3062 (2009-06-25); VIEŠOJO; ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 6, 9(1), 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO; PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr. XI-593,; 2009-12-21, Žin., 2010, Nr. 1-7 (2010-01-05); VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 40; STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS; *** Pabaiga ***; Redagavo Aušrinė Trapinskienė; (2010-01-08); autrap@lrs.lt
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0BDFFD850A66/TAIS_363063