Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas
- Rūšis
- Įstatymas
- Būsena
- negalioja
- Redakcija
1997-07-01 – 1998-10-215 redakcijos
- Pakeisti straipsniai
- 15
Negalioja nuo 2004-01-01.
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1997.07.17)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1994, Nr.87-1644
Neoficialus
įstatymo tekstas
1. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; I-1289, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-987 (96.05.08); LIETUVOS; RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS ĮSTATYMO 6 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO; IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2. Lietuvos; Respublikos Seimas, Įstatymas; Nr.; VIII-364, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1654 (97.07.16); LIETUVOS; RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO; ĮSTATYMAS; ***; Pabaiga ***; LIETUVOS RESPUBLIKOS; VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS; ĮSTATYMAS; 1994 m. spalio 25 d. Nr.I-614; Vilnius
I SKIRSNISBENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos
(toliau - Darbo inspekcija) uždavinius, funkcijas, struktūrą, darbo inspektorių teises, pareigas, atsakomybę, tikrinimų vykdymo tvarką ir darbo organizavimą.
2 straipsnis. Darbo inspekcija yra valstybinė kontrolės įstaiga, veikianti prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Darbo inspekcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Darbo inspekcija finansuojama iš valstybės biudžeto.
3 straipsnis.
Darbo inspekcija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat kitais norminiais aktais, reglamentuojančiais darbo san- tykius ir darbų saugą.
4 straipsnis. Darbo inspekcijos veikla pagal kompetenciją apima: 1) Lietuvos Respublikos teritorijoje esančias įmones, įstaigas ir organizacijas
(toliau - įmonės), nesvarbu, koks jų pavaldumas ir nuosavybės formos; 2) užsienio kapitalo įmones, esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje, įmones, kuriose įstatinio kapitalo dalis priklauso užsienio investitoriui (bendras įmones), esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse sutartyse; 3) įmones, esančias užsienyje (kitų valstybių teritorijoje), bet priklausančias Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse sutartyse (susitarimuose). Krašto apsaugos, vidaus reikalų, valstybės saugumo sistemų įmonių inspektavimo darbo santykių ir darbų saugos srityse tvarka, suderinus su šiomis institucijomis, nustatoma Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose (toliau - Nuostatai), kuriuos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Darbo inspekcija tam tikruose objektuose nekontroliuoja tų darbų saugos sričių, kurias kontroliuoti pavesta kitoms specializuotoms inspekcijoms. Kitų inspekcijų, valstybinių tarnybų kompetenciją darbų saugos klausimais jų kontroliuojamose įmonėse, vadovaudamasi potencialiai pavojingų techninių įrenginių būtinosios priežiūros taisyklėmis, kitais darbų saugos norminiais aktais, nustato šių inspekcijų ir tarnybų nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
II SKIRSNISDARBO INSPEKCIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
5 straipsnis. Pagrindiniai
Darbo inspekcijos uždaviniai: vykdyti valstybinę darbų saugos politiką, kad būtų užtikrinta darbų saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija; kontroliuoti, ar laikomasi darbo ir darbų saugos įstatymų, kitų šiuos klausimus reglamentuojančių norminių aktų.
6 straipsnis. Darbo inspekcija:
1)
tikrina, kaip įmonėse laikomasi darbo, darbų saugos įstatymų (Darbo
sutarties, Žmonių saugos darbe, Darbo apmokėjimo, Atostogų, Bedarbių
rėmimo, Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių), taip pat kitų su šiais klausimais
susijusių norminių aktų. Tikrindama, kaip laikomasi Bedarbių rėmimo įstatymo,
Darbo inspekcija kontroliuoja, kaip darbdaviai laikosi šiame įstatyme
nustatytos darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos.
Darbo
inspekcija teikia išvadas sprendžiant teismuose ginčus darbo ir darbų saugos
klausimais;
2)
konsultuoja ir teikia informaciją darbdaviams bei jų organizacijoms, įmonių
darbų saugos tarnyboms, darbuotojams, profesinėms sąjungoms darbo, darbų
saugos, kolektyvinių sutarčių ir kolektyvinių susitarimų sudarymo ir vykdymo
klausimais;
3)
tikrina, ar įmonėse eksploatuojamos darbo priemonės, taip pat darbo sąlygos
atitinka norminių aktų reikalavimus bei kaip fiziniai ir juridiniai
asmenys laikosi nustatytos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros
tvarkos;
4)
tikrina, kaip įmonėse darbuotojai aprūpinami bendrosiomis ir
individualiosiomis saugos darbe priemonėmis, nemokamų medicininių adaptogeninių
preparatų išdavimą, taip pat tikrina, ar darbdaviai sudaro sąlygas ir
reikalauja, kad darbuotojai, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, laiku ją
pasitikrintų;
5)
Nuostatuose nustatyta tvarka:
atlieka
naujai kuriamų darbo priemonių, taip pat saugos darbe priemonių projektų
ekspertizes ir pateikia išvadas dėl šių projektų atitikimo darbų saugos
reikalavimams, pagal darbo priemonių, saugos darbe priemonių pavyzdžių bandymų
rezultatus išduoda įmonėms leidimus priemonių gamybai;
nustato
paslaugų teikimo įmonėms darbų saugos klausimais (mokymo ir atestavimo,
konsultavimo, techninių paslaugų) tvarką, išduoda juridiniams ir fiziniams
asmenims leidimus tokioms paslaugoms teikti;
išduoda
leidimus kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų gavybos ir perdirbimo,
geologinio gręžimo, seismo žvalgybos, degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo
darbams, taip pat technologiniams procesams, kuriems vykstant galimi sprogimo,
gaisro ar apsinuodijimo atvejai;
teikia
išvadas rengiant mokymo programas darbų saugos specialistams mokyti ir kvalifikacijai
kelti, aukštųjų mokyklų studentams, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo
mokyklų moksleiviams apmokyti darbų saugos;
koordinuoja
taisyklių, tipinių instrukcijų rengimą kitose institucijose;
6)
išduoda leidimus eksploatuoti naujas ir rekonstruotas įmones (jų padalinius),
naujas technologijas, užsiimti nauja veikla, teikia pasiūlymus įmonių rejestro
tvarkytojui atšaukti įmonės registravimą, kai darbdavys pradėjo eksploatuoti
naują ar rekonstruotą įmonę (jos padalinį), naudoti naują technologiją, pradėjo
naują veiklą ir tam negavo Darbo inspekcijos leidimo, taip pat kai
darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pradėjo eksploatuoti įmonę nustatyta tvarka
nepasitikrinę žinių saugos darbe klausimais.
Darbo
inspekcija dalyvauja atestuojant darbuotojus, darbdavius (jų įgaliotus
asmenis) darbų saugos klausimais;
7)
tiria sunkių bei nelaimingų atsitikimų su mirtinomis pasekmėmis priežastis
ir aplinkybes, tikrina, ar įmonėse laikomasi nelaimingų atsitikimų tyrimo
nustatytos tvarkos, taip pat kaip diegiamos prevencinės priemonės, kad būtų
išvengta nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, teikia išvadas
valstybinio privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe vykdytojui,
ar nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu įvykiu, vykdo kitas įstatymo
nustatytas funkcijas, susijusias su valstybiniu privalomuoju draudimu nuo
nelaimingų atsitikimų darbe;
registruoja
nelaimingus atsitikimus darbe, apibendrina jų priežastis ir aplinkybes;
dalyvauja
profesinių ligų ir avarijų įmonėse tyrime;
8)
teikia informaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybei, taip pat ataskaitas
socialinės apsaugos ir darbo ministrui apie įstatymų ir kitų norminių aktų,
kurie priskirti Valstybinės darbo inspekcijos kontrolės kompetencijai, laikymąsi
įmonėse. Apie šių norminių aktų laikymąsi informuoja visuomenę;
9)
registruoja darbų saugos norminius aktus, reglamentuojančius Darbo
inspekcijos kontrolės kompetencijai priskirtus klausimus;
10)
tikrina, ar nedirbamas nelegalus darbas, duoda privalomus vykdyti nurodymus
darbdaviams dėl sutarčių, kuriose yra visos būtinos darbo sutarties sąlygos,
įforminimo darbo sutartimis;
11)
vykdo kituose įstatymuose, Nuostatuose, norminiuose aktuose nustatytas
funkcijas.
Straipsnio
Nr.
I-1289, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-987 (96.05.08)
Nr.
VIII-364, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1654 (97.07.16)
III SKIRSNISDARBO INSPEKTORIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius
(toliau - vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius), jo pavaduotojas
(pavaduotojai), skyrių vyriausieji darbo inspektoriai, vyresnieji darbo
inspektoriai, darbo inspektoriai (šiame įstatyme - darbo inspektoriai),
vykdydami pavestas funkcijas, turi teisę:
1)
pateikę tarnybinį pažymėjimą, bet kuriuo paros metu įeiti į įmones ir
tikrinti, ar laikomasi Darbo inspekcijos kompetencijai priskirtų norminių
aktų;
2)
gauti iš įmonių duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), reikalingus
Darbo inspekcijos funkcijoms vykdyti;
3)
gauti iš darbdavių, darbuotojų, o tiriant nelaimingus at- sitikimus ir iš kitų
asmenų, pasiaiškinimus, paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbų saugos
įstatymų, kitų norminių aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius,
pažeidimų, taip pat dėl teisėtų Darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo;
4)
sustabdyti šio įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nurodytų leidimų galiojimą, kai
nustatomas veiklos, kuriai išduoti šie leidimai, pažeidimas;
5)
teikti nurodymus dėl statomų, rekonstruojamų įmonių, jų padalinių bei darbo
priemonių projektų, kai paaiškėja, kad projektuose numatyti sprendimai
neatitinka darbų saugos reikalavimų;
6)
Nuostatuose nustatyta tvarka:
uždrausti
gaminti, reklamuoti ir realizuoti darbo ir saugos darbe priemones, jeigu jos
neatitinka darbų saugos norminių aktų reikalavimų, kenkia žmonių sveikatai ir
kelia pavojų gyvybei;
pranešus
darbdaviui, paimti darbų saugos ekspertizei darbo priemonių (žaliavų, gaminių)
pavyzdžius, pareikalauti, kad įmonės lėšomis būtų atlikti darbo aplinkos
kontroliniai matavimai, laboratorinės analizės, darbo bei saugos priemonių
ekspertizės ar specialūs jų tyrimai;
7)
informuoti darbdavį apie darbuotojus, nevykdančius darbų saugos reikalavimų;
8)
pagal kompetenciją spręsti ginčą tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo
atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbų sauga;
9)
reikalauti, kad darbdavys, jo įgalioti asmenys sustabdytų darbus, kai:
darbuotojai
neapmokyti saugiai dirbti,
dėl
darbo priemonių gedimo ar avarinės būklės gali susidaryti arba susidarė
sąlygos nelaimingiems atsitikimams, ūmiems apsinuodijimams,
dėl
technologinių ar darbo procesų pažeidimų darbo aplinka tampa pavojinga
sveikatai ar gyvybei,
darbuotojai
neaprūpinti reikiamomis kolektyvinės ar individualios saugos priemonėmis,
paaiškėja,
kad gaminama darbo priemonė kenks žmonių sveikatai ar kels pavojų jų
gyvybei;
10)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka skirti pinigines
baudas asmenims, pažeidusiems darbo įstatymus, darbų saugos norminius aktus;
11)
atvykus į įmonę tirti sunkių, mirtinų nelaimingų atsitikimų ir avarijų
priežasčių, jeigu būtina, nemokamai naudotis tikrinamų įmonių ryšio ir
transporto priemonėmis.
Šio
straipsnio 4, 6 punktuose nurodytos teisės suteikiamos vyriausiajam
valstybiniam darbo inspektoriui, jo pavaduotojui, skyrių vyriausiesiems darbo
inspektoriams.
8 straipsnis.
Darbo inspektoriai privalo: 1) nustatę darbo, darbų saugos reikalavimų pažeidimus, įspėti darbdavį ir įpareigoti juos pašalinti, o esant šio įstatymo 7 straipsnio 9 punkto 1, 2, 3 ir 4 pastraipose nurodytiems atvejams - sustabdyti darbus ir, jeigu reikia, išvesti darbuotojus iš pavojingos zonos, kai tai padaryti darbdavys atsisakė; 2) perduoti teisėsaugos institucijoms medžiagą dėl darbo, darbų saugos norminių aktų pažeidimų įmonėje, jeigu tai sukėlė arba galėjo sukelti sunkius nelaimingus atsitikimus žmonėms arba kitokias sunkias pasekmes; 3) neatskleisti valstybinių, įmonių komercinių bei technologinių paslapčių, kurias jie sužinojo vykdydami tarnybines pareigas.
IV SKIRSNISTIKRINIMŲ VYKDYMO TVARKA
9 straipsnis.
Darbo inspekcija nustato įmonių inspektavimo periodiškumą, būdą ir mastą.
10 straipsnis.
Darbo inspektorius praneša darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui apie būsimą atvykimą į įmonę, jeigu toks pranešimas nepakenks tikrinimo efektyvumui. Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo sudaryti darbo sąlygas darbo inspektoriui, o jeigu reikia, ir darbo inspektoriaus pasitelktiems specialistams inspektavimui vykdyti.
11 straipsnis. Darbo inspektorius apie savo atvykimą į įmonę gali pranešti darbdaviui
(jo įgaliotam asmeniui), įmonės profesinių sąjungų atstovams, kurie gali (jeigu pageidauja) dalyvauti inspektuojant įmonę.
12 straipsnis. Darbo inspektorius, patikrinęs įmonę, surašo nustatytos formos dokumentus ir su jais supažindina darbdavį
(jo įgaliotą asmenį). Su patikrinimo medžiaga supažindina profesinių sąjungų atstovus, jeigu jie to pageidauja. Darbo inspektoriaus nurodymai, reikalavimai, neprieštaraujantys norminiams aktams, yra privalomi darbdaviui (jo įgaliotam asmeniui), darbuotojams.
V SKIRSNISDARBO INSPEKCIJOS STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS
13 straipsnis. Darbo inspekcijos struktūrą sudaro valdyba
Rodoma 1997-07-01 – 1998-10-21 redakcija, ne dabar galiojanti. Dabartinė redakcija →
Straipsnio redakcija galioja nuo 1996-04-17 · Akto redakcija nuo 1997-07-01
(centrinis aparatas), inspektavimo skyriai (tarp jų ir teritoriniai), jeigu reikia, neviršijant biudžetinių asignavimų, gali būti steigiami kiti padaliniai, kurių steigimą vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus teikimu tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Atskiri Darbo inspekcijos padaliniai gali turėti juridinio asmens ar ne pelno organizacijos statusą.
14 straipsnis.
Darbo inspekcijai ir jos valdybai vadovauja vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Jį skiria ir iš pareigų atleidžia socialinės apsaugos ir darbo ministras.
15 straipsnis. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius: 1) organizuojaPakeista šioje redakcijoje
Darbo inspekcijos darbą ir atsako už jos veiklą; 2) veikia Darbo inspekcijos vardu ir jai atstovauja; 3) tvirtina Darbo inspekcijos darbo reglamentą, struktūrinių padalinių bei darbo inspektorių pareiginius nuostatus, Darbo inspekcijos etatus; 4) skiria ir atleidžia iš pareigų skyrių ir kitų padalinių vadovus, kitus darbuotojus; 5) tvirtina sąrašą įmonių, kuriose reikia privaloma tvarka įdiegti specialiąsias darbų saugos valdymo ir kontrolės sistemas, priemones; 6) turi teisę teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl valdymo ir kitų valstybinių įstaigų sprendimų sustabdymo ir panaikinimo, jeigu jie prieštarauja darbų saugos įstatymams ir kitiems norminiams aktams darbų saugos klausimais; 7) teikia privalomas išvadas dėl darbo priemonių bei gaminamos produkcijos techninių sąlygų, taip pat dėl statybinių normų bei darbų saugos taisyklių atitikimo darbų saugos reikalavimams; leidžia įsakymus, nustatyta tvarka tvirtina ministerijų, kitų valstybinių įstaigų parengtas darbų saugos taisykles ir tipines instrukcijas; 8) turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su darbo ir darbų saugos norminiais aktais bei jų vykdymu; 9) nagrinėja skundus dėl darbo inspektorių veiksmų ir sprendimų; vykdo kitus socialinės apsaugos ir darbo ministro suteiktus įgaliojimus; 10) nustato rekomenduojamus darbo inspektoriams piniginių baudų, įstatymo nustatyta tvarka skiriamų asmenims, pažeidusiems darbo, darbų saugos ir darbo higienos norminius aktus, dydžius.
Straipsnio
Nr.
I-1289, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-987 (96.05.08)
16 straipsnis. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas vykdo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavedimus, o jo nesant, jį pavaduoja. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotoją
(pavaduotojus) skiria ir iš pareigų atleidžia vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.
17 straipsnis. Darbo inspekcijos skyriams
(tarp jų ir teritoriniams) vadovauja skyrių vyriausieji darbo inspektoriai.
18 straipsnis.
Eiti darbo inspektoriaus pareigas gali Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą, specialių žinių ir atestuoti norminių aktų nustatyta tvarka.
19 straipsnis.
Profesinio kvalifikavimo reikalavimus darbo inspektoriams, jų mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir atestavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
20 straipsnis.
Darbo inspektoriai negali būti valstybinių, akcinių, privataus verslo įmonių valdymo organų nariais, eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti kitose valstybinėse ar privačiose įmonėse, gauti kito papildomo atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.
21 straipsnis.
Valstybinės darbo inspekcijos lėšos, gautos už paslaugas, skiriamos Lietuvos Respublikos saugos darbe fondui.
22 straipsnis.
Išlaidas darbo inspekcijos paskirtoms ekspertizėms, susijusioms su sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų tyrimu, apmoka įmonė, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, Nuostatuose nustatyta tvarka.
23 straipsnis.
Darbo inspekcija, vykdydama jai pavestas funkcijas, palaiko ryšius ir keičiasi informacija su kitomis Lietuvos Respublikos valstybinėmis institucijomis, profesinėmis sąjungomis, darbdavių organizacijomis, kitų valstybių analogiškomis tarnybomis.
VI SKIRSNISDARBO INSPEKTORIŲ ATSAKOMYBĖ, JŲ VEIKSMŲ APSKUNDIMAS
24 straipsnis.
Darbo inspektorius asmeniškai atsako už savo tarnybinius veiksmus ir sprendimus, o jų padaryta žala įmonei ar darbuotojui atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Darbo inspektoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba socialinės apsaugos ir darbo ministrui, arba teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti apskųsti socialinės apsaugos ir darbo ministrui arba teismui.
VII SKIRSNISBAIGIAMIEJI NUOSTATAI
25 straipsnis.
Darbo inspektoriai yra valstybės tarnautojai ir jiems taikomos įstatymo nustatytos garantijos, susijusios su darbu valstybės tarnyboje.
26 straipsnis. Darbo inspekcijos steigimo, reorganizavimo ar veiklos nutraukimo klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOSPREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.06D7603A1FDE/TAIS_41743