Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas

Rūšis

Įstatymas

Būsena

negalioja

Redakcija

2013-10-01 – 2014-04-1134 redakcijos

Pakeisti straipsniai

2, 21, 28, 29, 30, 33, 35, 36

Negalioja nuo 2020-01-01.

Įstatymas skelbtas: Žin., 2001,

Nr. 31-1010

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOSĮMONIŲ BANKROTOĮSTATYMAS

2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNISBENDROsios NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą.

2. Įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – įmonės), išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai.

3. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

4. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui ir Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui.

5. Šis įstatymas skirtas Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymui užtikrinti.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1711,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3426 (2003-07-25)

Nr. X-564 (2006-04-20)

Žin., 2006, Nr. 50-1799 (2006-05-06)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

Nr.

XI-1867,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokosPakeista šioje redakcijoje

1. Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

2. Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.

3. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.

4. Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.

5. Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.

6. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas – administratoriaus veikla: bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimas.

7. Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagal hipotekos (įkeitimo) sandorį ar priverstinės hipotekos (įkeitimo) pagrindu kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn.

8. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

9. Savininkas (savininkai) – įmonės dalyvis (dalyviai): akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

10. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d.

11. Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės, o tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, – ir jos savininko (savininkų) susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas (savininkai) prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

12. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

13. Supaprastintas bankroto procesas – teismo tvarka vykdomos įmonės bankroto procedūros, kai įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

Nr.

XI-1850,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-186 (2012-01-10)

Nr. XII-237,

2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2244 (2013-05-07)

Ankstesnė redakcija

3 straipsnis. Įmonės kreditoriai

Įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų: 1) mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti; 2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai); 3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija; 4) paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija; 5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją; 6) iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju – valstybės institucijos, administruojančios Europos Sąjungos lėšas; 7) kiti kreditoriai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2538,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

ANTRASIS SKIRSNISPAREIŠKIMAI DĖL BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO

4 straipsnis. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai

Šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Viešu paskelbimu taip pat laikomas šios informacijos paskelbimas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; Redakcija nuo 2015-01-01: 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Viešu paskelbimu taip pat laikomas šios informacijos paskelbimas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1463 (2003-04-03)

Žin., 2003, Nr. 38-1708 (2003-04-24)

Nr.

XI-1867,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

Nr. XII-208,

2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)

5 straipsnis. Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei

1. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) įmonės administracijos vadovas.

2. Esant šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti teismui likviduojamos įmonės likvidatorius.

3. Pareiškimai pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Jeigu pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teismo gautas pareiškimas.

5. Prie pareiškimo pridedami jo pagrįstumą įrodantys dokumentai.

Nr.

XI-1867,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

6 straipsnis. Kreditoriaus (kreditorių) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

1. Jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija.

2. Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos.

3. Jeigu yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 5 punkte, ir kreditorius (kreditoriai) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikiant pareiškimą teismui šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos netaikomos.

4. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei.

5. Pareiškimo teismui galima atsisakyti, iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

Nr.

XI-1867,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

7 straipsnis. Įmonės likvidatoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

1. Jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Prie pareiškimo teismui pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai bei finansinės ataskaitos (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita) nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo dienos iki pareiškimo padavimo dienos, ir įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai.

2. Įmonės bankroto administravimo išlaidos apmokamos šio įstatymo nustatyta tvarka.

3. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus likvidatorius privalo pateikti įmonės savininkui (savininkams).

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

8 straipsnis. Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

1. Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

2. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinys, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus ir įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, jeigu pareiškimas pateiktas šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu – yra pateikti įrodymai, kad įvykdyta šiame punkte nurodyta sąlyga. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai.

3. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonės vadovas privalo pateikti savininkui. Kai pareiškimą teismui teikia savininkas (savininkai), šioje dalyje nurodytus dokumentus jis (jie) privalo pateikti įmonei.

4. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. X-1557 (2008-05-22)

Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

Nr.

XI-1867,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

TREČIASIS SKIRSNISBANKROTO BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISMe

9 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bankroto bylą teisme

1. Kai įmonei

yra įteikti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje

nurodyti dokumentai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo

dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose

nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai,

praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki

kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį,

informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka,

įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Jeigu įmonės vadovas be pateisinamos

priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas

arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 10 tūkstančių litų baudą.

2. Teismas,

gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali:

1) įpareigoti

įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką

(savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio

padalinio vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus

dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą;

2) kviesti į

teismą įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką

(savininkus), įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios

įmonės vadovą, įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą, vyriausiąjį

buhalterį (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai,

kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo arba civilinės sutartys, jeigu jie

buvo atleisti iš darbo ar su jais nutrauktos civilinės sutartys per 12 mėnesių

iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir

reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu.

Šiems asmenims atvykti į teismą būtina, jiems taikomos Civilinio proceso

kodekso liudytojams nustatytos garantijos;

3) kviesti į

teismą įmonės kreditorius;

4) reikalauti iš

įmonės vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir

finansinės būklės duomenis;

5) teismo arba

suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti

bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo;

6) nustatyti

kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui.

3. Teismui

priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti

teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji

dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti

areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas,

išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu teismas

atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas,

taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Informaciją apie priimtą

pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat informaciją apie atsisakymą

iškelti bankroto bylą teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną

po teisėjo rezoliucijos priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip

pat po teismo nutarties dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Ši

informacija skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje.

Redakcija nuo 2014-01-01:

3. Teismui

priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti

teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji

dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti

areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas,

išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu teismas

atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas

atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Informaciją

apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat informaciją apie

atsisakymą iškelti bankroto bylą teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą

darbo dieną po teisėjo rezoliucijos priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

taip pat po teismo nutarties dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo.

Ši informacija skelbiama viešai specialioje interneto svetainėje.

4. Nuostoliai, atsiradę dėl nesąžiningai ir nepagrįstai pateikto

pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginami Civilinio kodekso nustatyta

tvarka.

5. Nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės

kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą ir turi teisę kreiptis į

teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių

savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Teismui kartu su prašymu turi būti

pateikiami kreditoriaus reikalavimo teisę įmonei patvirtinantys įrodymai.

6. Teismas arba

teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima

nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl

svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą,

bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jeigu teismas nusprendžia rengdamasis bylos

nagrinėjimui skirti parengiamąjį teismo posėdį, tai šis posėdis gali būti tik

vienas. Skirdamas parengiamąjį teismo posėdį teismas privalo laikytis šioje

dalyje nurodytos nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti

priėmimo terminų. Jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra

gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis iškelti

bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas

atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą

ar atsisakyti ją iškelti.

7. Bankroto byla

iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų:

1) įmonė yra

nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį

ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė viešai

paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba

neketina vykdyti įsipareigojimų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

Nr.

XI-1867,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

Nr. XI-2326,

2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6654 (2012-11-15)

10 straipsnis. Bankroto bylos iškėlimas teisme

Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta

ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

Bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė,

apygardos teismas.

Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:

įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina

kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos

iškėlimo, reikalavimus;

įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.

pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai

pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir

administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus

atvejus.

Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo:

1) paskirti įmonės

administratorių;

uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui

areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos;

3) ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti apie

iškeltą bankroto bylą juridinių asmenų registrui, šio įstatymo 11 straipsnio 10

dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, įmonei (kai nutartis

priimta rašytinio proceso tvarka, – ir kreditoriams bei administratoriui),

Lietuvos bankui, jei bankroto byla iškelta įmonei, kuri yra Lietuvos banko pagal

Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose

įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių sąraše, taip pat jei bankroto byla iškelta

draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, finansų maklerio įmonei, valdymo įmonei,

investicinei bendrovei arba akcinei bendrovei, kuri laikoma vertybinių popierių

emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną

nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinių asmenų

registrui ir per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą

įsiteisėjimo dienos: kreditoriams, visiems asmenims, išsinuomojusiems,

pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar

valdantiems įmonės turtą, Finansų ministerijai, jei įmonė yra paskolos iš

valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta valstybės

garantija, gavėja, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo

sveikatos draudimo administratoriams, kredito įstaigoms, finansų maklerio

įmonėms ir draudimo įmonėms, aptarnaujančioms šią įmonę, valstybės,

savivaldybės bankrutuojančios įmonės savininko teises ir pareigas

įgyvendinančiai institucijai;

Redakcija

nuo 2015-01-01:

3) ne vėliau

kaip kitą darbo dieną raštu pranešti apie iškeltą bankroto bylą juridinių

asmenų registrui, šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės

įgaliotai institucijai, įmonei (kai nutartis priimta rašytinio proceso tvarka,

– ir kreditoriams bei administratoriui), Lietuvos bankui, jei bankroto byla

iškelta įmonei, kuri yra Lietuvos banko pagal Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo

ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų

dalyvių sąraše, taip pat jei bankroto byla iškelta draudimo įmonei, perdraudimo

įmonei, finansų maklerio įmonei, valdymo įmonei, investicinei bendrovei arba

akcinei bendrovei, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių

popierių įstatymą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo nutarties iškelti

bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinių asmenų registrui ir per 10 dienų

nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos: kreditoriams,

visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais

pagrindais naudojantiems ar valdantiems įmonės turtą, Finansų ministerijai, jei

įmonė yra paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai

suteikta valstybės garantija, gavėja, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo

ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, kredito įstaigoms, finansų

maklerio įmonėms ir draudimo įmonėms, aptarnaujančioms šią įmonę, valstybės,

savivaldybės bankrutuojančios įmonės savininko teises ir pareigas

įgyvendinančiai institucijai;

4) pranešti

kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti

turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto

bylos iškėlimą ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti šių bylų

nagrinėjimą. Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams,

jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių

civiliniai ieškiniai, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti

nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus. Pranešti

ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose

bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir proceso įstatymo

nustatytais atvejais perimti turto arešto dokumentus. Pranešti antstolių

kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios

įmonės ar dėl jos turto arešto;

nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti

bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti

savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos;

6) nustatyti laikotarpį, ne

ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo

dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui

įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą

įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus;

7) pagal

administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti lėšų sumą, kurią

administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo

išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins

administravimo išlaidų sąmatą. Administratorius šiame punkte nurodytą sąmatą turi

pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą

įsiteisėjimo dienos.

5. Tais

atvejais, kai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami kreditoriaus

civiliniai ieškiniai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, laikoma, kad

šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyti terminai dėl perduotų ieškinių

nepraleisti. Šie kreditorių ieškiniai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui gali

būti perduodami teismo nutartimi per visą bankroto proceso vykdymo laikotarpį,

iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės

pabaigos.

Teismas arba teisėjas šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus

gali pavesti atlikti įmonės administratoriui.

7. Įsiteisėjus

teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą:

įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal

balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos

duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais,

kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per

tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo

turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu

asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti

administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba

perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali

skirti jam iki 10 tūkstančių litų baudą;

įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius,

įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės

valdybos nariais ir vadovu. Šiems asmenims nemokama išeitinė išmoka ir

kompensacijos, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Šie

asmenys ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio

padalinio vadovas, įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas

teikusios įmonės vadovas privalo per visą bankroto procesą teismo reikalavimu

teikti visą bankroto procesui reikalingą informaciją;

3) draudžiama

vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo,

įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą,

išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus

priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas

pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo

nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų

už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas.

Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties

galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka;

4) jeigu per 30

dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos

administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų

sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp

jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios

įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties

atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta

tvarka. Jeigu įmonės valdymo organai administratoriui perdavė ne visus duomenis

apie įmonės sudarytas sutartis, prisiimtus įsipareigojimus ir su įmonės

sudarytomis sutartimis susijusius dokumentus, šiame punkte nustatytas pranešimo

suinteresuotiems asmenims apie tokių sutarčių nevykdymą terminas pradedamas

skaičiuoti nuo duomenų apie šias sutartis ar įsipareigojimus ir dokumentų

gavimo dienos;

5) įmonė turi teisę vykdyti

ūkinę komercinę veiklą, jeigu jos veiklos rezultatas mažina balanse rodomus

nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms

išlaidoms. Visi atsiskaitymai, susiję su ūkine komercine veikla, vykdomi per

vieną atsiskaitymams, susijusiems su ūkine komercine veikla, skirtą įmonės

sąskaitą (toliau – įmonės komercinė sąskaita), iš kurios negali būti vykdomi

atsiskaitymai su kreditoriais šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų

privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, mokesčiai mokami ir gali būti išieškomi iš lėšų,

esančių įmonės komercinėje sąskaitoje, įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu dėl

ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir

įsipareigojimų, jie teikiami tvirtinti teismui ir tenkinami šio įstatymo 35

straipsnyje nustatyta tvarka tik nutraukus ūkinę komercinę veiklą. Jeigu nutraukus

ūkinę komercinę veiklą įmonės komercinėje sąskaitoje lieka lėšų, jos pervedamos

į šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytą kreditorių sąskaitą.

Likusios lėšos gali būti pervedamos į šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 5

punkte nurodytą sąskaitą tik tada, kai sumokėti dėl įmonės ūkinės komercinės

veiklos atsiradę mokesčiai ir kitos privalomosios įmokos;

6) teismas kreditorių

prašymu gali nustatyti įmonės ūkinės komercinės veiklos ir disponavimo

įmonės turtu, kurį be teismo leidimo draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti,

juo laiduoti, garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip jį

perleisti (perduoti), apribojimus;

įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

teismas arba teisėjas turi raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti

juridinių asmenų registrui apie įsiteisėjusią nutartį iškelti bankroto bylą ir

paskirto administratoriaus duomenis (vardą, pavardę (pavadinimą), asmens kodą

(juridinio asmens kodą), gyvenamąją vietą (buveinę). Teismas arba teisėjas

šiuos veiksmus gali pavesti atlikti administratoriui;

9) teismas arba

teisėjas įsiteisėjusios nutarties iškelti įmonei bankroto bylą nuorašą, jeigu

yra galimybė, įteikia administratoriui šios nutarties įsiteisėjimo dieną kartu

su įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose nurodyti jų adresai,

įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų

ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui

dienos finansinių ataskaitų rinkinio, informacijos apie įmonei teismuose

iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus

įsipareigojimus kopijomis arba tą pačią dieną išsiunčia administratoriui

nurodytus dokumentus registruotu laišku arba per kurjerius. Administratorius ne

vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodytų dokumentų gavimo dienos privalo

atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę, nurodytą teismo nutartyje iškelti

įmonei bankroto bylą, ir organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir

apsaugą. Jeigu administratorių, pateikusį įsiteisėjusios nutarties iškelti

įmonei bankroto bylą nuorašą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,

atsisakoma įleisti į įmonės buveinę ir (ar) kitas įmonei nuosavybės teise ir

(ar) kita teise priklausančias patalpas (teritorijas), administratorius

kviečia policijos pareigūną ir jo akivaizdoje atidaro nurodytas patalpas

(teritorijas). Administratoriaus pakviestas policijos pareigūnas privalo

atvykti. Teismas arba teisėjas asmeniui, trukdžiusiam administratoriui atlikti

šiame punkte nurodytus veiksmus, gali skirti iki 10 tūkstančių litų baudą.

8. Atskirasis

skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą, paskirti, laikinai pavaduoti arba

atstatydinti administratorių Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti

išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo bylos medžiagos gavimo Lietuvos

apeliaciniame teisme dienos. Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti

paduoti per 7 darbo dienas nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo

dalyvaujantiems byloje asmenims dienos. Lietuvos apeliacinis teismas,

panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti

nutarties ją iškelti. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir

kasacine tvarka neskundžiama.

Redakcija

nuo 2015-01-01:

8. Atskirasis

skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą, neskirti šio įstatymo

11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parinkto asmens

administratoriumi, laikinai pavaduoti arba atstatydinti administratorių

Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14

dienų nuo bylos medžiagos gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos.

Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti paduoti per 7 darbo dienas

nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo dalyvaujantiems byloje asmenims dienos.

Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto

bylą, negali priimti nutarties ją iškelti. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

9. Teismas turi teisę priimti

tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio

4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis

pripažįsta svarbiomis. Kai kreditorių reikalavimus nustatantis arbitražo

sprendimas priimtas po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino,

teismas tvirtina kreditorių reikalavimus kaip kreditorių sąrašo ir jų

reikalavimų patikslinimą, jeigu tie kreditorių reikalavimai nebuvo patvirtinti

anksčiau. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto

bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte

nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba

sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos.

10. Kai teismas daro pakankamai pagrįstą

prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo

išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama šio įstatymo

13¹ straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso

tvarka. Teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto

ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti

sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Ši suma negali

viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų

(toliau – MMA) sumos. Bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto

bankroto proceso tvarka, kai:

1) teismas

pasiūlo asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą šioje dalyje nurodytą teismo

nustatyto dydžio sumą ir šis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo

nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmoka šią teismo

nustatyto dydžio sumą. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra

naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir

administravimo išlaidoms apmokėti;

2) šio įstatymo

3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas

kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir pasiūlė

administratoriaus kandidatūrą bei pateikė administratoriaus sutikimą

administruoti įmonę, prisiimant riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta

lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą

apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš

administratoriaus lėšų (toliau – rizika). Jeigu dėl prisiėmusio riziką

administratoriaus veiklos (surasto, prisiteisto turto ar išieškotų

beviltiškomis laikytų skolų įmonei) gaunama lėšų, šios lėšos naudojamos šio

įstatymo 13¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu šiame punkte

nurodytu atveju faktiškai patirtos išlaidos, iš jų ir administratoriaus

atlyginimas, viršija teismo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje

nustatytą sumą, teisėjas, nagrinėjantis bankroto bylą, administratoriaus

prašymu gali patikslinti administravimo išlaidų sąmatą, kuri gali būti didesnė

negu šioje dalyje nustatyta 25 MMA suma, bet bendra bankroto administratoriaus

išlaidų suma taikant supaprastintą bankroto procesą negali būti didesnė negu 40

MMA;

3) šio įstatymo

3 straipsnio 2 punkte nurodytas kreditorius pateikė pareiškimą iškelti

įmonei bankroto bylą dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais,

reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo,

susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Dėl

teismo nustatytos sumos, reikalingos teismo ir administravimo išlaidoms

apmokėti, išieškojimo iš šio straipsnio 11 dalyje nurodytų asmenų į teismą

kreipiasi administratorius.

11. Kreditorius,

įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar

prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba

3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms

apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir

išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui

įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo

išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei

tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako

solidariai.

12. Neteko

galios nuo 2013-10-01.

13. Nutartis

iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka,

įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta.

14. Teismas gali apriboti

asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens

vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo

privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo,

po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar)

dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip

trukdė procedūroms. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo

(nutarties) apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens

vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos

informuoja juridinių asmenų registrą apie šį asmenį juridinių asmenų registro

nuostatuose nustatyta tvarka, nurodydamas sprendimo (nutarties) priėmimo ir

įsiteisėjimo datas, asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir terminą, per kurį šis

asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo

pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir nutarties, kuria asmeniui

apribota teisė eiti šioje dalyje nurodytas pareigas, kopiją pateikia šio

įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai

institucijai. Ši institucija sudaro fizinių asmenų, kuriems draudžiama dėl

šioje dalyje nurodytos priežasties eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio

asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašą. Į

šį sąrašą asmenys įrašomi ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo teismo

nutarties gavimo dienos. Šiame sąraše nurodomi tokie duomenys: fizinio

asmens vardas, pavardė, gimimo data, teismo sprendimo (nutarties) priėmimo

data, terminas, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus

juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Šis

sąrašas skelbiamas viešai šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos

Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

Redakcija

nuo 2015-01-01:

14.

Teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar)

privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo

nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl

bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo

neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą

informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Teismas informaciją apie tai, kad

asmeniui apribota teisė eiti šioje dalyje nurodytas pareigas, ne vėliau kaip

kitą darbo dieną nuo sprendimo (nutarties) apriboti šią teisę įsiteisėjimo

dienos turi pateikti šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai

Vyriausybės įgaliotai institucijai. Ši institucija turi sudaryti fizinių

asmenų, kuriems draudžiama dėl šioje dalyje nurodytos priežasties eiti viešojo

ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo

organo nariu, sąrašą. Į šį sąrašą asmenys įrašomi ne vėliau kaip per 2 darbo

dienas nuo teismo informacijos gavimo dienos. Šiame sąraše turi būti nurodyti

tokie duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, teismo sprendimo (nutarties)

priėmimo data, terminas, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar)

privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo

nariu. Šis sąrašas turi būti skelbiamas viešai šio įstatymo 11 straipsnio 12

dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200,

2002-11-19, Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. IX-1332,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19)

Nr. IX-1463,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1708 (2003-04-24)

Nr. IX-1600,

2003-06-05, Žin., 2003, Nr. 61-2757 (2003-06-27)

Nr. IX-2129,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 61-2185 (2004-04-27)

Nr. IX-2538,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)

Nr. X-564 (2006-04-20)

Žin., 2006, Nr. 50-1799 (2006-05-06)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

Nr. XI-1486,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)

Nr. XI-1695,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6841 (2011-12-01)

Nr.

XI-1867,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06)

Nr. XI-2092,

2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3935 (2012-06-30)

Nr. XII-208,

2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 36-1725 (2013-04-06)

Nr. XII-237,

2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2244 (2013-05-07)

11 straipsnis. Įmonės administratorius

1. Įmonės administratorius

(toliau – administratorius) – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar

kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi

Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos

valstybėse narėse teisėmis, (toliau – fizinis asmuo) ar Lietuvos Respublikoje

įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos

valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas) (toliau – juridinis

asmuo), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę

įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta

tvarka. Administratorius, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo

paslaugas, negali atlikti įmonių bankroto procedūrų nuo nurodytos teisės

netekimo dienos.

Asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei,

pasiūlo teismui administratoriaus kandidatūrą. Tuo atveju, kai

pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei teikia įmonės darbuotojai

ir jie nepasiūlo administratoriaus kandidatūros, administratoriaus kandidatūrą

Vyriausybės nustatyta tvarka turi pasiūlyti šio straipsnio 10 dalyje nurodyta

Vyriausybės įgaliota institucija. Administratoriaus kandidatūrą gali

pasiūlyti ir kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys. Teismas

gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą

(kandidatūras) ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą,

jeigu teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka šio įstatymo

reikalavimų. Skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas Vyriausybės

nustatyta tvarka privalo suderinti su šio straipsnio 10 dalyje nurodyta

Vyriausybės įgaliota institucija. Administratoriaus – fizinio asmens mirties

atveju kito skiriamo administratoriaus kandidatūrą ne vėliau kaip per 3 darbo

dienas nuo sužinojimo apie administratoriaus mirtį dienos teismui pasiūlo šio

straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, kurios atstovai

ir įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas, jeigu jis išrinktas, dalyvauja

naujam paskirtam administratoriui perimant įmonės turtą ir dokumentus. Šiuo atveju

teismas priima nutartį dėl administratoriaus paskyrimo ne vėliau kaip per 3

darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlymo gavimo dienos ir

ši teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.

Administratorius:

teisės aktų nustatyta tvarka juridinių asmenų registrui pateikia duomenų ir

dokumentų pakeitimus apie bankrutuojančią įmonę;

perduoda šio straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai

duomenis apie įmonės bankroto procesą;

šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir

juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja;

užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą;

atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir

atsiskaityti su kreditoriais (toliau – kreditorių sąskaita). Pagrindas

kreditorių sąskaitai atidaryti yra teismo nutartis iškelti bankroto bylą arba

kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka.

Kreditorių sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik teismo ir

administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams šio įstatymo

nustatyta tvarka tenkinti. Visos bankroto proceso metu grynaisiais pinigais

gautos įmonės lėšos į kreditorių sąskaitą turi būti įneštos ne vėliau kaip per

2 darbo dienas nuo jų gavimo. Kreditorių reikalavimai šio įstatymo nustatyta

tvarka tenkinami tik iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų ir negali būti

tenkinami grynaisiais pinigais;

vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai;

sudaro terminuotas įmonės turto nuomos sutartis, kuriose nuomos sutarties

pabaigos diena turi būti šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo diena;

8) ne vėliau

kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos

patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių

laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme

pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir

(arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su

kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra

tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl

bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius

sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte

nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne

ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Prašymo pripažinti bankrotą

tyčiniu pateikimas teismui neatleidžia administratoriaus nuo pareigos

patikrinti visus sandorius, sudarytus per šiame punkte nurodytą laikotarpį, ir

pareikšti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais;

9) atstovauja

arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių

susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę

komercinę veiklą;

10) pagal

kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos

dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau

kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę

pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių

susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais

– arbitraže ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Teismas

administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą;

11) priima ir

atleidžia darbuotojus Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka;

12) teisės aktų

nustatyta tvarka pateikia Garantinio fondo administratoriui paraišką skirti

lėšas iš Garantinio fondo;

13) per

laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės

sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir

naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo,

jeigu įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo

teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša

suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių

vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys;

14) gina visų

kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja

ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus;

15) teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje

nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos

statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje

nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas

teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie

bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją

šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais;

16) organizuoja

ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant

bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto

proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių

finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos

finansines ataskaitas. Tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių

deklaracijų ir kitų dokumentų, administratorius privalo suteikti galimybę

atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentų patikrinimus ir revizijas

duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose

dokumentuose, nustatyti;

17) šaukia

kreditorių susirinkimus;

18) praneša

įmonės savininkui (savininkams), kai dėl taikos sutarties sudarymo yra būtini

jų nutarimai;

19) turi teisę

gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo

fondo administravimo įstaigų, Lietuvos statistikos departamento, valstybės

įmonės Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų

ir kitų kredito įstaigų, finansų ir draudimo įmonių, teisės aktų nustatyta

tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios ar

bankrutavusios įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, buvusius ir esamus

darbuotojus, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų

asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo

aktų ir pan. nuorašus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės

atsakomybės, turi teisę neatlygintinai gauti duomenis iš institucijų, kurios

teisės aktų nustatyta tvarka registruoja turtą (vertybinius popierius), apie

jos savininko (savininkų) vardu registruotą turtą (vertybinius popierius), iš

bankų, kitų kredito įstaigų ir draudimo įmonių – apie jų turimas arba

priklausančias gauti pinigų sumas;

20) vykdo kitus

teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus;

21) pateikia

žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar

susirgimų profesine liga dokumentus ir žalos atlyginimo gavėjų duomenis jų

gyvenamosios vietos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams

skyriams, kai įstatymo numatytais atvejais žalos atlyginimo mokėjimas pereina

valstybei;

22) pateikia

Žemės ūkio ministerijai dokumentus dėl lėšų skyrimo fizinių ir juridinių asmenų

reikalavimams apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;

23) imasi

priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, išskyrus tą skolos dalį, dėl

kurios pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo)

įskaitymo nuostatas pateiktas prašymas įskaityti priešpriešinius vienarūšius

reikalavimus;

24)

pateikia prašymą teismui (teismams) dėl jo atstatydinimo iš visų jo

administruojamų įmonių administratoriaus pareigų ne vėliau kaip kitą darbo

dieną po tos dienos, kai sužinojo apie teisės teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas netekimą. Tą pačią dieną šio prašymo kopiją pateikia

visiems jo administruojamų įmonių kreditorių susirinkimo pirmininkams;

25) teikia tvirtinti savo veiklos

ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir kreditorių susirinkimui

pareikalavus – kitas savo veiklos ataskaitas. Pirmajam kreditorių susirinkimui

pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta

informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus;

buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso

metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir

ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo

eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto

sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą;

ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių

laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo

įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per

paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant

jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties

iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią

leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta

bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą;

ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas;

kita kreditoriams svarbi informacija.

Administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla,

kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius

– juridinis asmuo, jo organų narys), asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės

aktus neturi teisės būti vadovu, įmonės ar šią įmonę patronuojančios arba šios

įmonės dukterinės įmonės savininkas, jos valdymo organų narys, vadovas, jo

pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės

apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, akcininkas, nuosavybės teise turintis

arba turėjęs per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo

daugiau kaip 10 procentų įmonės arba ją patronuojančios ar šios įmonės

dukterinės įmonės akcijų, taip pat sutuoktinis, giminystės (tiesiosios

aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei

netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės

ryšiais su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju susijęs asmuo. Šie apribojimai

taikomi ir šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie dirbo įmonėje ir buvo

atleisti iš pareigų per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo.

Administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Juridinio asmens, turinčio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas,

vadovui, jo pavaduotojams (direktoriams), vyriausiajam buhalteriui

(buhalteriui), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovui, juridinio

asmens organo nariams, juridinio asmens dalyviams taikomi šioje dalyje

administratoriui nustatyti apribojimai.

Kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu

sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį.

Įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie

atsirado dėl jo ir (arba) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo

vykdymo.

Nutartį dėl administratoriaus laikino pavadavimo jo laikino nedarbingumo ar

kitais atvejais, kai jis laikinai negali eiti savo pareigų, priima teismas

administratoriaus teikimu, kreditorių susirinkimo pirmininko pritarimu. Jeigu

administratorius dėl ligos negali kreiptis į teismą, nutartį dėl jo laikino

pavadavimo laikino nedarbingumo atveju priima teismas kreditorių susirinkimo

pirmininko teikimu.

8. Teismas administratorių iš

pareigų gali atstatydinti šiais atvejais:

kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo;

kai įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) ar šio įstatymo 21 straipsnio 2

dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi

dėl administratoriaus atstatydinimo. Šiuo atveju teismas ne vėliau kaip per 15

dienų nuo kreipimosi dienos priima nutartimi sprendimą dėl administratoriaus

atstatydinimo ir, jeigu administratorius atstatydinamas, šio įstatymo nustatyta

tvarka paskiria kitą administratorių. Teismas netenkina prašymo dėl

administratoriaus atstatydinimo, jeigu nustato, kad kreditorių susirinkimo

(komiteto) sprendimas atstatydinti administratorių buvo priimtas pažeidžiant

įstatyme nustatytą kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimų priėmimo tvarką,

ar prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai)

neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos arba

jeigu patenkinus prašymą būtų pažeisti kreditorių susirinkimo (komiteto)

sprendimui nepritarusių, kreditorių susirinkime (komitete) nedalyvavusių ar

prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas. Kreditoriaus

prašymu teismas gali pripažinti nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo ir

naujo administratoriaus paskyrimo skubiai vykdytina;

kai administratorius šio straipsnio 3 dalies 24 punkte nustatyta tvarka

pateikia teismui prašymą dėl jo atstatydinimo arba įmonės kreditorių

susirinkimo pirmininkas šio įstatymo 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka

kreipiasi dėl praradusio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas

administratoriaus atstatydinimo ir kito administratoriaus paskyrimo arba iš

kitų šaltinių teismas gauna informaciją, kad administratorius neteko teisės

teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Teismas ne vėliau kaip per 15

dienų nuo informacijos gavimo dienos priima nutartį dėl administratoriaus

atstatydinimo iš visų jo administruojamų įmonių, į kurias šis teismas jį buvo

paskyręs, ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria kitą (kitus)

administratorių (administratorius).

Teismas, atstatydinęs administratorių ir paskyręs kitą administratorių, nurodo

terminą, per kurį buvęs administratorius privalo perduoti naujai paskirtam

administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų

dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Jeigu atstatydintas administratorius be

pateisinamos priežasties per nustatytą laiką neperduoda įmonės turto ir

dokumentų ar perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba

teisėjas gali skirti atstatydintam administratoriui (kai administratorius –

juridinis asmuo, jo vadovui) iki 10 tūkstančių litų baudą.

10.

Administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą

skelbti leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ teikia

Vyriausybės įgaliota institucija.

Redakcija nuo 2014-01-01:

10.

Administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo

interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija.

11.

Administratorius (fizinis asmuo) privalo:

laikytis teisės aktų ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio

kodekso reikalavimų;

nuolat tobulinti kvalifikaciją.

12.

Administratorius (juridinis asmuo) privalo užtikrinti jo darbuotojų ar savininko,

kai juridinis asmuo yra individuali įmonė, ar tikrųjų narių, kai juridinis

asmuo yra ūkinė bendrija, turinčių teisę teikti bankroto administravimo

paslaugas, nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą.

13.

Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir

bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims

padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu.

14.

Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties

galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais

veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto

procedūras, padarytą žalą.

15.

Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu

administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai

(veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių

bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei

atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas,

atlyginti žalą pateikimas.

16.

Administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu

draudžiamas sudarant administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės

draudimo sutartį. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo draudėjas yra administratorius. Administratoriaus

profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma

yra 200 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 litų visiems

draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo

įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus šio straipsnio nustatytai

minimaliai draudimo sumai, administratorius privalo per vieną mėnesį

apsidrausti civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo

suma.

17.

Administratorius gali pats papildomai draustis administratoriaus profesinės

civilinės atsakomybės draudimu už vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių

bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą.

18.

Draudikas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti

administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo

sudaryti administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo

draudimo sutartį su administratoriumi, pateikusiu prašymą ir visus šiai

sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus. Administratorių profesinės civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

19.

Administratorius, siekdamas administruoti bankrutuojančią ar bankrutavusią

įmonę, privalo teismui, kreditorių susirinkimui, kai įmonės bankroto procedūros

vykdomos ne teismo tvarka, ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai

Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti Administratoriaus profesinės

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją.

20. Draudimo

sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (arba) jo darbuotojų neteisėtais

veiksmais vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras

padarytą žalą, viršijančią tūkstantį litų, atlygina draudikas, išmokėdamas

draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Jeigu draudimo išmokos nepakanka

visai žalai atlyginti, žalą padaręs administratorius atlygina faktinės žalos

dydžio ir draudimo išmokos skirtumą.

Straipsnio redakcija nuo

2015-01-01:

11 straipsnis. Įmonės administratorius

Įmonės administratorius (toliau – administratorius) – tai teismo paskirtas

Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos

ekonominės erdvės valstybės pilietis,

kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam

suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, (toliau –

fizinis asmuo) ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos

Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens

padalinys (filialas) (toliau – juridinis asmuo), turintis teisę teikti bankroto

administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu

susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Administratorius, netekęs teisės teikti

įmonių bankroto administravimo paslaugas, negali atlikti įmonių bankroto

procedūrų nuo nurodytos teisės netekimo dienos.

Administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶

straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka

pateikusių sutikimus-deklaracijas administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka

teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – programa), sukurta vadovaujantis

Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis

(toliau – taisyklės). Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka,

įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, veiklos rūšį, bankroto

proceso vykdymo ypatumus (įmonė, kuriai iškeliama bankroto byla, gali

priklausyti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės (kitų

valstybių) jurisdikcijai arba jos turtas yra daugiau negu vienoje valstybėje,

arba jos kreditoriai yra daugiau negu vienos valstybės teritorijoje, įmonė nėra

nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, supaprastintas bankroto procesas, kai

administravimo išlaidoms skirtą sumą įmoka bankrotą inicijuojantis asmuo,

supaprastintas bankroto procesas, kai bankrotą inicijuoja darbuotojai, yra kitų

šiame įstatyme ir (ar) kituose įstatymuose nustatytų bankroto proceso ypatumų,

kuriems esant specialiųjų žinių, patirties turėjimas gali būti privalumas) ir į

šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašytus

asmenis apibūdinančius kriterijus: darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka

vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą,

viešą įspėjimą), sutikimo-deklaracijos administruoti įmonę (įmones) pateikimo

būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę (įmones), kai duotas šio

straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sutikimas. Jeigu parenkant

administratorių asmenų, pateikusių šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus

sutikimus-deklaracijas administruoti įmonę (įmones), nėra arba asmenų,

pateikusių sutikimus-deklaracijas administruoti įmonę (įmones), kriterijų

reikšmės neatitinka įmonės, kuriai parenkamas administratorius, kriterijų

reikšmių pagal taisyklėse nustatytą administratoriaus ir įmonės kriterijų

atitiktį ir suderinamumą, administratoriaus kandidatūra parenkama iš šio

straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus sutikimus pateikusių asmenų.

Parinktam asmeniui pasiūloma pateikti sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę

(įmones). Pateikęs sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę (įmones) asmuo

paskiriamas įmonės administratoriumi, jeigu sutikime-deklaracijoje nenurodomi

šio straipsnio 6 dalyje numatyti

apribojimai, dėl kurių šis asmuo negali būti paskirtas įmonės

administratoriumi. Sutikimo-deklaracijos administruoti įmonę (įmones)

nepateikimas laikomas atsisakymu administruoti įmonę (įmones) ir yra vienas iš

šioje dalyje nustatytų kriterijų, vertinamų parenkant administratoriaus

kandidatūrą kitoms įmonėms (išskyrus atvejus, kai administruoti įmonę (įmones)

atsisakoma dėl objektyvių aplinkybių). Įmonę ir asmenį apibūdinančių kriterijų

reikšmės, reikalaujamos atrenkant administratorių, nustatomos taisyklėse. Teismas paskiria programa atrinktą asmenį įmonės

administratoriumi, įsitikinęs, kad šis asmuo giminystės, svainystės ar

partnerystės ryšiais nesusijęs su

bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju, kaip

nurodyta šio straipsnio 6 dalyje. Vykdant bankroto procesą ne

teismo tvarka, šio straipsnio nuostatos dėl administratoriaus atrankos

naudojantis programa netaikomos. Administratorius kreditorių susirinkimo

sprendimu paskiriamas iš asmenų, įrašytų į šio įstatymo 11⁶

straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, pateikusių kreditorių susirinkimui šio

straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį sutikimą-deklaraciją

administruoti įmonę (įmones).

3. Asmuo,

įrašytas į šio

įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, gali pateikti

sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę (įmones) šiais (vienu arba abiem)

būdais:

1) ne vėliau

kaip per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos

informacijos apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo paskelbimo

specialioje interneto svetainėje dienos, taip

pat nuo šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos

informacijos apie įmonę, kurią administravęs asmuo neteko teisės teikti

bankroto administravimo paslaugas ar atstatydinamas dėl kitų priežasčių, arba

informacijos, kad teismas motyvuota nutartimi nepaskyrė programa atrinkto

asmens įmonės administratoriumi, paskelbimo šios institucijos interneto svetainėje

dienos, šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai

institucijai pateikti sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę, kurioje

nurodoma, ar nėra šio straipsnio 6 dalyje nurodytų

apribojimų, dėl kurių asmuo negali būti paskirtas įmonės, kuriai turi būti

paskirtas administratorius, administratoriumi. Šis sutikimo-deklaracijos

administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdas, kaip vienas iš administratorių

atrankos kriterijų, yra prioritetinis, palyginti su šios dalies 2 punkte

nurodytu sutikimo pateikimo būdu, išskyrus atvejus, kai įmonė, kuriai

parenkamas administratorius, pasižymi tais veiklos rūšies arba bankroto proceso

vykdymo ypatumais, kuriems administruoti pateiktas šios dalies 2 punkte

nurodytas sutikimas;

2) pateikti šio

straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai rašytinį

sutikimą taisyklėse nustatyta tvarka dalyvauti kandidatų būti paskirtam ne

trumpesnį kaip 6 mėnesių nepertraukiamą, sutikime nurodytą laikotarpį bet kurių

(visų) įmonių ir (ar) pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo

ypatumus išskirtų įmonių administratoriumi atrankoje. Pagal veiklos rūšies arba

bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtų įmonių aprašą tvirtina Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija.

4. Teismas,

šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parinkęs administratoriaus

kandidatūrą, priima nutartį dėl administratoriaus paskyrimo. Teismo nutartis

paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota. Teismas

motyvuota nutartimi atsisako paskirti programa atrinktą asmenį, jeigu

paaiškėja, kad sutikime-deklaracijoje administruoti įmonę (įmones) buvo

pateikti neteisingi duomenys ir (ar) teisėjas nustato, kad programa

atrinktas asmuo su juo yra susijęs giminystės, svainystės ar partnerystės

ryšiais ir dėl to asmuo negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto

byla, administratoriumi. Teismo nutartis neskirti atrinkto asmens

administratoriumi gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Priėmęs nutartį

neskirti parinkto asmens administratoriumi, teismas nedelsdamas apie tai praneša

šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, o

ši ne vėliau kaip kitą darbo dieną savo interneto svetainėje paskelbia

informaciją apie tai, kad motyvuota teismo nutartimi programa atrinktas asmuo

įmonės administratoriumi nepaskirtas ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyta

tvarka bus parenkama kita administratoriaus kandidatūra.

Administratorius:

teisės aktų nustatyta tvarka juridinių asmenų registrui pateikia duomenų ir

dokumentų pakeitimus apie bankrutuojančią įmonę;

2) perduoda šio

straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie

įmonės bankroto procesą;

šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir

juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja;

užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą;

atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir

atsiskaityti su kreditoriais (toliau – kreditorių sąskaita). Pagrindas

kreditorių sąskaitai atidaryti yra teismo nutartis iškelti bankroto bylą arba

kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka.

Kreditorių sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik teismo ir

administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams šio įstatymo nustatyta

tvarka tenkinti. Visos bankroto proceso metu grynaisiais pinigais gautos įmonės

lėšos į kreditorių sąskaitą turi būti įneštos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas

nuo jų gavimo. Kreditorių reikalavimai šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinami

tik iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų ir negali būti tenkinami grynaisiais

pinigais;

vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai;

sudaro terminuotas įmonės turto nuomos sutartis, kuriose nuomos sutarties

pabaigos diena turi būti šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo diena;

8) ne vėliau

kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos

patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių

laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme

pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir

(arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su

kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra

tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl

bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie

sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali

pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Prašymo pripažinti

bankrotą tyčiniu pateikimas teismui neatleidžia administratoriaus nuo pareigos

patikrinti visus sandorius, sudarytus per šiame punkte nurodytą laikotarpį, ir

pareikšti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais;

9) atstovauja

arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių

susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę

komercinę veiklą;

10) pagal

kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos

dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau

kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę

pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių

susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais

atvejais – arbitraže ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Teismas

administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą;

11) priima ir

atleidžia darbuotojus Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka;

12) teisės aktų

nustatyta tvarka pateikia Garantinio fondo administratoriui paraišką skirti

lėšas iš Garantinio fondo;

13) per

laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės

sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir

naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo,

jeigu įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo

teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša

suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių

vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys;

14) gina visų kreditorių,

taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka

būtinus bankroto proceso darbus;

15)

teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 10 dalyje nurodytos

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos

departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 10 dalyje nurodytai

Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat

kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos

eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir

kitų įstatymų nustatytais atvejais;