Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas

Rūšis
Įstatymas
Būsena
negalioja
Redakcija
1996-04-17 – 1997-06-305 redakcijos

Negalioja nuo 2004-01-01.

@D1=19941025;D2=19960417;D3=19960515

@D1=19941025;D2=19960417;D3=19960515

1. Parlamentas,; Įstatymas; {#96CPAA1289 ;} Nr.; 1-1289, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-987 (96.05.08); LIETUVOS; RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS ĮSTATYMO 6 IR; 15 STRAIPSNIŲ; PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS; *** Pabaiga ***; LIETUVOS RESPUBLIKOS; VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS; ĮSTATYMAS; 1994 m. spalio 25 d. Nr.I-614; Vilnius; I

SKIRSNISBENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos

(toliau - Darbo inspekcija) uždavinius, funkcijas, struktūrą, darbo inspektorių teises, pareigas, atsakomybę, tikrinimų vykdymo tvarką ir darbo organizavimą.

2 straipsnis. Darbo inspekcija yra valstybinė kontrolės įstaiga, veikianti prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Darbo inspekcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Darbo inspekcija finansuojama iš valstybės biudžeto.

3 straipsnis.

Darbo inspekcija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat kitais norminiais aktais, reglamentuojančiais darbo san- tykius ir darbų saugą.

4 straipsnis. Darbo inspekcijos veikla pagal kompetenciją apima: 1) Lietuvos Respublikos teritorijoje esančias įmones, įstaigas ir organizacijas

(toliau - įmonės), nesvarbu, koks jų pavaldumas ir nuosavybės formos; 2) užsienio kapitalo įmones, esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje, įmones, kuriose įstatinio kapitalo dalis priklauso užsienio investitoriui (bendras įmones), esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse sutartyse; 3) įmones, esančias užsienyje (kitų valstybių teritorijoje), bet priklausančias Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse sutartyse (susitarimuose). Krašto apsaugos, vidaus reikalų, valstybės saugumo sistemų įmonių inspektavimo darbo santykių ir darbų saugos srityse tvarka, suderinus su šiomis institucijomis, nustatoma Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose (toliau - Nuostatai), kuriuos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Darbo inspekcija tam tikruose objektuose nekontroliuoja tų darbų saugos sričių, kurias kontroliuoti pavesta kitoms specializuotoms inspekcijoms. Kitų inspekcijų, valstybinių tarnybų kompetenciją darbų saugos klausimais jų kontroliuojamose įmonėse, vadovaudamasi potencialiai pavojingų techninių įrenginių būtinosios priežiūros taisyklėmis, kitais darbų saugos norminiais aktais, nustato šių inspekcijų ir tarnybų nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

II SKIRSNISDARBO

INSPEKCIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

5 straipsnis. Pagrindiniai

Darbo inspekcijos uždaviniai: vykdyti valstybinę darbų saugos politiką, kad būtų užtikrinta darbų saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija; kontroliuoti, ar laikomasi darbo ir darbų saugos įstatymų, kitų šiuos klausimus reglamentuojančių norminių aktų.

6 straipsnis.

Darbo inspekcija:

1) tikrina,

kaip įmonėse laikomasi darbo, darbų saugos

įstatymų (Darbo

sutarties, Žmonių saugos darbe, Darbo

apmokėjimo,

Atostogų, Bedarbių rėmimo, Kolektyvinių susitarimų

ir sutarčių),

taip pat kitų su šiais klausimais susijusių

norminių aktų.

Tikrindama, kaip laikomasi Bedarbių rėmimo

įstatymo, Darbo

inspekcija kontroliuoja, kaip darbdaviai laikosi

šiame įstatyme

nustatytos darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo

tvarkos.

Darbo

inspekcija teikia išvadas sprendžiant teismuose

ginčus darbo ir

darbų saugos klausimais;

2)

konsultuoja ir teikia informaciją darbdaviams bei jų

organizacijoms,

įmonių darbų saugos tarnyboms, darbuotojams,

profesinėms

sąjungoms darbo, darbų saugos, kolektyvinių sutarčių

ir kolektyvinių

susitarimų sudarymo ir vykdymo klausimais;

3) tikrina,

ar įmonėse eksploatuojamos darbo priemonės,

taip pat darbo

sąlygos atitinka norminių aktų reikalavimus bei

kaip fiziniai

ir juridiniai asmenys laikosi nustatytos

potencialiai

pavojingų įrenginių priežiūros tvarkos;

4)

tikrina, kaip įmonėse darbuotojai aprūpinami

bendrosiomis ir

individualiosiomis saugos darbe priemonėmis,

nemokamų

medicininių adaptogeninių preparatų išdavimą, taip pat

tikrina, ar

darbdaviai sudaro sąlygas ir reikalauja, kad

darbuotojai,

kuriems privaloma tikrintis sveikatą, laiku ją

pasitikrintų;

5) Nuostatuose

nustatyta tvarka:

atlieka

naujai kuriamų darbo priemonių, taip pat saugos

darbe priemonių

projektų ekspertizes ir pateikia išvadas dėl šių

projektų

atitikimo darbų saugos reikalavimams, pagal darbo

priemonių, saugos

darbe priemonių pavyzdžių bandymų rezultatus

išduoda įmonėms

leidimus priemonių gamybai;

nustato

paslaugų teikimo įmonėms darbų saugos klausimais

(mokymo ir

atestavimo, konsultavimo, techninių paslaugų) tvarką,

išduoda

juridiniams ir fiziniams asmenims leidimus tokioms

paslaugoms teikti;

išduoda

leidimus kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų

gavybos ir

perdirbimo, geologinio gręžimo, seismo žvalgybos,

degiųjų dujų,

chemijos, naftos perdirbimo darbams, taip pat

technologiniams

procesams, kuriems vykstant galimi sprogimo,

gaisro ar

apsinuodijimo atvejai;

teikia

išvadas rengiant mokymo programas darbų saugos

specialistams

mokyti ir kvalifikacijai kelti, aukštųjų mokyklų

studentams,

aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų

moksleiviams

apmokyti darbų saugos;

koordinuoja

taisyklių, tipinių instrukcijų rengimą kitose

institucijose;

6) išduoda

leidimus eksploatuoti naujas ir rekonstruotas

įmones (jų

padalinius), naujas technologijas, užsiimti nauja

veikla, teikia

pasiūlymus įmonių rejestro tvarkytojui atšaukti

įmonės

registravimą, kai darbdavys pradėjo eksploatuoti naują ar

rekonstruotą įmonę

(jos padalinį), naudoti naują technologiją,

pradėjo naują

veiklą ir tam negavo Darbo inspekcijos leidimo,

taip pat kai

darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pradėjo

eksploatuoti įmonę

nustatyta tvarka nepasitikrinę žinių saugos

darbe klausimais.

Darbo

inspekcija dalyvauja atestuojant darbuotojus,

darbdavius (jų

įgaliotus asmenis) darbų saugos klausimais;

7) tiria

sunkių bei nelaimingų atsitikimų su mirtinomis

pasekmėmis

priežastis ir aplinkybes, tikrina, ar įmonėse

laikomasi

nelaimingų atsitikimų tyrimo nustatytos tvarkos, taip

pat kaip

diegiamos prevencinės priemonės, kad būtų išvengta

nelaimingų

atsitikimų, profesinių ligų, teikia išvadas

valstybinio

privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe

vykdytojui, ar

nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu

įvykiu, vykdo kitas

įstatymo nustatytas funkcijas, susijusias su

valstybiniu

privalomuoju draudimu nuo nelaimingų atsitikimų

darbe;

registruoja

nelaimingus atsitikimus darbe, apibendrina jų

priežastis ir

aplinkybes;

dalyvauja

profesinių ligų ir avarijų įmonėse tyrime;

8) teikia

informaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybei,

taip pat

ataskaitas socialinės apsaugos ir darbo ministrui apie

įstatymų ir kitų

norminių aktų, kurie priskirti Valstybinės

darbo inspekcijos

kontrolės kompetencijai, laikymąsi įmonėse.

Apie šių norminių

aktų laikymąsi informuoja visuomenę;

9)

registruoja darbų saugos norminius aktus,

reglamentuojančius

Darbo inspekcijos kontrolės kompetencijai

priskirtus

klausimus;

10) duoda

privalomus vykdyti nurodymus darbdaviams dėl

sutarčių, kuriose

yra visos būtinos darbo sutarties sąlygos,

įforminimo darbo

sutartimis;

11) vykdo

kituose įstatymuose, Nuostatuose, norminiuose

aktuose nustatytas

funkcijas.

Straipsnio

{#96CPAA1289 ;} Nr.

1-1289, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-987 (96.05.08)

III SKIRSNISDARBO

INSPEKTORIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

7 straipsnis.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis

darbo inspektorius

(toliau - vyriausiasis valstybinis darbo

inspektorius), jo

pavaduotojas (pavaduotojai), skyrių vyriausieji

darbo

inspektoriai, vyresnieji darbo inspektoriai, darbo

inspektoriai (šiame

įstatyme - darbo inspektoriai), vykdydami

pavestas funkcijas,

turi teisę:

1) pateikę

tarnybinį pažymėjimą, bet kuriuo paros metu įeiti

į įmones ir

tikrinti, ar laikomasi Darbo inspekcijos

kompetencijai

priskirtų norminių aktų;

2) gauti iš

įmonių duomenis ir dokumentus (jų nuorašus,

išrašus),

reikalingus Darbo inspekcijos funkcijoms vykdyti;

3) gauti iš

darbdavių, darbuotojų, o tiriant nelaimingus at-

sitikimus ir iš

kitų asmenų, pasiaiškinimus, paaiškinimus žodžiu

ar raštu dėl

darbo, darbų saugos įstatymų, kitų norminių aktų,

reglamentuojančių darbų

saugą ir darbo santykius, pažeidimų, taip

pat dėl teisėtų

Darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo;

4) sustabdyti

šio įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nurodytų

leidimų galiojimą,

kai nustatomas veiklos, kuriai išduoti šie

leidimai,

pažeidimas;

5) teikti

nurodymus dėl statomų, rekonstruojamų įmonių, jų

padalinių bei

darbo priemonių projektų, kai paaiškėja, kad

projektuose

numatyti sprendimai neatitinka darbų saugos

reikalavimų;

6) Nuostatuose

nustatyta tvarka:

uždrausti

gaminti, reklamuoti ir realizuoti darbo ir saugos

darbe priemones,

jeigu jos neatitinka darbų saugos norminių aktų

reikalavimų, kenkia

žmonių sveikatai ir kelia pavojų gyvybei;

pranešus

darbdaviui, paimti darbų saugos ekspertizei darbo

priemonių (žaliavų,

gaminių) pavyzdžius, pareikalauti, kad įmonės

lėšomis būtų

atlikti darbo aplinkos kontroliniai matavimai,

laboratorinės

analizės, darbo bei saugos priemonių ekspertizės ar

specialūs jų

tyrimai;

7) informuoti

darbdavį apie darbuotojus, nevykdančius darbų

saugos reikalavimų;

8) pagal

kompetenciją spręsti ginčą tarp darbdavio ir

darbuotojo dėl

darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog

negarantuota darbų

sauga;

9) reikalauti,

kad darbdavys, jo įgalioti asmenys sustabdytų

darbus, kai:

darbuotojai

neapmokyti saugiai dirbti,

dėl darbo

priemonių gedimo ar avarinės būklės gali

susidaryti arba

susidarė sąlygos nelaimingiems atsitikimams,

ūmiems

apsinuodijimams,

dėl

technologinių ar darbo procesų pažeidimų darbo aplinka

tampa pavojinga

sveikatai ar gyvybei,

darbuotojai

neaprūpinti reikiamomis kolektyvinės ar

individualios saugos

priemonėmis,

paaiškėja,

kad gaminama darbo priemonė kenks žmonių

sveikatai ar kels

pavojų jų gyvybei;

10)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta

tvarka skirti

pinigines baudas asmenims, pažeidusiems darbo

įstatymus, darbų

saugos norminius aktus;

11) atvykus

į įmonę tirti sunkių, mirtinų nelaimingų

atsitikimų ir

avarijų priežasčių, jeigu būtina, nemokamai

naudotis tikrinamų

įmonių ryšio ir transporto priemonėmis.

Šio straipsnio

4, 6 punktuose nurodytos teisės suteikiamos

vyriausiajam

valstybiniam darbo inspektoriui, jo pavaduotojui,

skyrių

vyriausiesiems darbo inspektoriams.

8 straipsnis.

Rodoma 1996-04-17 – 1997-06-30 redakcija, ne dabar galiojanti. Dabartinė redakcija →

Straipsnio redakcija galioja nuo 1996-04-17 · Akto redakcija nuo 1996-04-17

Darbo inspektoriai privalo: 1) nustatę darbo, darbų saugos reikalavimų pažeidimus, įspėti darbdavį ir įpareigoti juos pašalinti, o esant šio įstatymo 7 straipsnio 9 punkto 1, 2, 3 ir 4 pastraipose nurodytiems atvejams - sustabdyti darbus ir, jeigu reikia, išvesti darbuotojus iš pavojingos zonos, kai tai padaryti darbdavys atsisakė; 2) perduoti teisėsaugos institucijoms medžiagą dėl darbo, darbų saugos norminių aktų pažeidimų įmonėje, jeigu tai sukėlė arba galėjo sukelti sunkius nelaimingus atsitikimus žmonėms arba kitokias sunkias pasekmes; 3) neatskleisti valstybinių, įmonių komercinių bei technologinių paslapčių, kurias jie sužinojo vykdydami tarnybines pareigas.

IV SKIRSNISTIKRINIMŲ VYKDYMO TVARKA

9 straipsnis.

Darbo inspekcija nustato įmonių inspektavimo periodiškumą, būdą ir mastą.

10 straipsnis.

Darbo inspektorius praneša darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui apie būsimą atvykimą į įmonę, jeigu toks pranešimas nepakenks tikrinimo efektyvumui. Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo sudaryti darbo sąlygas darbo inspektoriui, o jeigu reikia, ir darbo inspektoriaus pasitelktiems specialistams inspektavimui vykdyti.

11 straipsnis. Darbo inspektorius apie savo atvykimą į įmonę gali pranešti darbdaviui

(jo įgaliotam asmeniui), įmonės profesinių sąjungų atstovams, kurie gali (jeigu pageidauja) dalyvauti inspektuojant įmonę.

12 straipsnis. Darbo inspektorius, patikrinęs įmonę, surašo nustatytos formos dokumentus ir su jais supažindina darbdavį

(jo įgaliotą asmenį). Su patikrinimo medžiaga supažindina profesinių sąjungų atstovus, jeigu jie to pageidauja. Darbo inspektoriaus nurodymai, reikalavimai, neprieštaraujantys norminiams aktams, yra privalomi darbdaviui (jo įgaliotam asmeniui), darbuotojams.

V SKIRSNISDARBO

INSPEKCIJOS STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS

13 straipsnis. Darbo inspekcijos struktūrą sudaro valdyba

(centrinis aparatas), inspektavimo skyriai (tarp jų ir teritoriniai), jeigu reikia, neviršijant biudžetinių asignavimų, gali būti steigiami kiti padaliniai, kurių steigimą vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus teikimu tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Atskiri Darbo inspekcijos padaliniai gali turėti juridinio asmens ar ne pelno organizacijos statusą.

14 straipsnis.

Darbo inspekcijai ir jos valdybai vadovauja vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Jį skiria ir iš pareigų atleidžia socialinės apsaugos ir darbo ministras.

15 straipsnis. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius:

1)

organizuoja Darbo inspekcijos darbą ir atsako už jos

veiklą;

2) veikia Darbo

inspekcijos vardu ir jai atstovauja;

3)

tvirtina Darbo inspekcijos darbo reglamentą,

struktūrinių

padalinių bei darbo inspektorių pareiginius

nuostatus, Darbo

inspekcijos etatus;

4) skiria ir

atleidžia iš pareigų skyrių ir kitų padalinių

vadovus, kitus

darbuotojus;

5) tvirtina

sąrašą įmonių, kuriose reikia privaloma tvarka

įdiegti specialiąsias

darbų saugos valdymo ir kontrolės

sistemas, priemones;

6) turi

teisę teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos

Vyriausybei dėl

valdymo ir kitų valstybinių įstaigų sprendimų

sustabdymo ir

panaikinimo, jeigu jie prieštarauja darbų saugos

įstatymams ir

kitiems norminiams aktams darbų saugos klausimais;

7) teikia

privalomas išvadas dėl darbo priemonių bei

gaminamos

produkcijos techninių sąlygų, taip pat dėl statybinių

normų bei

darbų saugos taisyklių atitikimo darbų saugos

reikalavimams;

leidžia

įsakymus, nustatyta tvarka tvirtina ministerijų,

kitų valstybinių

įstaigų parengtas darbų saugos taisykles ir

tipines

instrukcijas;

8) turi

teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

posėdžiuose, kai

svarstomi klausimai, susiję su darbo ir darbų

saugos norminiais

aktais bei jų vykdymu;

9) nagrinėja

skundus dėl darbo inspektorių veiksmų ir

sprendimų;

vykdo kitus

socialinės apsaugos ir darbo ministro suteiktus

įgaliojimus;

10) nustato

rekomenduojamus darbo inspektoriams piniginių

baudų, įstatymo

nustatyta tvarka skiriamų asmenims, pažeidusiems

darbo, darbų saugos

ir darbo higienos norminius aktus, dydžius.

Straipsnio

{#96CPAA1289 ;} Nr.

1-1289, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-987 (96.05.08)

16 straipsnis. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas vykdo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavedimus, o jo nesant, jį pavaduoja. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotoją

(pavaduotojus) skiria ir iš pareigų atleidžia vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.

17 straipsnis. Darbo inspekcijos skyriams

(tarp jų ir teritoriniams) vadovauja skyrių vyriausieji darbo inspektoriai.

18 straipsnis.

Eiti darbo inspektoriaus pareigas gali Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą, specialių žinių ir atestuoti norminių aktų nustatyta tvarka.

19 straipsnis.

Profesinio kvalifikavimo reikalavimus darbo inspektoriams, jų mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir atestavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

20 straipsnis.

Darbo inspektoriai negali būti valstybinių, akcinių, privataus verslo įmonių valdymo organų nariais, eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti kitose valstybinėse ar privačiose įmonėse, gauti kito papildomo atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

21 straipsnis.

Valstybinės darbo inspekcijos lėšos, gautos už paslaugas, skiriamos Lietuvos Respublikos saugos darbe fondui.

22 straipsnis.

Išlaidas darbo inspekcijos paskirtoms ekspertizėms, susijusioms su sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų tyrimu, apmoka įmonė, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, Nuostatuose nustatyta tvarka.

23 straipsnis.

Darbo inspekcija, vykdydama jai pavestas funkcijas, palaiko ryšius ir keičiasi informacija su kitomis Lietuvos Respublikos valstybinėmis institucijomis, profesinėmis sąjungomis, darbdavių organizacijomis, kitų valstybių analogiškomis tarnybomis.

VI SKIRSNISDARBO

INSPEKTORIŲ ATSAKOMYBĖ, JŲ VEIKSMŲ APSKUNDIMAS

24 straipsnis.

Darbo inspektorius asmeniškai atsako už savo tarnybinius veiksmus ir sprendimus, o jų padaryta žala įmonei ar darbuotojui atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Darbo inspektoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba socialinės apsaugos ir darbo ministrui, arba teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti apskųsti socialinės apsaugos ir darbo ministrui arba teismui.

VII SKIRSNISBAIGIAMIEJI NUOSTATAI

25 straipsnis.

Darbo inspektoriai yra valstybės tarnautojai ir jiems taikomos įstatymo nustatytos garantijos, susijusios su darbu valstybės tarnyboje.

26 straipsnis. Darbo inspekcijos steigimo, reorganizavimo ar veiklos nutraukimo klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOSPREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.06D7603A1FDE/TAIS_28329